Kai kurie dantys miršta tyliai

Daugelis žmonių įsitikinę: jei dančiui nutinka kas nors rimto, apie tai neabejotinai praneša skausmas. Tačiau odontologų praktika rodo ką kita. Neretai pacientas atvyksta profilaktinei apžiūrai neturėdamas jokių nusiskundimų, o rentgeno tyrimas atskleidžia netikėtą radinį – danties pulpa jau žuvusi, o aplink šaknies viršūnę vyksta uždegiminis procesas. Kodėl taip nutinka ir ką apie tai verta žinoti kiekvienam?

Ne tik ėduonis: kas gali pažeisti danties gyvybingumą?

Po kietaisiais danties audiniais slypi pulpa – minkštasis audinys, kuriame yra nervų, kraujagyslių ir jungiamojo audinio. Ji užtikrina danties gyvybingumą ir gebėjimą reaguoti į įvairius dirgiklius. Nors dažniausia pulpos pažeidimo priežastis yra negydomas ėduonis, jos būklę gali paveikti ir kiti veiksniai: dantų traumos, emalio ar dentino įtrūkimai, daugkartinės odontologinės procedūros, ilgainiui nesandarūs plombavimo ar protezavimo darbai. Pažeidimui progresuojant išsivysto uždegimas, kuris daliai pacientų baigiasi pulpos nekroze – nervinio ir kraujagyslinio audinio žūtimi.

Kodėl problema ilgai lieka nepastebėta?

Daugeliui sunku įsivaizduoti, kad rimtas uždegiminis procesas gali vystytis nesukeldamas ryškių simptomų. Vis dėlto odontologijoje tai nėra reta situacija. Kai kuriais atvejais uždegimas progresuoja lėtai, todėl organizmas prie pokyčių prisitaiko. Žmogus nejaučia nei stipraus skausmo, nei kitų akivaizdžių požymių. Dėl šios priežasties nemažai uždegimų aplink dantų šaknų viršūnes aptinkami atsitiktinai atliekant profilaktinius tyrimus. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis uždegimas šioje srityje dažnai gali būti besimptomis, nors aplinkiniuose audiniuose tuo metu vyksta aktyvūs patologiniai pokyčiai.

Po pulpos žūties

Skausmo nebuvimas dar nereiškia, kad organizmas nustoja kovoti su infekcija. Bakterijoms pasiekus šaknies viršūnę, aktyvuojama imuninė sistema, kuri siekia apriboti infekcijos plitimą. Dėl to aplink pažeistą vietą susiformuoja uždegiminis židinys. Šis procesas gali išlikti stabilus daug metų ir nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tai nereiškia, kad situacija nepavojinga. Ilgainiui uždegimas gali pažeisti aplinkinį kaulinį audinį, o tam tikromis aplinkybėmis staiga paūmėti. Tuomet atsiranda skausmas, tinimas, pūlinys ar kiti ūminio uždegimo požymiai, kurie dažniausiai ir priverčia pacientus kreiptis pagalbos.

Ar organizmas gali susidoroti pats?

Jei žmogus jaučiasi gerai, natūraliai kyla klausimas, ar organizmas negalėtų pats pašalinti problemos. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pulpos nekrozė nėra būklė, kuri paprastai išnyksta savaime. Skirtingai nei kai kurie kiti organizmo audiniai, žuvusi pulpa neatsikuria. Jei šaknų kanalų sistemoje lieka bakterijų, jos gali ilgą laiką išlikti infekcijos šaltiniu netgi nesant jokių simptomų. Todėl gydymo tikslas – ne tik pašalinti galimą skausmą, bet ir sustabdyti infekcijos plitimą, apsaugoti aplinkinius audinius bei išsaugoti dantį.

Įspėjamieji ženklai

Nors negyvas dantis dažnai nesukelia jokių pojūčių, kai kurie simptomai – svarbūs įspėjamieji ženklai:

• Pakitusi danties spalva

• Anksčiau buvęs, bet vėliau išnykęs jautrumas šalčiui ar karščiui

• Patirta danties trauma, net jei įvyko prieš kelerius metus

• Diskomfortas kramtant

• Pasikartojantis nedidelis patinimas ar pūlinukas prie dantenų.

Vis dėlto gali nebūti nė vieno iš šių simptomų, o danties gyvybingumas jau prarastas. Tokiais atvejais vienintelis būdas laiku nustatyti problemą – profilaktinė odontologo apžiūra ir rentgeno tyrimas. Reguliarūs profilaktiniai vizitai leidžia aptikti pokyčius dar iki komplikacijų radimosi. Kartais jie padeda diagnozuoti procesą, kuris apie save nepraneštų dar ne vienerius metus. Kaip pastebi odontologai, būtent tyliausi dantys neretai slepia didžiausias problemas. Tad skausmo nebuvimas ne visuomet reiškia, kad viskas gerai – kartais tai tėra apgaulingos ramybės ženklas.

Klinikos „Neodenta“ gyd. endodontologė Gailė Bardijevskytė.

Specialisto komentaras

Klinikos „Neodenta“ gyd. endodontologė  Gailė Bardijevskytė

Tikrai ne visada apie danties pažeidimą praneša skausmas. Būtent todėl besimptomiai atvejai – vieni klastingiausių. Pacientai pasakoja, kad kažkuriuo metu dantis buvo jautrus šalčiui ar karščiui, tačiau vėliau nemalonūs pojūčiai išnyko. Dažnas tai supranta kaip pagerėjimą, tačiau kai kuriais atvejais toks pokytis gali reikšti, kad pulpa jau žuvusi.

Kai nervinis audinys nebegyvas, nelieka struktūrų, galinčių perduoti skausmo signalus. Dėl to dantis gali tapti visiškai ramus, nors infekcinis procesas jo viduje tęsiasi. Pacientas dažniausiai nepastebi jokių požymių, tačiau gydytojas gali nustatyti pakitusią danties spalvą, reakcijos nebuvimą gyvybingumo testuose arba rentgeno nuotraukoje matomus pakitimus šaknies viršūnės srityje.

Neretai pirmą kartą apie tokią problemą sužinome ne iš paciento nusiskundimų, o būtent iš radiologinių tyrimų rezultatų. Svarbu suprasti, kad žuvusi pulpa neatsinaujina. Jei danties viduje yra infekcija, ji dažniausiai neišnyksta savaime, todėl ilgainiui gali pažeisti aplinkinius audinius ir lemti rimtesnes komplikacijas.

Autorė Jūratė Survilė