Aukšta infliacija pastaraisiais metais buvo viena iš dominuojančių temų, o kainų augimas turėjo reikšmingos įtakos vartotojų įpročiams ir mažmeninės prekybos sektoriaus rezultatams. Visgi Lietuvos gyventojų nuotaikos artėjant didžiosioms metų šventėms gana pozityvios, o vartotojų pasitikėjimo indeksas aukščiausias iš visų Baltijos šalių.

 

Piggy,Bank,Christmas,For,Your,Big,Buy,GiftsInfliacija – pagrindinė mažmeninės prekybos tendencijas formuojanti jėga

 

Pranešimą apie mažmeninės prekybos tendencijas konferencijoje „Baltic Retail Forum“ skaitęs tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ komercijos vadovas Baltijos šalims Aurimas Saulytis pateikė statistinius duomenis, rodančius augančių kainų įtaką greito vartojimo prekių segmentui. Nuo karo Ukrainoje pradžios šio segmento apyvartos augimas pasaulyje nebekoreliavo su prekybos apimčių augimu. 2022 m. I ketvirtį prekybos greito vartojimo prekėmis apimtys pasaulyje, lyginant su ankstesniais metais, smuko 1,9 %, o apyvarta augo 3,3 %. „2022 m. IV ketvirtį atotrūkis buvo dar didesnis – prekybos apimtys mažėjo 2 %, o apyvarta augo 9,4 %. Tai reiškia, kad sektoriaus augimas buvo grįstas ženkliu kainų didėjimu. Lietuva buvo stebimos tokios pat tendencijos – šių metų II ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, greito vartojimo prekių segmento prekybos apimtys mūsų šalyje mažėjo 3,7 %, tačiau apyvarta augo 15,6 %“, – konferencijoje sakė A. Saulytis. Anot eksperto, šiuo metu vartotojai pasaulyje už greito vartojimo prekes vidutiniškai moka 16 % daugiau nei 2021 m. pabaigoje.

 

77 % lietuvių jaučiasi laimingi

 

Nepaisant to, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas šiemet rugpjūtį, „NielsenIQ“ duomenimis, buvo aukščiausias iš visų Baltijos šalių ir siekė 84 balus. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis buvo 79, o Estijoje – 78. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas beveik sugrįžo į 2021 m. rugpjūčio lygį. „Didžiausi Lietuvos vartotojų rūpesčiai šių metų rugpjūtį buvo sveikata ir augančios maisto produktų kainos. Tačiau pastarojo aspekto svarba jau gerokai mažesnė nei prieš metus, kai 2022 m. liepą nerimas dėl kylančių maisto kainų buvo pasiekęs piką. Tuomet nerimaujantys dėl kainų augimo pripažino beveik 60 % šalies gyventojų. Šiemet rugpjūtį ši dalis sumažėjo iki 40 %“, – sakė A. Saulytis. Savo ruožtu KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė „Baltic Retail Forum“ konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad 4 iš 5 lietuvių tiki, jog ateinantys metai bus geresni nei 2023-ieji. Anot E. Šeimienės, tai atspindi pozityvias vartotojų nuotaikas ir gerėjančius lūkesčius. „Kaip rodo šių metų spalį mūsų atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, tik 19 % lietuvių mano, kad ateinantys metai bus blogesni nei 2023 m. Be to, 77 % gyventojų atskleidė, kad jaučiasi laimingi arba labiau laimingi nei nelaimingi. Tiesa, daugiau kaip pusė (55 %) gyventojų pripažino iš dalies jaučiantys finansinį nesaugumą, o penktadalis – stiprų finansinį nesaugumą. Panašios nuotaikos jaučiamos jau maždaug metus, tad, galima sakyti, yra nusistovėjusios“, – sakė dr. E. Šeimienė.

 

Lietuviai siekia sutaupyti medžiodami akcijas

 

E. Šeimienės teigimu, pozityvios nuotaikos atsispindi ir Lietuvos vartotojų pasiruošimo Kalėdoms planuose. Trečdalis lietuvių šiemet kalėdines dovanas planuoja pirkti septyniems ir daugiau asmenų, o vidutiniškai joms ketina išleisti 207 Eur. Dar apie 133 Eur svarsto išleisti šventiniam stalui. Kaip rodo KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto tyrimo duomenys, šiemet, lyginant su pernai, pastebimai išaugo 200–299 Eur dovanoms ir tokią pat sumą šventiniam stalui planuojančių išleisti Lietuvos gyventojų dalis, kuri atitinkamai siekia 31 % ir 25 %. „Nepaisant gerėjančių vartotojų lūkesčių, infliacijos poveikis jaučiamas, o kalėdinių apsipirkimų metu svarbų vaidmenį atlieka specialūs pasiūlymai, akcijos ir nuolaidos. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 %) Lietuvos gyventojų atskleidė lauksiantys kalėdinių akcijų konkrečiose parduotuvėse. Dar 15 % vartotojų ketino pasinaudoti juodojo penktadienio (black friday) pasiūlymais, o 46 % gyventojų šiemet planuoja pirkti tik tokias kalėdines dovanas, kurioms taikomos nuolaidos“, – sako dr. E. Šeimienė. „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenys taip pat rodo, kad dauguma (86 %) lietuvių siekia sutaupyti pasinaudodami akcijomis ir nuolaidomis. 70 % vartotojų Lietuvoje teigė taupantys įsigydami tik reikalingiausių produktų, o 56 % rinkdamiesi pigesnius prekės ženklus. Vadinasi, prekybininkai dar didesnį dėmesį nei įprastai turi skirti efektyviai rinkodarai ir kainodarai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė