Tiems, kurie gyvena tam, kad valgytų, o ne atvirkščiai, nesvetimas gastronominis arba maisto turizmas. Jie tiki, kad pažinti kultūrą ir žmones įmanoma tik ragaujant. Tad atvykę į naują šalį pirmiausia susiranda puikų restoraną, maisto turgų ar garsų gatvės maisto vagonėlį. Maisto turizmas pastaraisiais metais tapo toks populiarus, kad net sudaromi specialūs žemėlapiai, kuriuose žymimos geriausios vietos gardžiuotis autentiškais patiekalais.

 

Young,Woman,Taking,Photo,Of,Food,With,Smart,Phone,InValgyti – švęsti gyvenimą

 

Gegužės 31-ąją Lietuvos sostinėje jau trečią kartą vyks šaltibarščių festivalis „Vilnius Pink Soup Fest“. Šis renginys suvienija miesto verslus, kultūrines erdves, gyventojus ir Vilniaus svečius bendrai rožinės gastronomijos patirčiai. Bent kartą jame sudalyvavusieji nesunkiai supranta, kodėl panašūs renginiai organizuojami visame pasaulyje. Kai kurie maisto festivaliai turi tokias gilias tradicijas, kad kasmet pritraukia milijonų turistų. Vienas įspūdingiausių maistui skirtų renginių Europoje – Neapolyje (Italija) rengiamas picos festivalis. Į festivalį atvyksta galybė picų kepėjų iš viso pasaulio. Jie rungiasi specialiose kovose ir bando įrodyti, kad jų kepama pica – skaniausia. Taip pat organizuojami įvairūs konkursai mėgėjams, vyksta picų degustacijos, koncertai, spektakliai, parodos, seminarai. Šis milžiniško populiarumo sulaukiantis renginys kasmet organizuojamas rugsėjo viduryje. Pasibaigus picų šventei prasideda kumpių festivalis, irgi organizuojamas Italijoje, nedideliame Santa Magdalenos miestelyje Pietų Tirolyje. Ant 500 m ilgio stalo pateikiama įvairiausių kumpių rūšių, groja tirolietiška muzika, o vietiniai duonkepiai demonstruoja talentus. Su italais dėl geriausių virtuvės šefų ir kokybiškiausių produktų tiekėjų titulo nuolat besivaržantys prancūzai taip pat kasmet rengia apie 200 įvairaus mastelio su maistu susijusių švenčių: nuo jauno vyno dienų iki prabangiųjų trumų festivalio. Šių metų birželį Paryžiuje jau dešimtą kartą įvyks ypatingas renginys – pabėgėlių maisto festivalis. Renginyje Prancūzijos sostinės restoranai savo virtuves užleidžia emigrantams iš kitų šalių, o lankytojus kviečia ne tik ragauti autentiškų patiekalų iš viso pasaulio (Sirijos, Alžyro, Maroko, Sudano, Gruzijos, Afganistano ir kt.), bet ir per skonio patirtis keisti požiūrį į atvykėlius.

 

Auganti turizmo rinkos dalis

 

Galbūt daliai keliautojų atrodo juokinga vykti į kitą šalį vien tam, kad pavalgytum. Visgi norinčių leistis į tokias trumpas išvykas vis daugėja. Gastronominis turizmas, pasirodo, atliepia šiuolaikinių žmonių poreikius. Mat jiems maistas itin svarbus. O tam, kas svarbu, negailima pinigų. Maisto turizmas generuoja dideles pajamas ir užima vis didesnę šiuolaikinio turizmo rinkos dalį. Juk turistai leidžia pinigus tiek vietiniuose maisto turguose, tiek prabangiuose restoranuose. Tad turizmo centrai, o kartais net šalių vyriausybės rūpinasi į savo kraštą pritraukti kuo daugiau gurmanų. Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma gastronominiu turizmu besidominčiųjų yra 35–55 m. Net pusė maisto turistų į tokias keliones leidžiasi kartu su antrąja puse. Beveik penktadalis gurmanų į maisto keliones traukia su draugais, o 11 % keliauja su turistų grupe ir gidu. Įdomu tai, kad maisto aistruoliai ryškiai išsiskiria iš kitų turistų. Jie renkasi tokias vietas, kur siūloma tradicinių patiekalų įvairovė. Didelę dalį kelionės biudžeto išleidžia būtent maistui. Gastronomijos entuziastai domisi patiekalų kilme, sudėtimi ir paruošimo būdais. Juos domina apsilankymai vyno daryklose, patiekalų degustacijos restoranuose, gastronominiai festivaliai, seminarai ir konferencijos, maisto gaminimo kursai, populiarios prekyvietės. Be to, jų išvykos paprastai trumpesnės – ragaudami naujų patiekalų praleidžia 2–3 dienas. O kitokio pobūdžio kultūrinei programai, lankytinų vietų apžiūrai ir pramogoms skiria palyginti nedaug laiko. Maisto turistai neišrankūs viešbučiams, nedaug pinigų išleidžia naktinėms pramogoms, tačiau mėgsta pirkti valgomas dovanas ir įvairią atributiką. Beje, jie neretai seka iš anksto sudarytais gastronominiais maršrutais. Ir šie maršrutai menkai susiję su garsiuoju „Michelin Guide“ sąrašu. Maisto turistai labiau kliaujasi ne oficialiais sąrašais, o kitų keliautojų patirtimi ir atsiliepimais internete.

 

Happy,Traveling,Tourists,Friends,Having,Fun,,Eating,Pizza,On,SummerNetolimos kryptys tikriems gurmanams

 

Kitas svarbus aspektas maisto turistams – neilga kelionės trukmė, tad dažniau renkasi artimas kryptis. Lietuviams paragauti kažko įdomaus ir išskirtinio visai nesudėtinga. Mat pakanka apsilankyti kaimyninėje Latvijoje, kur rengiamos specialios restoranų savaitės. Klasikinėmis gastronominėmis kryptimis, be Prancūzijos ir Italijos, laikomos Vengrija, Čekija ir Marokas. Šias pasiekti iš Vilniaus visai nesudėtinga ir nebrangu. O paragauti iš tiesų yra ko. Štai Vengrija laikoma itin svarbiu gastronominio turizmo centru. Daugelį stebina tai, kad šioje šalyje karaliauja daržovės ir mėsa. Paprika čia vadinama raudonuoju auksu ir dedama kone visur. Tradiciniai patiekalai riebūs ir sotūs, šiek tiek panašūs į lietuviškus, tačiau naudojama daugiau egzotiškų prieskonių, įvairių žolelių. Vienas populiariausių patiekalų – vengriškas guliašas, kuris primena aštrią, sodrią ir tirštą sriubą. Vengrijoje būtina paragauti tradicinės žuvienės „halaszle“ – primena troškinį, verdama specialiame katiliuke. Desertams vengrai dažniausiai renkasi miltinius patiekalus, pavyzdžiui, saldžius blynelius. „Somlói galuska“ – biskvitinis tortas su šokoladu ir grietinėle, itin populiarus tarp vietinių ir turistų. Čekijos gastronominis turizmas neatsiejamas nuo skirtingų alaus rūšių. Būtent per alų perteikiamos skirtingų regionų tradicijos. Čekijos virtuvėje gausu mėsos. Ant grotelių kepti šonkauliukai, skrudinta antis, dešros – tai tik maža dalis to, ką gali pasiūlyti ši šalis. Desertui dažniausiai pasirenkami „trdelník“ rageliai. Nuostabi Afrikos šalis Marokas šiuo metu išgyvena atgimimą. Turistai čia traukia ne tik pasidžiaugti geru oru ar egzotiška kultūra, bet ir pavalgyti. Juk šičia susilieja skirtingos tautos, kultūros ir tradicijos, o iš to gimsta unikalūs receptai ir ypatingi skoniai. Maroko virtuvėje galima rasti arabiškų, žydiškų, prancūziškų, ispaniškų, berberiškų elementų.

 

Lietuviški skoniai

 

Paragauti šio to ypatingo galima ir Lietuvoje. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais pristatė patiekalų, kurie tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį „Skaniausi Lietuvos miestai“. Skirtas vietiniams turistams, kurie neįsivaizduoja kelionių po Lietuvą be ragavimo ir regioninės virtuvės atradimų. Lietuva išsiskiria autentišku kulinariniu paveldu ir daugiametėmis tradicijomis. Panašių žemėlapių ir gidų buvo sudaryta anksčiau. Tai „Šaltibarščių potvynis“, „Ledų žemėlapis. Skoniai, nuo kurių galima ištirpti“ bei, žinoma, 2019 m. išleistas itin populiarus „GASTROliavimo po Lietuvą gidas“. Daugelis vietinių turistų sekė juo norėdami paragauti dilgėlių ledų, apelsinų sriubos, pieno šampano. Pagal VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ pernai atliktą vietinio turizmo tyrimą, net 39 % respondentų lankymąsi restoranuose ir kavinėse laiko pagrindine kelionių po Lietuvą veikla. 13 % keliaudami labiausiai nori išbandyti naujų skonių, patiekalų, o kas aštuntas – paragauti tradicinių to krašto virtuvės patiekalų. Maistui ir gėrimams lietuviai keliaudami išleidžia 24 % visos kelionės po Lietuvą išlaidų, t. y. apie 39 Eur. Kaip kelionėse nepatenkintą gastronominį lūkestį 13 % vietinių turistų nurodė informacijos apie maitinimo įstaigas trūkumą, ypač trūksta žinių apie lankomo regiono (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos) virtuvės patiekalus. Tai paskatino „GASTROliavimo gido Nr. 2“ „Skaniausi Lietuvos miestai“ sudarymą. Teminiame žemėlapyje – ne tik ilgas tradicijas turintys istorinės virtuvės pavyzdžiai, kulinarinis paveldas, bet ir žaismingi pasiūlymai gurmanams. Lankomas vietoves identifikuoti padės ragavimo patirtys vietos kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose. Pavyzdžiui, su kraupia miesto legenda susijusios budelio sriubos galima paragauti tik Skuode ir niekur kitur. Mineraliniu vandeniu papildytas ledų kokteilis arba šaltibarščiai tiekiami tik mineralais garsėjančiame Birštono kurorte. Alaus krašte Biržuose garuoja ne tik alaus sriuba, bet ir gaminamas pirmasis pasaulyje šokoladas iš gilių. Pasvalį garsina patiekalai iš krekenų, Radviliškį – šeivamedžių limonadas, o Rokiškį – atgimusios „Karvutės“.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė