Kai kojos pavargsta greičiau: kaip pasirūpinti jų komfortu kasdien?

Kodėl dienos pabaigoje pajuntame kojų nuovargį ir sunkumą, diskomfortą pėdose ar sąnariuose, priežasčių yra ne viena. „Gijos Klinikų“ suaugusiųjų ortopedas traumatologas Gintautas Pocius atskleidžia, kad svarbūs faktoriai – ne tik tinkamos avalynės pasirinkimas, bet ir kūno svoris bei fizinis aktyvumas. Ką dar svarbaus papasakojo gydytojas?

Gijos Klinikų ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius

Diskomforto priežastys

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, dienos pabaigoje jaučiamas kojų nuovargis dažniausiai yra per visą dieną susikaupusio krūvio pasekmė. „Ilgai stovint, vaikštant kietu paviršiumi ar dirbant sėdimą darbą, nuo statinės padėties pavargsta pėdų ir blauzdų raumenys, o veninis kraujas sunkiau grįžta į širdį, todėl atsiranda tempimo, sunkumo ar tinimo pojūtis, – sako G. Pocius. – Pėda – tai sudėtinga atramos ir amortizacijos sistema. Kai yra plokščiapėdystė, čiurnos nestabilumas, sąnarių artrozė ar didžiojo piršto deformacija, apkrova pasiskirstoma netolygiai, todėl diskomfortas ryškėja greičiau, ypač vakare. Būtina pabrėžti, kad pasikartojantis kojų sunkumas ne visada yra tik ortopedinė problema – jei tinsta viena koja, atsiranda paraudimas ar šiluma, tai galima sieti su venų kraujotakos sutrikimu ar infekcija, tad reikia skubaus įvertinimo.“

Svarbu, ką avime kasdien

Daugelis žino, kad pėdų ir kojų sveikatai nemažą reikšmę turi tinkama avalynė bei pėdų atrama. Tik ne visi atsakytų, kokia konkreti avalynė palanki pėdų ir kojų sveikatai. Gyd. G. Pocius pabrėžia, kad avalynė nepakeičia gydymo ir neatstato jau susiformavusios pėdos deformacijos. Tačiau tai viena svarbiausių kasdienių priemonių, saugančių pėdas nuo perkrovos.

„Kiekvienas papildomas avalynės kulno centimetras vaikštant apie 10 % didina krūvį padikauliams ir pirštams. Aukštakulniai ir siauri, smailianosiai batai – viena dažniausių priežasčių, provokuojančių hallux valgus deformacijos progresavimą. Pėdų sveikatai palankūs batai turėtų būti gana platūs ir aukšti priekyje, kad pirštai nebūtų suspausti, turi stabilų kulno užkulnį ir žemą, platų kulną – ne aukštesnį nei 5 cm. Padas turėtų amortizuoti smūgį, bet negali būti visiškai minkštas ar nestabilus, nes tada pėdos ir čiurnos gali prarasti balansą. Tuomet gresia mikrotraumos ar minkštųjų audinių perkrovos, uždegimai“, – pažymi specialistas.

Reikia judėti

Anot gydytojo ortopedo-traumatologo, kasdieniai pasirinkimai padeda išlaikyti judėjimo komfortą. Svarbu įsidėmėti, kad sveikoms pėdoms ir kojoms geriausia profilaktika – ne poilsis, o taisyklingai dozuotas judėjimas. „Pėdoms ir čiurnoms reikia stiprių raumenų, gero prisitaikymo prie krūvio, todėl rekomenduoju vengti ilgai stovėti ar sėdėti. Būtina daryti trumpas aktyvias pertraukas, kasdien mankštinti ir stiprinti pėdų, čiurnų, blauzdų raumenis, – pataria medikas. – Sportinį krūvį reikia didinti palaipsniui – tai vienas dažniausių patarimų, kuriuo dalinuosi pacientams po traumų ar operacijų, nes staigus krūvio šuolis dažnai sugrąžina skausmą. Skausmo niekada nereikėtų vertinti kaip neišvengiamos aktyvaus gyvenimo dalies – tai signalas peržiūrėti krūvį, avalynę ar pasitikrinti pas specialistą.“

Kokios pagalbinės, profilaktinės priemonės praverstų?

Rinkoje siūloma įvairių pagalbinių ir profilaktinių priemonių pėdų sveikatai bei komfortui – ortopediniai įdėklai, kompresiniai gaminiai, įtvarai, silikoniniai tarpupirščiai ir kt. Pasak gyd. G. Pociaus, svarbiausia – suprasti, kokią konkrečią problemą sprendžiame. Vienam žmogui reikia sumažinti spaudimą priekinei pėdos daliai, kitam – koreguoti pėdos skliautą, trečiam – stabilizuoti čiurną po traumos.

„Mokslinė literatūra rodo, kad esant kulno skausmui dėl padų fascijos perkrovos individualūs ar standartiniai įdėklai gali padėti mažinti simptomus. Tačiau geriausias efektas pasiekiamas juos derinant su tempimo ir stiprinimo pratimais, o ne naudojant kaip vienintelę priemonę. Kompresiniai gaminiai gali sumažinti kojų sunkumo ir tinimo pojūtį, tačiau jų kompresijos laipsnis turi būti pritaikytas individualiai, ypač jei yra kraujotakos sutrikimų. Įtvaras naudingas laikinam sąnario stabilizavimui po traumos, tačiau ilgai nešiojamas be aiškios priežasties gali silpninti raumenų darbą, todėl turėtų būti reabilitacijos, ne nuolatinio gyvenimo dalimi“, – pažymi specialistas.

Konsultuotis su specialistu

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kai kurias prevencines priemones galima įsigyti ir naudoti savo nuožiūra. Tačiau kitoms reikalingas individualus pritaikymas, o tai reiškia, kad jas paskirti turi specialistas. „Paprastus standartinius įdėklus, minkštus tarpupirščius ar profilaktinio spaudimo kompresines kojines galima išbandyti savarankiškai, jei simptomai nestiprūs ir nėra pavojaus ženklų – svarbiausias kriterijus, kad priemonė nedidintų skausmo, spaudimo ar tirpimo. Tačiau individualius įdėklus, stipresnės kompresijos ar ilgai nešiojamo įtvaro rinktis savarankiškai nerekomenduoju, nes tas pats skausmas gali turėti skirtingas priežastis: perkrova, streso lūžis, sąnario uždegimas ar deformacija. Be tikslios diagnozės priemonė gali net pakenkti. Ypač svarbu konsultuotis sergant cukriniu diabetu, turint kraujotakos sutrikimų ar neuropatiją, – pabrėžia G. Pocius. – Pas gydytoją ortopedą-traumatologą apsilankyti vertėtų ne tik po lūžio ar ūminės traumos. Konsultacija reikalinga, jei skausmas nepraeina per kelias savaites, kartojasi ar riboja įprastą veiklą, keičiasi eisena, formuojasi pėdos deformacija arba nuolat sunku rasti patogią avalynę. Geriau nelaukti, kol prasidės nuolatinis skausmas – kartais deformacija progresuoja be skausmo, matomi tik pėdos formos pasikeitimai, ir tuomet apsilankymas pas specialistą yra pagrįstas. Skubios pagalbos reikia jaučiant staigų stiprų skausmą po traumos, negalint remtis koja, pastebint pėdos šalimą, blyškumą ar staigų vienos kojos patinimą su paraudimu, nes tai gali reikšti kraujotakos sutrikimą.“

Profilaktiškai rūpintis pėdomis ir kojomis

Gydytojas ortopedas-traumatologas atkreipia dėmesį, kad pėdų ir kojų profilaktika neapsiriboja tinkamai parinkta avalyne, nes svarbų vaidmenį atlieka gyvensena. „Daug priklauso nuo kūno svorio – kiekvienas papildomas kilogramas didina mechaninę apkrovą pėdoms, čiurnoms, keliams ir klubams, todėl svorio kontrolė – tiesioginė investicija į sąnarių ilgaamžiškumą, – pažymi pašnekovas. – Taip pat svarbus reguliarus, palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas, raumenų jėga, pusiausvyra, tinkama avalynė ir savalaikis reagavimas į pirmuosius nusiskundimus, ne jų ignoravimas. Galiausiai svarbi bendra sveikata – lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar kraujotakos sutrikimai, reikšmingai veikia pėdų būklę, tad reikėtų atskiro dėmesio ir dažnesnės priežiūros.“