Kylant vidutinei oro temperatūrai, Lietuvoje ateityje gali dažnėti ir intensyvėti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – nuo itin gausių kritulių iki perkūnijų, krušos, škvalų ar viesulų. Taip sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Gintautas Stankūnavičius.

 

Kritulių bus vis daugiauHurricane,Damage,To,A,Tree,On,Florida,House,Backyard.,Fallen

 

Pasak klimatologo, rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusi audra savaime nėra klimato kaitos padarinys, tačiau klimato pokyčiai gali sudaryti palankesnes sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems ekstremaliems reiškiniams. „Kylanti oro temperatūra, kuri geriausiai atsispindi didėjančioje pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūroje, lems didesnį garavimą ir labai drėgnų oro masių dažnesnę pernašą į netropines platumas“, – sakė G. Stankūnavičius. Anot jo, dėl to Lietuvoje gali daugėti retų, tačiau itin intensyvių kritulių, galinčių sukelti staigius potvynius, žemės ūkio naudmenų ar urbanizuotų teritorijų užtvindymus. „Kylanti temperatūra sudarys sąlygas kitiems intensyviems reiškiniams vystytis, tokiems kaip perkūnijos, kruša, škvalas, viesulas“, – pabrėžė klimatologas.

 

Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms

 

G. Stankūnavičiaus teigimu, visiškai pasiruošti visiems ekstremaliems gamtos reiškiniams nėra įmanoma, tačiau dalį priemonių galima įgyvendinti gana greitai. „Matyt, niekas nėra visiškai pasiruošęs įvairiems kataklizmams“, – pažymėjo jis. Kaip pavyzdį klimatologas pateikė Japoniją, kurioje, nepaisant griežtų reikalavimų statiniams ir infrastruktūrai, neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo stiprių žemės drebėjimų. Anot G. Stankūnavičiaus, Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms: miškams, pelkėms, natūralioms pievoms ir vandens telkiniams. „Pavyzdžiui, sustabdykime plynus kirtimus, tai didžiulė bėda“, – ragino jis. Pasak G. Stankūnavičiaus, sengirės, pelkių masyvai ir natūralios pievos padeda reguliuoti drėgmės apykaitą – silpnina sausrų poveikį, švelnina potvynius, kaupia CO2. Jis taip pat siūlo natūralizuoti kanalizuotas upių ir upelių atkarpas, mažinti dirbamų laukų plotus, juos skaidyti į žaliąsias zonas, atsisakyti monokultūrų bei didinti žaliuosius plotus miestuose.

 

Ši vasara – artima normai

 

Klimatologas teigia, kad šių metų vasara Lietuvoje buvo gana įprasta, ypač lyginant su Vakarų ir Vidurio Europa, kur fiksuotos intensyvios karščio bangos ir sausros. Vis dėlto, jo vertinimu, kylant vidutinei temperatūrai Lietuva ateityje taip pat gali susidurti su panašiais reiškiniais, nors jų intensyvumas ir mastas mūsų regione, tikėtina, būtų mažesnis.

 

Ruduo gali būti šiltesnis ir drėgnesnis

 

G. Stankūnavičius pabrėžia, kad ilgalaikių orų prognozių patikimumas yra ribotas. Visgi dabartiniai modeliai, pasak jo, leidžia tikėtis, kad rugsėjis bus artimas klimatinei normai, tačiau greičiausiai drėgnesnis nei įprastai. Spalis, bent jau pirmoje mėnesio pusėje, prognozuojamas šiltesnis ir sausesnis. Viso rudens temperatūros vidurkis, anot klimatologo, turėtų būti didesnis už klimatinę normą, tačiau skirtumas neturėtų viršyti 0,5–1 laipsnio. Apie artėjančią žiemą, anot klimatologo, kalbėti dar anksti. Tačiau kai kurie signalai leidžia manyti, kad ji Baltijos regione ir beveik visoje Europoje gali būti šiltesnė už daugiametę normą. Vienas iš tokių veiksnių – stiprėjantis El Ninjo reiškinys, kurio poveikis mūsų žemyne pasireiškia su dideliu vėlavimu.

 

Pokyčiai palies visą pasaulį

 

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) įspėja, kad vandenyno temperatūra tropiniuose Ramiojo vandenyno regionuose, kurie daro didelę įtaką oro sąlygoms visame pasaulyje, jau yra išskirtinai aukšta. „Jei ši tendencija tęsis, reiškinys gali būti stipresnis nei bet kada nuo pat mūsų stebėjimų pradžios – taigi tiesiogine prasme peržengs diagramų, kurias naudojome pastaruosius keturis dešimtmečius, ribas“, – sakė PMO generalinė sekretorė Celeste Saulo. El Ninjo turėtų pasiekti kulminaciją maždaug metų sandūroje, o kai kuriuose regionuose jau dabar jaučiamas jo poveikis, įskaitant didesnes sausras ir gausesnį lietų.

 

Pasaulinės vidutinės temperatūros dažnai būna ypač aukštos po El Ninjo reiškinio. Štai 2024-ieji, karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją, buvo po El Ninjo. Iki šiol dauguma šių metų mėnesių jau buvo šiltesni nei vidutiniškai. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, liepa buvo antra šilčiausia Vakarų Europoje nuo 2006 m. Šiame regione užregistruota vidutinė temperatūra siekė 22,48 °C – apie 2,5 laipsnio daugiau nei 1991–2020 m. vidurkis. PMO prognozuoja, kad nuo rugsėjo iki lapkričio beveik visose pasaulio sausumos teritorijose temperatūra bus aukštesnė už vidutinę. Jūros paviršiaus temperatūra šiaurinėje ir pietinėje tropinėse Atlanto vandenyno dalyse taip pat yra aukštesnė nei įprastai, o tai gali pakeisti El Ninjo poveikį skirtingiems regionams.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė