Pirmuosius gyvūnus žmonės prisijaukino prieš milijonus metų, todėl dabar daugelis jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be augintinio. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvūno laikymas teigiamai veikia psichoemocinę ir fizinę sveikatą: augintinis padeda nusiraminti, gerina miego kokybę ir suteikia daugybę kitų privalumų.

 

Lengviau užmegzti socialinis ryšiusYoung,Smiling,Happy,Cheerful,Owner,Woman,With,Her,Best,Friend

 

Šunų (taip pat ir kačių) vedžiojimas ar keliavimas kartu – puikus būdas susipažinti su kitais žmonėmis. Bendraujama ne tik su kitų augintinių šeimininkais, bet ir su tais, kurie susidomi mūsų augintiniu, prieina jį paglostyti, pasiteirauti veislės ar tiesiog pasigrožėti. Tai ypač naudinga žmonėms, gyvenantiems vieniems ar jaučiantiems socialinę atskirtį. Gyvūnų augintojai ir mylėtojai bendraminčių gali rasti ir socialiniuose tinkluose, kur dalijamasi nuotraukomis bei informacija apie tam tikras gyvūnų rūšis ar veisles.

 

Verta žinoti, kad ir pats gyvūnas atliepia žmogaus poreikį bendrauti – jis gali būti puikus klausytojas ir guodėjas, neretai geriau nei žmogus pajunta šeimininko emocijas. Be to, šunys ir katės geba suprasti bei tinkamai reaguoti į dešimtis skirtingų žodžių, todėl žmogus jaučiasi bendraujantis su sąmoninga būtybe ir patiria mažesnį vienatvės jausmą. Nors galime kalbėtis ir su akvariumo žuvyte ar mielu driežiuku, visgi šiltakraujai gyvūnai dažniausiai tampa artimiausiais ir aktyviausiais kompanionais.

 

Nauda vaikams

 

Vaiko raidos specialistai atkreipia dėmesį, kad augant su gyvūnu spartėja visapusiška mažylio raida: jis ne tik anksčiau pradeda vaikščioti ir koordinuotai judėti, bet ir greičiau ima kalbėti, aiškiau reikšti emocijas. Gyvenimas su augintiniu gali stiprinti ir imunitetą bei atsparumą infekcinėms ligoms. Namuose tampa sudėtinga palaikyti visiškai sterilią aplinką, todėl imuninė sistema mokosi aktyviau reaguoti į įvairius dirgiklius.

 

Augintinio priežiūra moko daugybės svarbių dalykų: atsakomybės kasdien pasirūpinti ėdalu ir vandeniu, empatijos atpažįstant gyvūno savijautą iš jo elgesio ar žvilgsnio, nuoširdžios meilės dalijantis dėmesiu, žaislais ar skanėstais.

 

Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad terapija su gyvūnais teigiamai veikia vaikus, turinčius intelekto ar psichoemocinių sutrikimų: bendraudami su gyvūnais jie nusiramina, jaučiasi saugesni, labiau atsiveria, tampa drąsesni, gerėja jų bendravimo įgūdžiai.

 

Kartu su gyvūnais augantys vaikai dažnai pasižymi stipresniais socialiniais gebėjimais – jiems lengviau susidraugauti, užmegzti pokalbį ar prieiti prie bendraamžių. Jei augintinį reikia vedžioti, didėja ir vaiko fizinis aktyvumas, daugiau laiko praleidžiama lauke bet kokiomis oro sąlygomis. Tai naudinga tiek emocinei savijautai, tiek fizinei sveikatai.

 

Veikia raminamai

 

Naminių gyvūnėlių meilė, lojalumas ir draugystė suteikia tiek emocinės, tiek fizinės naudos, kuri kartais lieka nepastebėta, tačiau yra itin svarbi mūsų savijautai. Gyvūnai geba rodyti besąlygišką meilę ir dėmesį – be išankstinių nuostatų ar reikalavimų. Tai ypač reikšminga šiuolaikinėje visuomenėje, kur žmonės dažnai patiria stresą, vienatvę ar emocinę įtampą. Buvimas šalia gyvūno, jo glostymas ar net paprastas stebėjimas padeda sumažinti nerimą, pagerina nuotaiką ir suteikia jausmą, kad esame mylimi. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina teigiamą ryšio su augintiniu poveikį psichinei sveikatai – mažėja depresijos ir streso simptomai, lengviau įveikiama vienatvė.

 

Viena priežasčių, kodėl augintiniai pasižymi terapiniu poveikiu, yra žmogaus poreikio liesti patenkinimas. Mylimo gyvūno glostymas, apkabinimas ar kitoks fizinis kontaktas gali greitai sumažinti įtampą ir nerimą. Dėl raminamojo poveikio įvairios gyvūnų rūšys pasitelkiamos terapijai, pavyzdžiui, šunys, žirgai ar delfinai. Terapija su gyvūnais taikoma vaikams ir suaugusiesiems, turintiems raidos, fiziologinių ar psichologinių sunkumų.

 

Neverbalūs žmonės neretai jaučia įtampą būdami tarp kitų žmonių – net artimųjų ar padėti siekiančių specialistų. Bet šalia kalbėti negalinčio gyvūno jie dažnai nurimsta, jaučiasi saugūs ir priimti, pamažu atsiveria užsiėmimus vedantiems specialistams ir taip pasiekia reikšmingą pažangą.

 

Puikūs senatvės kompanionai

 

Augintiniai bet kuriame amžiuje praskaidrina kasdienybę ir dovanoja draugiją, tačiau vyresniame amžiuje šie aspektai tampa ypač svarbūs. Daugelis senjorų patiria didesnį ar mažesnį vienatvės jausmą – vaikai užauga ir išsikrausto, su anūkais ne visuomet pavyksta rasti bendrą kalbą, o kartais netenkama gyvenimo partnerio. Tokiais atvejais šuniukas ar kačiukas neretai tampa artimiausiu kasdieniu palydovu, su kuriuo galima pasikalbėti ir pasidalinti mintimis.

 

Rūpestis augintiniu taip pat skatina išeiti iš namų. Jei senjoras augina šunį, jis bent du kartus per dieną išeina pasivaikščioti gryname ore – tai itin svarbu fizinei sveikatai palaikyti. Net ir turint katę atsiranda daugiau motyvacijos judėti: reikia pasirūpinti ėdalu, švara, galbūt nupirkti naują žaislą. Pastebima, kad augintinių turintys vieniši vyresnio amžiaus žmonės dažniau maitinasi reguliariai – ruošdami ėdalą gyvūnui, jie nepamiršta ir patys pavalgyti.

 

Gyvūno glostymas veikia raminamai, sušildo ne tik širdį, bet ir sustingusius rankų sąnarius. Katė, jaukiai įsitaisiusi ant kelių, gali suteikti šilumos ir komforto jausmą, kuris padeda atsipalaiduoti bei sumažinti įtampą.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad namuose esantis augintinis gali sumažinti nerimo epizodus Alzheimerio liga ar senatvine demencija sergantiems žmonėms. Be to, augintiniai padeda mažinti su vienatve siejamas sveikatos rizikas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai ar padidėjęs kraujospūdis.

 

Moko patirti laimės jausmą

 

Žmogus laikomas protingiausia būtybe Žemėje, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad esame laimingiausi. Kasdien susiduriame su iššūkiais, rūpesčiais, siekiame tikslų, konkuruojame, lyginamės su kitais. Gyvūnų pasaulyje viskas paprasčiau – jie vadovaujasi pagrindiniais instinktais ir gyvena šia akimirka. Todėl net mažiausi dalykai jiems teikia nuoširdų džiaugsmą ir pažadina žaismingumą. Stebėdami besidžiaugiančius gyvūnus ir patys patiriame teigiamas emocijas bei mokomės vertinti paprastus kasdienybės momentus.

 

Ypač daug džiaugsmo pamokų galime gauti iš šunų. Jie akimirksniu tampa laimingiausi, kai gali išeiti pasivaikščioti, kai namo grįžta šeimininkas, kai žaidžia su kamuoliuku, taškosi baloje, pamato pirmąjį sniegą ar automobilyje pravėrus langą gali laukan iškišti galvą. Šunys išnaudoja kiekvieną progą pasidžiaugti ir to nepastebimai moko savo šeimininkus.

 

Beje, laimės gali suteikti ne tik asmeninis augintinis. Teigiamų emocijų dovanoja ir kitų gyvūnų stebėjimas, pavyzdžiui, žaismingi vaizdo įrašai ar nuotraukos soc. tinkluose, primenantys, kiek daug džiaugsmo slypi paprastose akimirkose.

 

Gerina sveikatą

 

Naminių gyvūnų turintys žmonės patiria įvairiapusę naudą sveikatai, ir augintinis nebūtinai turi būti šuo ar katė. Pavyzdžiui, triušis ar jūrų kiaulytė gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie alergiški kitiems gyvūnams arba neturi erdvės didesniam augintiniui. Net akvariumo žuvyčių stebėjimas gali sumažinti raumenų įtampą ir sulėtinti pulsą.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvūnus auginantys žmonės rečiau patiria depresijos simptomus nei tie, kurie augintinių neturi. Jų kraujospūdis stresinėse situacijose dažniau išlieka žemesnis, o tai leidžia daryti prielaidą, kad augintiniai didina atsparumą stresui. Žaidžiant su šunimi, kate ar kitu gyvūnu gali padidėti serotonino ir dopamino – gerą savijautą skatinančių hormonų – koncentracija, todėl jaučiamės ramesni ir labiau atsipalaidavę.

 

Be to, dėl mažesnio žalingo streso poveikio ir didesnio fizinio aktyvumo, susijusio su augintinio priežiūra, gyvūnų šeimininkai dažnai turi mažesnį trigliceridų ir cholesterolio kiekį kraujyje. Remiantis JAV statistikos duomenimis, vyresni nei 65 metų augintinių savininkai pas gydytojus lankosi apie 30 % rečiau nei jų bendraamžiai, neturintys augintinių.

 

Prieš įsigyjant gyvūną

 

Augintinio laikymas gali būti naudingas bet kokio amžiaus žmogui, tačiau prieš įsigyjant gyvūnėlį būtina gerai apsvarstyti, ar jis namuose jausis komfortiškai ir saugiai? Renkantis augintinį svarbu vadovautis ne mados tendencijomis, o savo gyvenimo būdu: kiek laiko ir dėmesio galėsime skirti gyvūnui, kiek vietos turime namuose, kaip ir kur keliaujame, koks mūsų charakteris, amžius, sveikatos galimybės ir kt. Atsižvelgę į šiuos aspektus galėsime nuspręsti, koks gyvūnas ar net kokia veislė mums tinkamiausia.

 

Jei kyla abejonių, verta pasitarti su patyrusiais gyvūnų augintojais, pasidomėti informacija patikimuose šaltiniuose, pasikonsultuoti su veisėjais ar veterinarijos specialistais. Netinkamai priimtas sprendimas gali sukelti sunkumų šeimininkams, o gyvūnui lemti netinkamą priežiūrą ar net būti paliktam.

 

Nereikėtų įsigyti gyvūno tuo metu, kai šeimoje numatomi dideli pokyčiai: artėja persikraustymas, remontas, šeimos pagausėjimas ar ilga kelionė. Augintinis neturėtų būti laikomas interjero ar įvaizdžio detale – prieglaudos neretai perpildytos kadaise „madingais“ tapusiais gyvūnais. Jei manome, kad šuo gali būti nuolat laikomas pririštas prie būdos ar jei daug laiko praleidžiame kelionėse, augintinio įsigijimą verčiau atidėti ramesniam gyvenimo etapui.

 

Naudinga iš anksto pasipraktikuoti, pavyzdžiui, savaitę prižiūrėti kieno nors augintinį ar kelis kartus per dieną vedžioti šunį (ypač šaltuoju metų laiku). Tai padės realiai įvertinti, ar turime užtektinai motyvacijos ir atsakomybės rūpintis gyvūnu ne vienus metus.

 

Įdomu

 
  • Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2024 m. spalio pradžioje Gyvūnų augintinių registre buvo registruota 305,6 tūkst. šunų, 159,4 tūkst. kačių ir 593 šeškai.
  • Registre taip pat užfiksuota dar 212 mikroschema paženklintų kitų augintinių: triušių, jūrų kiaulyčių, vėžlių, papūgėlių.
  • Populiariausi šunų vardai – Bela, Luna, Maja; kačių – Luna, Simba, Pūkis; šeškų – Čika, Čikis, Gučis.

 

Autorė Laima Samulė