Kartais skrandis šaukia ne iš alkio, o iš pasipriešinimo tam, ką valgome. Pilvo pūtimas, nuovargis, migrena ar odos bėrimai – visa tai ženklai, kad tam tikri maisto produktai organizmui netinka. Kas vyksta kūne, kai maistas tampa priešu?

Character,With,Food,Allergy.,Grocery,Intolerance,,Products,Causing,Flatulence,And

 

Maistinė alergija, netoleravimas ir jautrumas: kuo skiriasi?

 

Šie trys terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, bet iš tikrųjų jų mechanizmai labai skirtingi.

 

Maistinė alergija – tai stipri ir greita imuninė reakcija į konkretų baltymą. Ji sukelia tokius simptomus kaip dilgėlinė, dusulys, kvėpavimo takų patinimas ar net anafilaksija. Alergija diagnozuojama atlikus specifinius kraujo ar odos dūrio testus.

 

Maisto netoleravimas – neimuninė reakcija, dažniausiai susijusi su fermentų trūkumu arba maisto komponentų virškinimo sutrikimu. Pavyzdžiui, jei organizme trūksta fermento laktazės, nepavyksta skaidyti laktozės, esančios pieno produktuose. Simptomai – pilvo pūtimas, spazmai, viduriavimas.

 

Jautrumas maistui – tai subtilus, dažnai uždelstas organizmo atsakas į tam tikrus produktus. Jis gali būti labai individualus ir pasireikšti ne tik virškinimo sistemos, bet ir neurologiniais simptomais ar odos pakitimais. Mokslas vis dar tiria jautrumą maistui, tačiau aišku viena: nors tai neskamba pavojingai kaip alergija, kasdienis diskomfortas stipriai veikia gyvenimo kokybę.

 

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

 

Maisto netoleravimas arba jautrumas dažnai slepiasi už plataus simptomų spektro.

 

Virškinimo simptomai – dažniausi: pilvo pūtimas, spazmai, dujų kaupimasis, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Pavalgius pasireiškia per valandą ar kelias.

 

Odos problemos – netoleruojant tam tikrų produktų gali atsirasti bėrimų, niežėjimas, atopinis dermatitas, veido raudonis.

 

Nervų sistemos požymiai – galvos skausmai, sutrikęs miegas, smegenų rūkas, mieguistumas po valgio.

 

Nuotaikos svyravimai – kai kurie žmonės pastebi, kad tam tikri produktai sukelia dirglumą, nerimą ar net depresijos epizodus.

 

Sumažėjusi energija – dažnas nuovargis ir sunkumas atsikelti ryte gali būti susijęs su nuolatiniu uždegiminiu atsaku į maistą.

 

Kadangi simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o po 6–48 valandų, juos lengva supainioti su kitais sveikatos sutrikimais ar net psichologinėmis būsenomis.

 

Kas dažniausiai netoleruojama?

 

Keletas maisto komponentų ypač dažnai sukelia netoleravimą ar jautrumą:

 

Laktozė – pieno cukrus, kurio netoleravimą lemia fermento laktazės trūkumas. Apie 65 % pasaulio gyventojų jo netoleruoja, Lietuvoje – 30–50 %.

 

Glitimas – baltymas, esantis kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Žmonėms, nesergantiems celiakija, vis dažniau nustatomas neceliakinis jautrumas glitimui – pilvo pūtimas, nuovargis, migrena, nuotaikos svyravimai.

 

Histaminas – natūrali organizmo medžiaga, bet kai kurie blogai jį skaido. Sukelia veido raudonį, nosies užgulimą, galvos skausmus, spartesnį širdies plakimą.

 

Fruktozė ir FODMAP angliavandeniai – dažnai netoleruoja turintys dirgliosios žarnos sindromą. Gali pasireikšti kaip stiprus pilvo pūtimas, skausmas, laisvos išmatos.

 

Maisto priedai ir konservantai – mononatrio glutamatas, tartrazinas, sulfitai ir kiti maisto priedai dažnai siejami su galvos skausmais, odos reakcijomis, dėmesio sutrikimu. Šių medžiagų vartojimas nuolat didėja, tad maisto netoleravimo atvejų irgi daugėja.

 

Kaip diagnozuoti?

 

Nėra vieno testo, kuris patikimai nustatytų visus maisto netoleravimus, todėl diagnozei reikia sistemingo požiūrio. Gali būti taikoma:

 

Eliminacijos dieta – tai laikinas tam tikrų produktų pašalinimas (4–6 savaites), stebint simptomų pokyčius. Vėliau produktai po vieną grąžinami, stebima reakcija.

 

Maisto dienynas – paprastas, bet naudingas įrankis. Kasdien užrašydami, ką valgote ir kaip jaučiatės, galite pastebėti pasikartojančius dėsningumus.

 

Kvėpavimo testai – naudojami laktazės ar fruktozės netoleravimui patvirtinti.

 

IgG kraujo testai – labai populiarūs, gali suteikti naudingos informacijos siekiant susidaryti individualų mitybos planą. Svarbu į šiuos tyrimus žiūrėti kaip į vieną iš įrankių, padedančių geriau pažinti savo kūną, o ne kaip vienintelį diagnozavimo būdą. Tyrimų rezultatai dažnai vertinami kartu su gydytoju arba dietologu, kurie padeda išvengti nereikalingų dietinių apribojimų.

 

DAO fermento kiekis vertinamas įtariant histamino netoleravimą. Žemas DAO lygis reiškia, kad organizmas blogai skaido histaminą.

 

Svarbu vengti savidiagnozės. Norint išvengti nereikalingų apribojimų ir mitybos disbalanso, būtina pasitarti su gydytoju arba dietologu.

 

Ką sako mokslas?

 

Mokslininkai vis aktyviau tyrinėja subtilius organizmo atsakus į maistą. 2022 m. žurnale „BMJ Gut“ publikuotas tyrimas patvirtino, kad neceliakinis jautrumas glitimui – realus sutrikimas, nors ir sunkiai pamatuojamas laboratoriniais metodais.

 

Kiti tyrimai rodo, kad padidėjęs žarnyno pralaidumas gali būti susijęs su jautrumu maistui – kai žarnyno sienelė tampa per laidi, į kraujotaką patenka nepageidaujamų medžiagų, kurios gali provokuoti uždegiminius atsakus.

 

Dar viena svarbi tyrimų sritis – žarnyno mikrobiota. Sutrikus bakterijų pusiausvyrai, keičiasi imuninės sistemos elgsena ir virškinimo funkcijos. Probiotikų vartojimas kai kuriais atvejais padeda sumažinti jautrumą maistui ir pagerinti bendrą savijautą.

 

Šios žinios keičia požiūrį į maisto netoleravimą: tai ne išsigalvojimas (kaip vis dar yra teigiančių), o dažnai biochemiškai pagrįsta būsena.

 

Ar verta vengti glitimo?

 

Daugelis žmonių eksperimentuoja su dieta be glitimo neturėdami aiškios diagnozės, tiesiog dėl to, kad tai tapo savotiška mada. Visgi be glitimo – ne visada geriau. Jo turintys produktai yra svarbus skaidulų, vitaminų B1, B2, folio rūgšties šaltinis. Glitimo atsisakymas be priežiūros gali sukelti mitybos nepakankamumą. Visgi, jei žmogus jaučia aiškų palengvėjimą atsisakęs glitimo, tai gali būti jautrumo šiam komponentui požymis. Svarbu žinoti: jei be priežasties atsisakoma glitimo, o vėliau norima tikrintis dėl celiakijos, tyrimų rezultatai gali būti klaidingi. Todėl visada verta konsultuotis su specialistu prieš pradedant bet kokią dietą.

 

Įdomu

 

  • Maisto netoleravimą ar jautrumą maistui patiria 20–25 % pasaulio gyventojų.
  • Laktazės netoleravimas – dažniausias pasaulyje, ypač Azijoje, Afrikoje ir Pietų Europoje.
  • Net 70 % žmonių, manančių, kad netoleruoja glitimo, neturi nei celiakijos, nei jautrumo šiam maisto komponentui. Tai rodo, kaip svarbu diagnozuoti, o ne spėlioti.
  • Žarnyno mikrobiota laikoma pagrindiniu veiksniu, susijusiu su maisto jautrumu, todėl mityba turi įtakos ne tik simptomams, bet ir jų priežastims.
 

Autorė Jūratė Survilė