Kojų sunkumas ir tinimas: kada ir koks gydymas reikalingas?

„Angioklinikos“ kraujagyslių chirurgas dr. Paulius Mocevičius.

Prie kojų tinimo ir sunkumo neretai priprantama, o nemalonūs pojūčiai laikomi nuovargio pasekme. Tačiau numoti ranka į šiuos simptomus negalima. Plačiau apie venų varikozės diagnostiką ir gydymo metodus kalbamės su „Angioklinikos“ kraujagyslių chirurgu dr. Pauliumi Mocevičiumi.

Dr. P. Mocevičius atkreipia dėmesį, kad kojų nuovargis ir tinimas nėra tik estetinė problema, nes šie simptomai gali rodyti veninės kraujotakos sutrikimus. Be to, kojos tiesiogiai susijusios su kitomis gyvybiškai svarbiomis organų sistemomis – širdimi, plaučiais ir kt. „Su metais daugelis žmonių jaučia didesnį ar mažesnį nuovargį kojose, bet to nereikėtų nurašyti amžiui. Patologinis kojų nuovargis ir tinimas yra sveikatos sutrikimas, kurį gali lemti venų varikaozė, širdies, kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumas, limfedema ir kt., – pažymi medikas. – Verta žinoti, kad net 40 % pacientų varikozinių mazgų ant kojų nematyti, stebimas tik pasikartojantis kojų nuovargis, sunkumas ir tinimas. Tad tik tyrimai gali parodyti, ar tikrai esama problemų su paviršinėmis kojų venomis.“

Dr. P. Mocevičius atskleidžia, kad echoskopinis tyrimas yra laikomas auksiniu standartu venų ligų diagnostikoje. „Tai paprastas ir nesudėtingas tyrimas, kurį atlieka kraujagyslių chirurgas. Tiesa, dabartinėje diagnostikoje taikomas kompleksinis paciento ištyrimas, apimantis ir daugiau metodų. Pasitaiko retesnių atvejų, kai pasitelkiama venografija ar kompiuterinė tomografija, bet pagrindinis yra echoskopijos tyrimas“, – sako pašnekovas.

Konservatyvusis gydymas tinka ne visiems

Nustačius venų varikozę, iš pradžių gali būti taikomas konservatyvusis gydymas kompresinėmis kojinėmis, kurios apspaudžia paviršines venas ir neleidžia kojoms tinti. „Gydant konservatyviuoju būdu, taip pat skiriami veninę kraujotaką gerinantys vaistai – cheminiai arba augaliniai, pavyzdžiui, pagaminti kaštonų ekstrakto pagrindu, kurie mažiau žaloja kepenis ir skrandį. Taip pat skiriami heparinizuoti tepalai arba geliai, kurių sudėtyje yra kraują skystinančio heparino: skystesnis kraujas lengviau prateka venomis, – paaiškina medikas. – Visuomet pacientams pažymiu, kad konservatyvusis metodas negydo ligos, tik mažina simptomus, be to, daliai pacientų jis gali netikti. Pavyzdžiui, mūvint kompresines kojines, kai kuriems atsiranda alerginių reakcijų nuo elastinės gumos. Taip pat gali būti sunkiau užsimauti vyresnio amžiaus žmogui, nes reikia nemažai jėgos dėl itin tampraus, gerai apspaudžiančio audinio. Kai kurie pacientai nori pagudrauti ir kompresines kojines pakeičia elastiniu bintu, kad ne taip spaustų, todėl kraujagyslės nėra tinkamai apspaudžiamos. Dalis pacientų netoleruoja konservatyviojo gydymo metu paskirtų cheminių vaistų, o heparinizuoti tepalai kainuoja nuo keliolikos iki keliasdešimt eurų, tūbelė sutepama per kelis kartus, tad toks gydymo būdas gali būti tiesiog per brangus.“

„Angioklinikos“ kraujagyslių chirurgas dr. Paulius Mocevičius.

Chirurginis gydymas taikomas itin retai

Dr. P. Mocevičius pasakoja, kad venų varikozė gali būti gydoma ir chirurginiu būdu. Tačiau gydymas su skalpeliu, kai pašalinama visa paviršinė kojos vena, jau yra pasenęs ir itin retai taikomas šiuolaikinėje angiochirurgijoje.

„Chirurgiškai pašalinant paviršinę kojos veną nuo pat kirkšnies iki čiurnos, pažeidžiamos aplink veną esančios struktūros, įskaitant nervus, todėl po tokios operacijos pacientas mažiausiai keliems mėnesiams netenka darbingumo. Be to, operuojant taikoma epidurinė nejautra arba bendroji narkozė, kurios medicinoje siejamos su tam tikrų komplikacijų rizika (kaip ir bet kuri kita intervencija į organizmą). Po chirurginės operacijos dažniausiai nebegalima taikyti lazerinės venų operacijos. Tad šiuolaikiniai kraujagyslių chirurgai renkasi kitus metodus, o ne chirurginį venos pašalinimą, nebent liga taip progresavusi, kad kiti metodai būtų neefektyvūs. Laimė, tai pasitaiko tik apie 5 % pacientų. Jei pirmos konsultacijos metu angiochirurgas arba chirurgas iškart siūlo tik chirurginį gydymą, galbūt vertėtų kreiptis į kitą specialistą, patartina į tokį, kurio specializacija – endovaskulinis venų gydymas, išgirsti dar vieną ar kelias nuomones apie galimą gydymą“, – pataria kraujagyslių chirurgas.

Gydymas lazeriu

Dr. P. Mocevičius per 17 darbo metų atliko daugiau kaip 20 tūkst. lazerinių venų operacijų. Tai endovaskulinių operacijų metodas, kai lazeriu blokuojama kraujotaka į paviršines kojų venas. „Alternatyva – kraujotakos blokavimas karščio, garų arba šalčio terapija, taip pat biologiniais klijais. Tačiau paskutiniu metu pasirodo vis daugiau straipsnių, kad biologiniai klijai siejami su tam tikromis komplikacijomis, – pažymi specialistas. – Kraujotakos į paviršines kojų venas blokavimas lazeriu yra laikomas auksiniu standartu gydant venų varikozę, nes atliekamas be narkozės ir pjūvių, operacija trunka 10–12 (kartais 15 min.) ir pacientas iškart gali grįžti į kasdienes veiklas. Žinoma, pooperacinis laikotarpis priklauso nuo individualių paciento organizmo savybių ir tolerancijos skausmui, bet 90 % pacientų sako grįžę jau tą pačią dieną. Po lazerinės venų operacijos savaitę reikia mūvėti kompresinę kojinę, ir tai visas diskomfortas.

Kartais pacientus gąsdina gydymo principas, kurio metu blokuojama kraujotaka. Tačiau svarbu žinoti, kad blokuojamos ne centrinės venos, tik paviršinės jų atšakos, smulkios venutės, kuriose veninis kraujas, vaizdingai sakant, „užpelkėja“.

Skleroterapija

Pasak dr. P. Mocevičiaus, tai Lietuvoje nepelnytai neįvertintas metodas, nes pasaulyje skleroterapija taikoma daugiau nei 40 metų. „Tai venų varikozės gydymo būdas, kai specialiomis medicininėmis putomis užblokuojamos paviršinės kojų venos. Skleroterapija – ypač geras metodas po chirurginių operacijų, kada nebegalima taikyti lazerinės operacijos. Taip pat turint žaizdų, opų, surandėjusių audinių. Skleroterapija atliekama ne ligoninėse, bet procedūriniuose kabinetuose, trunka 10–12 min., kol preparatai suleidžiami, užklijuojami pleistriukai ir užmaunama kompresinė kojinė (reikia mūvėti dvi savaites). Iškart galima grįžti prie įprastos veiklos, – atskleidžia kraujagyslių chirurgas. – Manau, kad skleroterapija ateityje taps populiari ir Lietuvoje, nes, pagal naujausius Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos nurodymus, pradinių venų varikozės stadijų gydymas nebebus kompensuojamas. Tai reiškia, kad reikės mokėti iš savo kišenės, jei pacientas nenorės laukti vėlyvosios ligos stadijos, o skleroterapija maždaug 10 kartų pigesnė nei lazerinė venų operacija.“

Anot dr. P. Mocevičiaus, skleroterapija suteikia didesnes kompleksinio gydymo galimybes specialistams – didžiausi mazgai pašalinami blokuojant kraujotaką lazeriu, o mažesniems mazgeliams galima taikyti skleroterapiją.

Svarbu koreguoti gyvenseną

Kraujagyslių chirurgas atkreipia dėmesį, kad, diagnozavus venų varikozę, vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti gyvensenos keitimas. „Viskas prasideda nuo gyvenimo būdo. Deja, daug žmonių rūko, vartoja alkoholį, kenčia nuo nutukimo. Žinoma, svarbus ir genetinis faktorius, nes polinkį į venų varikozę galime paveldėti iš mamos, tėčio ar močiutės, bet polinkis nebūtinai reiškia ligą, jei gebėsime kontroliuoti kitus rizikos faktorius. Vienas iš jų yra kūno svoris: dažniausiai moterims problemų su kojų venomis atsiranda būtent nėštumo metu, kai per gana trumpą laiką itin padidėja svoris. Kuo žmogus turi didesnį antsvorį, tuo didesnė tikimybė bet kurių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, – pabrėžia dr. P. Mocevičius. – Sveikai gyvensenai turėtų būti dedamas didžiausias akcentas, nes mes, medicinos specialistai, tik gydome komplikacijas, tai, kas jau užgyventa. Moksliškai įrodyta, kad arterijų aterosklerozė yra rūkymo liga (rūkymas labiausiai kenkia arterijoms, taip pat silpnina venų sieneles), antro ar trečio laipsnio nutukimas tiesiogiai susijęs su venų varikoze. Judėjimo stygius ir antsvoris – pagrindiniai sveikatos priešai. Pakeitus gyvenimo būdą, viskas ima gerėti. Ne tik venų, bet ir visų žmogaus organizmo sistemų būklė.“