Nuovargio priežastis – mikroelementų trūkumas

„Genviten“ kūrėja Vita Polevoda

Dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo organizmas nuolat patiria įtampą, todėl pirmiausia koncentruojasi į išgyvenimą, o ne į atsistatymo procesus. Dėl to dažnai jaučiamas lėtinis nuovargis, tampa sunkiau susikaupti, gali atsirasti emocinis valgymas, dažnėja peršalimo ligos. Kaip pagerinti savijautą, pataria gydytoja dietologė, maisto papildų „Genviten“ kūrėja Vita Polevoda.

„Nuolatinis stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina kortizolio išsiskyrimą. Ilgainiui tai gali neigiamai paveikti miego kokybę, virškinimo sistemos veiklą, hormonų pusiausvyrą ir emocinę savijautą. Dažnai pacientai net nesusimąsto, kad jų organizmas jau kurį laiką veikia nuolatinės įtampos režimu, kol nepasireiškia ryškesnių fizinių simptomų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgalaikis stresas gali turėti įtakos tam tikrų maistinių medžiagų atsargoms ir jų įsisavinimui. Dėl to silpnėja organizmo atsparumas stresui, prastėja savijauta ir formuojasi uždaras ratas – stresas silpnina organizmą, o nusilpęs organizmas tampa dar jautresnis stresui, – aiškina medikė. – Todėl gera savijauta prasideda ne tik nuo poilsio, bet ir nuo nuoseklaus dėmesio organizmo poreikiams: kokybiško miego, visavertės mitybos bei emocinės sveikatos balanso atkūrimo.“

Nuovargis susijęs su mikroelementų trūkumu

„Nuovargis, dirglumas ar sunkumas atsipalaiduoti gali būti ženklas, kad organizmui trūksta svarbių maistinių medžiagų. Viena dažniausiai minimų – magnis, dalyvaujantis šimtuose biocheminių procesų: energijos gamyboje, nervų sistemos veikloje ir raumenų atsipalaidavime. Jo trūkumas pasireiškia nuovargiu, įtampa, prastesne miego kokybe ar padidėjusiu jautrumu stresui.

Jei vargina nuolatinė energijos stoka, verta įvertinti geležies, vitamino B₁₂ ir folio rūgšties (vitamino B₉) atsargas. Šios medžiagos svarbios normaliai kraujodarai, deguonies pernešimui ir nervų sistemos veiklai. Jų trūkstant jaučiamas silpnumas, sumažėjęs darbingumas, sunkiau susikaupti, gali pasireikšti vadinamasis smegenų rūkas.

Prastesnė miego kokybė taip pat gali būti susijusi su vitamino D trūkumu. Nors šis vitaminas siejamas su kaulų sveikata, jis svarbus ir imuninei sistemai, emocinei savijautai bei miego reguliacijai.

Svarbios ir omega-3 riebalų rūgštys, reikalingos normaliai smegenų veiklai bei padedančios reguliuoti uždegiminius procesus organizme. Cinkas ir selenas prisideda prie normalios skydliaukės veiklos, kuri tiesiogiai susijusi su energija, medžiagų apykaita ir bendra savijauta, – vardija V. Polevoda. – Kai organizmui trūksta šių pagrindinių medžiagų, net ir pakankamas poilsis ne visada padeda atgauti žvalumą. Todėl svarbu ne tik ilsėtis, bet ir užtikrinti, kad organizmas gautų visas jam reikalingas maistines medžiagas.“

Įtakos turi amžius

Gydytoja dietologė pabrėžia, kad kiekviename gyvenimo etape organizmo poreikiai kinta. Pavyzdžiui, jaunoms, aktyvioms moterims dažniau nustatomas geležies trūkumas dėl natūralių fiziologinių procesų, o magnio poreikis gali didėti dėl intensyvaus gyvenimo tempo, streso ir nevisavertės mitybos.

„Artėjant perimenopauzei ir menopauzei ypač svarbūs tampa kalcis ir vitaminas D – jie padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir mažina osteoporozės riziką. Šiuo laikotarpiu svarbu atkreipti dėmesį į pakankamą baltymų kiekį mityboje bei omega-3 riebalų rūgščių vartojimą, – pažymi specialistė. – Vyresniame amžiuje organizmas prasčiau įsisavina kai kurias maistines medžiagas, ypač vitaminą B₁₂. Dėl to gali atsirasti nuovargis, silpnumas, pablogėti nervų sistemos veikla ar kognityvinės funkcijos. Taip pat natūraliai mažėja raumenų masė, todėl itin svarbūs tampa pakankamas baltymų kiekis ir fizinis aktyvumas. Su amžiumi palaipsniui mažėja ir natūrali kolageno gamyba, todėl gali keistis odos elastingumas, sąnarių būklė bei regeneraciniai procesai. Svarbu suprasti, kad tai, kas buvo pakankama dvidešimties metų amžiuje, nebūtinai atitiks organizmo poreikius sulaukus 40-ies ar 50-ies. Todėl individualus požiūris į amžių, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę leidžia geriau suprasti, kokių medžiagų organizmui tuo metu gali reikėti labiausiai.“

Vien su maistu gauti sunku

„Visavertė ir subalansuota mityba yra pagrindinis makro- ir mikroelementų šaltinis, todėl didžiąją dalį organizmui reikalingų medžiagų turėtume gauti būtent su maistu. Visgi praktikoje susiduriama su tam tikrais iššūkiais. Visų pirma, Lietuvoje dėl nedidelio saulėtų dienų skaičiaus daugeliui žmonių sudėtinga palaikyti pakankamą vitamino D koncentraciją vien iš maisto. Todėl profilaktinis vitamino D vartojimas nuo rudens iki pavasario dažnai rekomenduojamas daugeliui gyventojų. Tikslesniam individualiam poreikiui įvertinti verta atlikti vitamino D kraujo tyrimą.

Taip pat svarbu įvertinti, ar pakankamai vartojame kokybiškos riebios žuvies. Omega-3 riebalų rūgštys būtinos normaliai smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, tačiau organizmas jų pasigamina labai nedideliais kiekiais. Jei riebios žuvies vartojama per mažai, omega-3 papildai gali būti naudingi.

Dar vienas dažnai aptariamas elementas – magnis. Jo poreikis gali padidėti esant ilgalaikiam stresui, intensyviai sportuojant ar dirbant didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą. Tokiais atvejais daliai žmonių naudinga papildomai vartoti magnį, ypač jei jo nepakanka su maistu.

Vis dėlto maisto papildų poreikis visada vertinamas individualiai. Papildai neturėtų pakeisti visavertės mitybos, tačiau tam tikrais atvejais jie gali užpildyti spragas, atsirandančias dėl gyvenimo būdo, mitybos įpročių ar aplinkos veiksnių“, – sako pašnekovė.

Kaip taisyklingai vartoti?

„Pirmiausia riebaluose tirpius vitaminus – A, D, E ir K – bei omega-3 riebalų rūgštis rekomenduojama vartoti valgio metu, kartu su riebalų turinčiu maistu, nes taip pagerinamas jų įsisavinimas. Magnį patariama vartoti vakare, ypač bisglicinato formą, nes šiuo paros metu jis gali ne tik atlikti savo pagrindines funkcijas, bet ir padėti atsipalaiduoti bei pagerinti miego kokybę. Kalcio ir geležies papildų nereikėtų vartoti kartu, nes jie gali konkuruoti dėl įsisavinimo. Taip pat svarbu žinoti, kad kava, arbata ir skaidulų gausus maistas gali mažinti geležies įsisavinimą, todėl tarp jų ir geležies papildų rekomenduojama daryti bent 1–2 val. pertrauką.

Itin svarbus ir pakankamas skysčių kiekis. Vanduo būtinas normaliai medžiagų apykaitai, virškinimui ir maistinėms medžiagoms pernešti organizme. Nors tikslus poreikis priklauso nuo žmogaus svorio, fizinio aktyvumo ir aplinkos, dauguma kasdien išgeria mažiau vandens nei rekomenduojama.

Didelę reikšmę turi žarnyno sveikata. Esant virškinimo sutrikimams, lėtiniam žarnyno uždegimui ar disbiozei, net ir visavertė mityba neužtikrins optimalaus maistinių medžiagų įsisavinimo, – atkreipia dėmesį V. Polevoda. – Svarbiausia yra nuoseklumas. Mikroelementų atsargos organizme atsistato palaipsniui, todėl reikšmingi savijautos pokyčiai paprastai neatsiranda per kelias dienas.

Dažniausiai pirmieji pagerėjimai – geresnė miego kokybė, didesnis energijos lygis ar sumažėjęs nuovargis – gali būti pastebimi po kelių savaičių. Gilesniems pokyčiams, pavyzdžiui, geležies ar vitamino D atsargų atkūrimui, rekomenduojamas bent 2–3 mėnesių kursas.“

Baltymų svarba

Pasak medikės, baltymai yra viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų – jie reikalingi ne tik raumenims, bet ir odai, plaukams, nagams, fermentų bei hormonų gamybai, taip pat visos imuninės sistemos veiklai.

„Pakankamas baltymų kiekis mityboje svarbus visais gyvenimo etapais. Su amžiumi raumenų masė natūraliai mažėja, o tai gali lėtinti medžiagų apykaitą, mažinti fizinį pajėgumą ir didinti traumų riziką. Todėl pakankamas baltymų vartojimas kartu su fiziniu aktyvumu padeda išsaugoti raumeninę masę, jėgą ir geresnę bendrą savijautą.

Baltymai taip pat padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir stabilizuoti gliukozės kiekio kraujyje svyravimus, todėl gali turėti teigiamos įtakos energijos lygiui, nuotaikai ir apetito kontrolei. Praktikoje pastebiu, kad moterų mityboje vyrauja greitieji angliavandeniai, tačiau trūksta kokybiškų baltymų šaltinių, todėl ilgainiui gali atsirasti energijos stoka ar didesnis alkis. Dažniausiai reikalingą baltymų kiekį galima nesunkiai gauti laikantis subalansuotos mitybos. Jei prie kiekvieno pagrindinio valgymo įtraukiamas kokybiškas baltymų šaltinis – žuvis, kiaušiniai, mėsa, pieno produktai, ankštinės kultūros ar kiti baltymingi produktai – daugeliui žmonių papildomų baltymų šaltinių nereikia.

Vis dėlto tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, intensyviai sportuojant, esant didesniam baltymų poreikiui ar nespėjant visavertiškai maitintis, kokybiški baltyminiai papildai gali būti viena iš galimų mitybos papildymo priemonių“, – sako gydytoja dietologė.

Kaip išsirinkti kokybiškus papildus?

„Vienas svarbiausių aspektų – veikliųjų medžiagų forma. Pavyzdžiui, kai kurios magnio formos, tokios kaip magnio bisglicinatas ar citratas, pasižymi geresniu įsisavinimu nei magnio oksidas. Rekomenduojama rinktis papildus, kurių sudėtis kuo paprastesnė ir švaresnė, t. y. be perteklinių dažiklių, saldiklių, dervų ar nereikalingų užpildų.

Kuriant „Genviten“ maisto papildų formules, didelis dėmesys skiriamas ne tik veikliųjų medžiagų kiekiui, bet ir jų formoms, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį jų įsisavinimą. Vienas svarbiausių „Genviten“ principų – aiški ir švari sudėtis. Prioritetas teikiamas kokybiškoms žaliavoms, biologiniam prieinamumui ir moksliškai pagrįstiems ingredientams, – pasakoja medikė. – „Genviten“ produktai kuriami atsižvelgiant į šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdą – nuolatinį stresą, didelį tempą, miego trūkumą ir galimas mitybos spragas. Todėl formulės orientuotos į energijos palaikymą, nervų sistemos veiklą, bendrą organizmo balansą ir gerą savijautą. Taip pat daug dėmesio skiriama kokybės kontrolei ir gamybos standartams, siekiant užtikrinti produkto saugumą, stabilumą ir patikimumą.

„Genviten“ produktai nėra kuriami kaip trumpalaikis sprendimas ar stebuklinga piliulė. Prekės ženklo filosofija grįsta požiūriu, kad gera savijauta prasideda nuo nuoseklių, sąmoningų kasdienių pasirinkimų: mitybos, poilsio, judėjimo ir kokybiškų, organizmo poreikius atitinkančių maisto papildų.“

Gydytoja taip pat pažymi, kad papildų nereikėtų vartoti aklai ilgą laiką be aiškaus poreikio – periodiškai verta atlikti kraujo tyrimus ir stebėti organizmo rodiklius. Tai leidžia objektyviai įvertinti, ar papildų vartojimas yra reikalingas, veiksmingas ir saugus konkrečiu atveju.

Autorė Laima Samulė