Pokalbių robotai kvailina smegenis
2026-11-16 08:34Dirbtinio intelekto valdomi pokalbių robotai perima vis daugiau kognityvinių užduočių: ieško informacijos, rašo tekstus, analizuoja ir pateikia problemų sprendimų būdus, net suteikia emocinį palaikymą. Toks įsitraukimas turi kainą, nes nedirbančios smegenys palaipsniui degraduoja.
Nūdienos realija
Ne paslaptis, kad žmonės, susidūrę su problema, klausimu ar užduotimi, kreipiasi atsakymo į dirbtinį intelektą, tiksliau – pokalbių robotus „ChatGPT“, „Google Gemini“ ar „Claude“. „Pernelyg dažnas naudojimasis tokiomis paslaugomis gali paveikti mūsų vartojamą kalbą, net gebėjimą atlikti pagrindines pažintines užduotis. Daugėja tyrimų, rodančių, kad šis kognityvinis perkėlimas neigiamai paveikia protinius gebėjimus. Pasekmės kelia nerimą, nes gali prisidėti prie ankstyvos smegenų degeneracijos, ypač vyresniame amžiuje“, – teigia Nataliya Kosmyna iš Masačusetso technologijos instituto (JAV).
Gerai žinoma, kad įrankiai, kuriuos naudojame, keičia mąstymą. Štai atsiradus internetui užduotys, kurioms išspręsti anksčiau reikėjo asmeninio tyrimo ir gilaus apmąstymo, šiandien įveikiamos įvedus užklausą į paieškos laukelį. Įrodyta, kad, didėjant paieškos sistemų naudojimui, smegenys atsimena vis mažiau detalių. Internetas tapo išoriniu „kietuoju disku“, kuriame saugoma naudinga informacija, neva neapkraunant smegenų.
Tačiau biologijos evoliucijos tyrimai patvirtina, kad nenaudojamas organas, kuris neatlieka savo tiesioginės funkcijos, ilgainiui pradeda silpnėti ir nykti. Vis labiau nerimaujama, kad, priskyrus dirbtiniam intelektui daug užduočių, pablogės mūsų pačių gebėjimas spręsti problemas, prisiimti atsakomybę, net kurti. Mokslininkai perspėja, kad dirbtinis intelektas jau dabar susilpnino jaunosios kartos kritinį mąstymą.
Sumažėjęs protinis krūvis
N. Kosmyna su kolegomis atliko tyrimą su studentais ir paprašė parašyti trumpą esė. Vienai grupei nurodyta naudoti „ChatGPT“, antrai leista naudotis „Google“ paieška, trečioji turėjo dirbti savarankiškai be virtualios pagalbos. Kiekvienam studentui išmatuotos smegenų bangos realiu laiku. Esė temos buvo sąmoningai atviros ir asmeniškos, susijusios su lojalumu, laime, kasdieniais gyvenimiškais pasirinkimais, todėl nereikėjo rinkti papildomos informacijos.
Rezultatai apstulbino mokslininkus. Dalyvių, kurie kliovėsi tik savo protu, smegenys dirbo aktyviausiai ir tai atspindėjo vizualiniai tyrimai. Studentų, kurie naudojo „Google“, smegenys taip pat įsitraukė ir suaktyvėjo daugelyje sričių, ypač regos zonoje. Tačiau dalyvių, kurie dirbo su „ChatGPT“, smegenų aktyvumas sumažėjo net iki 55 %. „Smegenys neužmigo, bet buvo daug mažiau aktyvios srityse, susijusiose su kūrybiškumu ir informacijos apdorojimu“, – pabrėžė N. Kosmyna. „ChatGPT“ taip pat paveikė žmonių atmintį. Atidavę darbą studentai negalėjo prisiminti, ką parašė, ir cituoti. Kiti jautė moralinį disonansą, jog neturi nuosavybės teisės į parengtą tekstą.
Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad kai kurie žmonės, naudodamiesi pokalbių robotais, patiria kognityvinį pasidavimą. Tai reiškia, kad linkstame priimti, ką sako dirbtinis intelektas, kaip visišką tiesą, minimaliai analizuojame duomenis ir nuvertiname intuiciją. Ši savybė būdinga ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir profesinėje srityje. Mokslininkai kelia hipotezę, kad pasitikėjimas dirbtiniu intelektu gali turėti per didelę kainą atvejais, kai sprendžiamas mirties ir gyvybės klausimas. Neseniai tarptautinė tyrėjų komanda nustatė, kad medicinos specialistai, kurie 3 mėn. naudojo dirbtinio intelekto įrankį storosios žarnos vėžio patikrai, vėliau prasčiau atpažino navikus savarankiškai.
N. Kosmyna perspėja, kad delegavus dirbtiniam intelektui rašto darbus mąžta kūrybiškumas, originalumas, gylis. Nė vienas robotas negali perteikti psichologinių subtilybių, sukurti asmenišką minčių dėstymo braižą, todėl kūryba, anot vertintojų, yra bedvasė. Nors tokie tyrimai iliustruoja trumpalaikį „ChatGPT“ poveikį smegenims, manoma, jog ilgainiui silpnėja funkcionalumas. Po 4 mėn. paprašius visų studentų savarankiškai parašyti naują esė, tiems, kurie anksčiau naudojo dirbtinį intelektą, sekėsi prasčiausiai, palyginti su tais, kurie turėjo patirties.
Kognityvinis nuosmukis
„Pokalbių robotai gali būti teigiamas įrankis mąstymui skatinti, bet tik tuo atveju, jei nesiremiame jais perduodami savo protines užduotis. Deja, dauguma žmonių bendrauja su šia technologija kitaip“, – sako neuromokslininkė ir knygos „Robot Proof“ autorė Vivienne Ming. Tyrimų metu ji paprašė Berklio universiteto studentų prognozuoti realius rezultatus, pavyzdžiui, naftos kainą. Dauguma dalyvių tiesiog paklausė dirbtinio intelekto ir nukopijavo atsakymą. Išmatavus smegenų gama bangų aktyvumą, kuris yra kognityvinių pastangų žymuo, pastebėtas labai mažas aktyvumas. Pasak V. Ming, „ChatGPT“ sulėtina smegenis. Žmonės mąsto – puiku, kad nereikia galvoti patiems, tačiau dirbtinis intelektas daro meškos paslaugą. Indijos mokslų institutas skelbia, kad silpnas gama bangų aktyvumas susijęs su kognityviniu nuosmukiu senatvėje.
„Vaikų smegenys dar tik vystosi, o dirbtinis intelektas gali atimti iš jų galimybę pasiekti potencialą. Ateities kartos sens kur kas greičiau, jei atsisakys supergalios – gilaus mąstymo, kritiškumo, racionalumo, intuicijos“, – įsitikinusi V. Ming. Darbas su pokalbių robotais reikalauja mažai kognityvinių pastangų, nors protinio užimtumo reikia tiek vystymuisi ankstyvame amžiuje, tiek funkcijoms palaikyti senatvėje. Tyrimų duomenimis, mažiau kaip 10 % žmonių naudoja „ChatGPT“ pagal paskirtį, t. y. renka duomenis, tačiau patys analizuoja ir priima išvadas.
Dar 2000-aisiais V. Ming prognozavo, kad atsiradus GPS navigacijai ateityje padaugės senatvinės demencijos atvejų. Šiandien ji mano, kad technologijų, kurios palengvina smegenų darbą, įtaka yra dramatiškai pavojinga. Praėjo užtektinai laiko, kad mokslininkai galėtų nustatyti, jog naudojant GPS silpnėja erdvinė atmintis, o tai vienas pirmųjų Alzheimerio ligos simptomų. Visuomenė, kuri nuo mažų dienų įpras naudotis dirbtiniu intelektu, taps nuo jo priklausoma, nes nesugebės protauti savarankiškai.
Akivaizdu, kad aktyvesnės smegenys yra labiau apsaugotos nuo senatvės ir kognityvinio nuosmukio. Ne veltui siūloma įdarbinti protą mokantis naujų dalykų, keičiant aplinką, patiriant skirtingas socialines situacijas. Įvairi patirtis ir adaptacija didina smegenų labilumą (funkcinį paslankumą), nutolina demenciją.
Aukso viduriukas
Dirbtinis intelektas veržiasi į kasdienį gyvenimą ir to neįmanoma paneigti. Mokslininkai siūlo naudoti išmaniąsias technologijas taip, kad jos būtų naudingos, o ne kenktų. „Galutinis tikslas – hibridinė intelekto forma, kai žmonės ir robotai atlieka sunkiausias užduotis kartu. „ChatGPT“ negali atstoti smegenų, jis tėra įrankis, kaip anksčiau buvo elektroninis skaičiuotuvas, – teigia V. Ming. – Pirmiausia turime mąstyti savo galva, o vėliau naudoti sistemas, kurios padeda pasiekti norimą tikslą. Nereikia leisti dirbtiniam intelektui dirbti už mus.“ N. Kosmyna siūlo mokytis dalykų be technologijų pagalbos, pavyzdžiui, savarankiškai rašyti laiškus, apskaičiuoti mokesčius, ieškoti informacijos, analizuoti savijautą ir pan. Išlavinus įgūdį galima kreiptis į „ChatGPT“, kad jis perimtų kai kurias funkcijas.
V. Ming pataria naudoti dirbtinį intelektą asmeniniam augimui ir tobulėjimui, pavyzdžiui, mesti sau iššūkį – „ChatGPT“ įsivaizduoti kaip kritiką, oponentą ar konkurentą. Paprašyti išsamiai paaiškinti, kodėl mūsų idėjos ar planai yra klaidingi, netinkami ir kaip ištaisyti. Dirbtinis intelektas privers gintis, argumentuoti, įjungti racionalų protą ir galiausiai priimti teisingą sprendimą. Kita naudinga metodika – teikti pirmenybę produktyvumui ir paprašyti pateikti tik kontekstą, atsakymus į konkrečius klausimus, be išsamaus situacijos paaiškinimo.
„Galų gale visi turėtume būti atsargūs dėl kognityvinių atostogų, kurias dievina mūsų smegenys, – reziumuoja N. Kosmyna. – Akivaizdu, kad norint kuo ilgiau išsaugoti skaidrų protą ir psichinę sveikatą, turime kliautis neuronų geba susidoroti su užduotimis.“ Momentas, kai pirmykštis žmogus pasigamino pirmuosius įrankius iš medžio ir akmens, laikomas svarbiu evoliucijos proveržiu. Neramu, kad raida gali sustoti radus dirbtinį atitikmenį savo smegenims.
Autorė Jurgita Ramanauskienė

























