98 % europiečių gyvena vietovėse, kuriose tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis itin pavojinga ir viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą normą. Beveik du trečdaliai žmonių įsikūrę teritorijose, kuriose oro tarša PSO rekomenduojamą ribą viršija daugiau nei dvigubai, rodo dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas. Tokia oro kokybės situacija Europoje siejama su maždaug 400 000 žmonių mirčių kasmet. PSO nustatyta kietųjų dalelių koncentracija viršyta ir visoje Lietuvoje.

 

Brown,Coal,Power,Plant,Emission.Tirta smulkių kietųjų dalelių koncentracija: jos itin kenksmingos sveikatai

 

„The Guardian“ atlikto tyrimo duomenys, surinkti taikant pažangią metodiką, įskaitant detalias palydovines nuotraukas ir matavimus, atliktus daugiau nei 1400 antžeminių stebėjimo stočių, rodo, kad oro tarša Europoje – pavojinga. Matavimai susiję su ore esančiomis smulkiomis kietosiomis dalelėmis – KD2,5, kurių dažniausiai susidaro deginant iškastinį kurą. Transportas, pramonė, namų šildymas ir žemės ūkis – pagrindiniai KD2,5 šaltiniai. Šios dalelės gali prasiskverbti pro plaučius ir patekti į kraują, paveikdamos visus kūno organus. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad oro tarša susijusi su daugybe sveikatos problemų – širdies ir plaučių ligomis, vėžiu, diabetu, depresija, psichikos ligomis, pažinimo sutrikimais, per mažu naujagimių svoriu. Ekspertai teigia, kad dėl KD2,5 taršos visame žemyne kasmet miršta apie 400 000 žmonių. Europos aplinkos agentūros paskutinių tyrimų, atliktų 2020 m., duomenimis, Lietuvoje dėl taršos kietosiomis dalelėmis KD2,5 kasmet anksčiau laiko miršta apie 1500 žmonių.

 

Dabartinėse PSO rekomendacijose nurodoma, kad vidutinė metinė KD2,5 koncentracija neturėtų viršyti 5 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3). Naujas tyrimas rodo, kad vos 2 % europiečių gyvena vietovėse, kur ši riba nėra pasiekiama.

 

Kai kuriose šalyse situacija kritinė

   

Labiausiai nuo oro taršos Europoje kenčia Šiaurės Makedonija. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų gyvena vietovėse, kuriose KD2,5 koncentracija viršija PSO rekomendacijas daugiau nei keturis, o šalies sostinėje Skopjėje – kone šešis kartus.

 

Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad vietose, kuriose KD2,5 koncentracija mažiausiai keturis kartus viršija PSO rekomendacijas, gyvena beveik 30 mln. europiečių. Be to, nustatyta, kad Rytų Europoje padėtis gerokai prastesnė nei Vakarų, išskyrus Italiją, kur daugiau nei trečdalis žmonių, gyvenančių Po upės slėnyje ir aplinkinėse vietovėse šalies šiaurėje, kvėpuoja oru, keturis kartus viršijančiu PSO nustatytą pavojingiausių kietųjų dalelių normą. Tyrimo duomenys rodo, kad beveik visi septynių Rytų Europos šalių – Serbijos, Rumunijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos – gyventojai kvėpuoja oru, kurio užterštumas dvigubai viršija PSO rekomendacijas. Vokietijoje tokiose teritorijose gyvena trys ketvirtadaliai žmonių. Švedijoje – priešingai, nėra nė vienos vietovės, kur KD2,5 koncentracija daugiau nei du kartus viršytų PSO nustatytą normą, o kai kurios Škotijos šiaurėje esančios vietovės – vienos iš nedaugelio visoje Europoje, kur oro tarša atitinka PSO rekomendacijas. Tyrimas taip pat rodo, kad šalyse skurdesnės bendruomenės dažniau gyvena ten, kur oro tarša didžiausia. 

 

Lietuvoje situacija gerėja, bet iki PSO nustatytų normų – toli

 

Aplinkos būklės analitikos centro (ABAC) Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė teigia, kad, įvertinus oro kokybę Lietuvoje, galima sakyti, jog situacija pamažu gerėja. Mat, lyginant 2021 ir 2022 m., matyti sumažėjusi kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija visose Lietuvos oro kokybės tyrimų stotyse. Vis dėlto, anot specialistės, atsižvelgiant į PSO nustatytas normas, probleminiais teršalais vis dar išlieka kietosios dalelės KD2,5 ir KD10, taip pat azoto dioksidas ir ozonas – jų koncentracijos mūsų šalyje vis dar per didelės. „Miestuose kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė koncentracija siekia nuo 6,2 iki 12,6 µg/m3. Tai reiškia, kad PSO norma (5 µg/m3) viršyta visur. Tokia kietųjų dalelių koncentracija, kurią rekomenduoja PSO, pasiekta tiktai Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vadinasi, netgi mūsų kaimiškose vietovėse ta koncentracija vis dar per didelė“, – teigia specialistė.

 

Blogiausia situacija prie intensyvaus eismo gatvių

 

V. Bimbaitė sako, kad pati blogiausia oro kokybė – prie intensyvaus eismo gatvių, o šalia gyvenantys žmonės kvėpuoja pačiu prasčiausiu oru. „Tokia tendencija faktiškai laikosi per visą tyrimų laikotarpį. Į šią sritį turėtų būti nukreiptas visas dėmesys, imantis priemonių sumažinti oro taršą“, – teigia ji. Anot specialistės, didžiausia KD2,5 koncentracija pernai buvo Vilniuje, Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės esančioje stotyje. Kaune – prie intensyvaus eismo gatvės Petrašiūnuose, Klaipėdoje – Šilutės plente. ABAC atstovė pabrėžia, kad skirtingose miesto vietose teršalų koncentracija labai skiriasi. „Jeigu Vilniuje, Žirmūnuose, KD2,5 koncentracija yra 12,6, tai Lazdynuose ji perpus mažesnė – 6,5“, – teigia ji. Pasak V. Bimbaitės, kitas didelis oro taršos šaltinis – kietojo kuro deginimas namų ūkiuose ir energetikos įmonėse, kitaip tariant, – šildymo sektorius. „Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas, daug metų fiksuojame didžiausias teršalų – kietųjų dalelių KD10, KD2,5, anglies monoksido, azoto dioksido – koncentracijas“, – vardija ji ir primena, kad žiemą daugiausia teršia transporto sektorius bei kietojo kuro deginimas šilumos energijai gaminti. Todėl, anot pašnekovės, žiemą oro kokybės situacija itin prasta. Vasarą, pasak jos, be transporto, orą teršia statybų sektorius, kelių remontas, gatvių valymas ir kt. Specialistė pabrėžia ir tai, kad Lietuvos oro kokybę veikia ne tik vietiniai taršos šaltiniai, bet ir atneštinė tarša, o visoje Europoje mažinant oro taršą bendras oro užterštumas mažėja ir mūsų šalyje.

 

ES ketina griežtinti oro taršos normas

   

V. Bimbaitė atkreipia dėmesį į tai, kad PSO nustatytos oro kokybės rekomendacijos yra griežtesnės nei ES galiojančios normos. „Jeigu PSO rekomendacijose vidutinis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD2,5 turi būti ne didesnis nei 5 µg/m3, ES leistina norma – 25 µg/m3. Tai – kur kas didesnė norma. Lietuva jos neviršija“, – paaiškina pašnekovė. Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ES pati nori atnaujinti aplinkos oro kokybės direktyvas – sugriežtinti normas ir priartinti jas prie PSO rekomenduojamų lygių. Oro taršos problema – viena didžiausių Europoje, o visuomenės sveikatos krizei dėl to gilėjant neseniai Europos Parlamentas balsavo už tai, kad iki 2035 m. ES būtų patvirtintos PSO nustatytos rekomendacijos dėl KD2,5. Įstatymu, kuris dar turi būti galutinai suderintas su Taryba, būtų nustatyta privaloma metinės KD2,5 koncentracijos riba – 5 µg/m3, pabrėžiama „The Guardian“ publikacijoje. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad dėl smulkių kietųjų dalelių poveikio sveikatai skubių veiksmų mažinant oro taršą reikia imtis nedelsiant. V. Bimbaitė teigia, kad Lietuva, ruošdamasi įgyvendinti būsimus ES reikalavimus, jau dabar imasi priemonių. „Šiuo metu atnaujinamas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, oro taršos mažinimo priemonių paketas aprėps visas sritis – transportą, energetiką, namų ūkio šildymo sektorių, pramonės procesus ir kt. Tai tie žingsniai, kuriais ir bus siekiama įgyvendinti naujus ES oro kokybės reikalavimus“, – pabrėžia specialistė.

 

ELTA primena, kad, mokslininkų teigimu, 2022 m. oro tarša beveik visame pasaulyje išaugo iki nerimą keliančio lygio. Bendrovės „IQAir“, kuri stebi oro kokybę, ataskaitoje teigiama, kad pernai vos 13 pasaulio šalių ir teritorijų oro kokybė atitiko PSO nustatytas oro kokybės gaires.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė