Į Lietuvą prieš daugiau nei 10 metų atvykęs turkas Ibra Uyaras, socialiniuose tinkluose geriau žinomas „Curly&Lithuania“ vardu, žingsnis po žingsnio artėja prie tikslo tapti Lietuvos piliečiu. Ibra pasakoja mūsų šalį pamilęs dėl darnumo tarp gamtos ir miesto bei lėtesnio gyvenimo tempo. „Aplankiau daugiau nei 40 šalių, bet būtent čia noriu kurti ateitį“, – sako pašnekovas.

 

Kaip prasidėjo jūsų pažintis su Lietuva?Ibra_Uyar

 

Į Rokiškį atvykau tik savaitei. Nuo pat pradžių mane nustebino, kaip viskas žalia, švaru ir ramu – visai kitaip nei buvau įpratęs. Ta trumpa kelionė greitai virto kažkuo daug prasmingesniu, nes suteikė pirmąjį įspūdį apie šalį, apie kurią anksčiau niekada rimtai nebuvau pagalvojęs. Po to aplankiau Vilnių ir Kauną, ir tada iš tikrųjų įsimylėjau Lietuvą. Mane sužavėjo gamtos ir miesto gyvenimo pusiausvyra, taip pat lėtesnis tempas. Pradėjau suprasti, kad Lietuvoje gyventi būtų patogiausia ir tvariausia. Čia vyrauja unikalus saugumo, gamtos ir autentiškumo derinys, kurio nebūčiau lengvai radęs kitur. Po kurio laiko gavau darbo pasiūlymą, kuris palengvino sprendimą įsikurti ir pradėti kurti savo gyvenimą Lietuvoje.

 

Ką žinojote apie mūsų šalį prieš atvykdamas? Kaip šios žinios keitėsi laikui bėgant?

   

Jei atvirai, prieš atvykdamas apie Lietuvą beveik nieko nežinojau. Dalykai, kuriuos siejau su šia šalimi, buvo krepšinis, aukšti žmonės ir šaltas oras. Mano supratimas buvo labai ribotas, grįstas stereotipais, o ne realiomis žiniomis. Pagyvenus čia, šis suvokimas visiškai pasikeitė. Atradau šalį, galinčią didžiuotis savo istorija, kultūra ir stipria tapatybe, kuri ne visada matoma iš išorės. Taip pat sužinojau, kaip giliai lietuviai vertina tradicijas, kalbą ir nepriklausomybę. Laikui bėgant pradėjau suprasti istorinius iššūkius, kuriuos šalis patyrė, ir kaip tai formavo jos žmonių mąstyseną. Supratau, kad Lietuva yra daug modernesnė, inovatyvesnė ir dinamiškesnė, nei mano daugelis pašalinių. Tuo pačiu metu jai vis dar pavyksta išsaugoti autentiškumą, o tai gana reta. Šiandien Lietuvą matau kaip nešlifuotą brangakmenį, nusipelnantį daug didesnio pasaulinio pripažinimo.

 

Paatviraukite, kas jums sukėlė didesnį kultūrinį šoką – maistas ar mentalitetas?

   

Didesnis kultūrinis šokas neabejotinai buvo ne maistas, o lietuviškas mentalitetas. Iš pradžių maistas atrodė nepažįstamas, bet laikui bėgant prie jo prisitaikiau, netgi pradėjau mėgautis. Tačiau mentalitetui reikėjo gilesnio supratimo ir kantrybės. Iš pradžių lietuviai gali atrodyti santūrūs ir atitolę, ypač lyginant su ekspresyvesnėmis kultūromis. Prireikė laiko suprasti, kad tai ne šaltumas, o kitoks būdas parodyti pagarbą ir nuoširdumą. Kai geriau pažįsti žmones, jie tampa labai nuoširdūs, ištikimi ir savaip šilti. Taip pat pastebėjau stiprų nepriklausomybės ir atsparumo jausmą, kylantį iš šalies istorijos. Žmonės linkę vertinti privatumą ir asmeninę erdvę, o tai man buvo kažkas naujo. Laikui bėgant išmokau tai vertinti, net pats šiek tiek perėmiau. Dabar tai matau kaip vieną iš būdingų ir žavėjimosi vertų Lietuvos visuomenės bruožų.

 

Kokie didžiausi mūsų tautų skirtumai, o gal turime ir panašumų?

   

Vienas didžiausių skirtumų – kaip lietuviai reiškia emocijas. Paprastai Lietuvoje žmonės yra santūresni, o mano kultūroje linkę būti atviresni ir išraiškingesni. Kitas skirtumas – stiprus ryšys, kurį lietuviai jaučia su gamta ir sezonišku gyvenimo būdu. Sykiu matau didelių panašumų – vertinama šeima, pagarba ir atsparumas.

 

Lietuviai labai myli ir gerbia savo šalį, ir tai suprantama atsižvelgiant į istorinius iššūkius, su kuriais teko susidurti. Tokie įvykiai kaip Dainuojanti revoliucija rodo, kad žmonės susibūrė, jog apsaugotų savo tapatybę ir laisvę. Tai sukūrė stiprią, drąsią ir vieningą tautą. Taip pat matau bendrą svetingumo jausmą, net jei išreiškiamas skirtingai. Abi kultūros vertina prasmingus santykius. Galiausiai, nepaisant raiškos skirtumų, pagrindinės žmogaus vertybės yra labai panašios.

 

Prie_sakuru╠©Ar gyvendamas Lietuvoje perėmėte kokių nors įpročių, elgesio modelių, maistą?

   

Gyvenimas Lietuvoje neabejotinai paveikė mano įpročius ir gyvenimo būdą. Vienas didžiausių pokyčių – auganti pagarba gamtai ir jos svarbos kasdieniame gyvenime supratimas. Pradėjau vertinti laiką, praleistą lauke: miške, prie ežerų, tiesiog pasivaikščiojimus žaliosiose erdvėse.

 

Kalbant apie maistą, pradėjau valgyti tradiciškus patiekalus, ypač tuos, kurių pagrindą sudaro bulvės ir pieno produktai. Grietinę vartoju daug dažniau nei anksčiau. Įpratau vertinti asmeninę erdvę ir būti sąmoningesnis viešose vietose. Lietuviai linkę būti tylesni viešumoje, ir laikui bėgant pastebėjau, kad darau tą patį. Kitas įprotis, kurį išsiugdžiau, – jaustis patogiai tyloje, nejaučiant poreikio nuolat ją kažkuo užpildyti. Taip pat tapau kantresnis, mažiau skubu. Šie pokyčiai pavertė mano gyvenimo būdą ramesniu ir labiau subalansuotu.

 

Kodėl nusprendėte savo gyvenimu Lietuvoje dalintis socialiniuose tinkluose?

 

Tą pradėjau daryti pragyvenęs čia maždaug 3,5 metų. Tuo metu jau buvau užmezgęs stiprų ryšį su šalimi ir jos kultūra, jaučiau, kad Lietuva nesulaukia tiek tarptautinio dėmesio, kiek nusipelnė. Apkeliavęs daug šalių supratau, kokia unikali Lietuva, tačiau kaip mažai žmonių apie ją žino. Tai manyje pažadino atsakomybę ją parodyti iš kitos pusės: norėjau atkreipti dėmesį ne tik į populiarias vietas, bet ir kasdienį gyvenimą, tradicijas, vietos gyventojų patirtį. Socialiniai tinklai atrodė puiki platforma pasiekti pasaulinę auditoriją. Mano tikslas buvo padaryti Lietuvą matomesnę ir suprantamesnę žmonėms, kurie galbūt apie ją niekada negirdėjo. Sykiu norėjau kurti turinį, kuriuo galėtų didžiuotis patys lietuviai. Laikui bėgant tai tapo ne tik turinio kūrimu, bet ir prasminga misija.

 

Kokių reakcijų dažniausiai sulaukiate soc. erdvėje?

   

Dažniausiai sulaukiu teigiamų ir palaikančių reakcijų. Lietuviai vertina tai, kaip pristatau jų šalį. Daugelis sako, kad mano turinys padeda jiems pamatyti Lietuvą iš naujos perspektyvos. Taip pat gaunu žinučių iš užsieniečių, kuriems smalsu apsilankyti peržiūrėjus mano vaizdo įrašus. Kai kurie žmonės netgi sako, kad anksčiau nieko nežinojo apie Lietuvą, bet dabar ji – kelionių sąraše. Labiausiai išsiskiria vietos bendruomenės pagarba ir padrąsinimas. Žmonės pripažįsta pastangas autentiškai parodyti jų kultūrą. Pastebiu, kad mano turinys skatina pokalbius tarp vietinių gyventojų ir užsieniečių. Tokia sąveika visą patirtį daro dar naudingesnę. Apskritai gauta parama motyvuoja tęsti ir tobulėti.

 

Kaip jums sekasi mokytis lietuvių kalbos?

 

Jau kurį laiką mokausi lietuvių kalbos, nors tai neabejotinai nelengva kelionė. Anksčiau lankiau kalbos kursus, kurie padėjo įgyti pagrindinį supratimą. Laikui bėgant mano klausa geriau priprato prie to, kaip kalba skamba kasdienėse situacijose. Tačiau gramatika išlieka sunkiausia. Lietuvių kalboje yra daug taisyklių ir variantų, kuriems reikia nuolatinės praktikos ir kantrybės. Šiuo metu padedu reklamuoti exams.lt siekiant pasiruošti lietuvių kalbos A1 ir A2 egzaminams, taip pat Konstitucijos egzaminui. Taip geriau suprantu daugelio užsieniečių patiriamus sunkumus. Tam, kad galėčiau dar labiau prisidėti, kuriu savo sprendimą – speaklyst.com. Jo tikslas – padėti žmonėms efektyviau praktikuotis kalbėti lietuviškai. Noriu padaryti mokymąsi praktiškesnį ir prieinamesnį.

 

Laikotės nuomonės, kad gyvenant šalyje būtina mokėti vietinę kalbą?Gamta

   

Taip, tvirtai tikiu, kad gyvenant šalyje svarbu išmokti vietinę kalbą. Kalba – ne tik bendravimo priemonė, bet ir raktas į kultūros bei mąstysenos supratimą. Lietuvoje kalba turi ypač gilią reikšmę dėl savo istorijos: lietuviai išgyveno sunkius laikus, kad išsaugotų kalbą ir tapatybę, todėl mokytis lietuvių kalbos – pagarbos šaliai ir jos žmonėms ženklas. Žinoma, užsieniečiams ne visada lengva, ypač kai lietuvių kalba tokia sudėtinga. Tačiau vietiniai gyventojai paprastai įvertina net mažas pastangas. Kalbos mokėjimas palengvina kasdienį gyvenimą ir suteikia prasmės, nes padeda užmegzti tvirtesnius ryšius su žmonėmis. Mano nuomone, tai ir praktinė, ir kultūrinė atsakomybė.

 

Kokios aplankytos Lietuvos vietos jums paliko didžiausią įspūdį?

   

Viena įspūdingiausių patirčių – apsilankymas Kryžių kalne. Ten tvyranti atmosfera ir paslaptingi vaizdai man sukėlė šiurpuliukus. Tai vieta, pasakojanti gilią istoriją apie tikėjimą, pasipriešinimą ir tapatybę. Kita nepamirštama vieta – Nida, kuri visiškai skiriasi nuo likusios Lietuvos dalies. Unikalus kraštovaizdis, smėlio kopos ir rami aplinka daro ją išties ypatingą. Taip pat sužavėjo Lukiškių kalėjimas, kuriame istorija dera su šiuolaikine kultūra. Kiekviena iš šių vietų atspindi skirtingą Lietuvos pusę – nuo gamtos iki istorijos – ir rodo, kokia įvairi yra šalis. Šie potyriai privertė mane dar labiau vertinti Lietuvą.

 

Su kuria šalimi siejate savo ateitį?

 

Savo ateitį matau Lietuvoje ir jau kuriu čia gyvenimą. Bėgant metams, ši šalis tapo daugiau nei tik vieta, kurioje gyvenu. Daugeliu atžvilgių ji atrodo kaip namai. Užmezgiau tiek asmeninių, tiek profesinių ryšių, kurie man svarbūs. Mano darbas taip pat glaudžiai susijęs su Lietuva. Noriu ir toliau prisidėti reklamuodamas šalį ir kurdamas galimybes. Artimiausiu metu planuoju kreiptis dėl Lietuvos pilietybės, tai man svarbus žingsnis, ne tik teisinis, bet ir emocinis sprendimas. Jaučiu, kad sutampa mūsų vertybės ir gyvenimo būdas, Lietuva suteikia pusiausvyrą, kurios ieškojau. Štai kodėl ilgalaikę ateitį matau čia.

 

Autorė Laima Samulė