Keičiantis metų laikams, pasikeičiau daugiau nei oro temperatūra… Pasirodo, orų pokyčiai veikia ir mūsų sveikatą! Orų pokyčiai kai kuriems žmonėms gali pradėti jaustis kaulų maudimu. Sergantieji artritu teigia, kad keičiantis orams, sąnariai tampa skausmingi ir nelankstūs. Kenčiantieji nuo migrenos orus kaltina dėl staiga kilusių galvos skausmų. Kai lauke šalta, mes daugiau apsirengiame, o, kai atšyla, nusimetame kelis drabužių sluoksnius, kad būtų vėsiau. Tačiau orų pokyčiai – kur kas daugiau negu pojūtis, kad šalta ar karšta. Šaltas oras gali sukelti širdies priepuolį, o per daug karščio – šilumos smūgį ir pan.

 

orai

9 ligos, kurios užklumpa, keičiantis orams:

 

  • Migrena. Nustatyta, kad orai yra ketvirtas pagal dažnumą migrenos priepuolių sukėlėjas, pasireiškiantis maždaug 50 % sergančiųjų.

 

  • Širdies priepuolis. Šaltas oras greitina širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Jis skatina sunkiau dirbti širdį, kad kūnas greičiau sušiltų, bet dėlto didėja kraujo krešulių susidarymo rizika, kuri gali baigtis širdies priepuoliu arba insultu.

 

  • Sezoninis afektinis sutrikimas. Lietuvius ir Šiaurės šalių gyventojus šaltuoju metų laiku dažnai kamuoja liūdesys, prasta nuotaika, apninka depresinės mintys. Kai dienos trumpesnės, gali kamuoti nuovargis, irzlumas, nerimas ir svorio augimas. Sezoninį afektinį sutrikimą gali sušvelninti šviesos terapija arba tiesiog ilgesnis pasivaikščiojimas šviesiuoju paros metu (pavyzdžiui, per pietų pertrauką).

 

  • Astma. Klimato pokyčiai siejami su astmos susirgimų padažnėjimu. Maždaug 300 milijonų žmonių pasaulyje kenčia nuo astmos ir, pasirodo, astmos priepuolius gali sukelti perkūnija, griaustinis. Žiedadulkių alergenai, kuriuos pakelia ir išnešioja vėjas per perkūniją ir tai gali sukelti astmos priepuolį.

 

  • Peršalimas ir gripas. Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose ir turi artimesnį kontaktą su kitais asmenimis, todėl padidėja rizika užsikrėsti peršalimo ir gripo ligų virusais. Šiuo rizikingu laikotarpiu būtina dažniau nei paprastai plauti rankas su vandeniu ir muilu.

 

  • Kraujotaka kojose. Jeigu kamuoja lėtinis venų nepakankamumas, šaltuoju metų laiku gali labiau varginti sausa ir niežtinti kojų oda.

 

  • Šilumos smūgis. Jis dažniausiai ištinka karšto ir drėgno oro sąlygomis, kada kūno temperatūra pakyla iki 41°. Šilumos smūgis skirstomas į dvi rūšis: klasikinis ir sukeltas intensyvios fizinės veiklos.

 

  • Dehidratacija. Žmogaus kūnas sudarytas iš daugiau nei dviejų trečdalių vandens. Jeigu vandens lygis jame sumažėja iki 5 %, energijos lygis gali nukristi nuo 25 iki 30 %. Dehidratacija gali būti laikoma rimtu sveikatos sutrikimu.

 

  • Odos vėžys. Australijoje fiksuojama daugiausiai odos vėžio atvejų, bet nuo jo neapsaugoti ir mažiau saulėtuose kraštuose, pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys žmonės. Ypač, jei jie kasdien (ne tik tada, kai saulėta, bet ir tada, kai debesuota ir apsiniaukę. Reikia nepamiršti, kad ultravioletiniai saulės spinduliai kenkia visuomet!) nenaudoja nuo saulės saugančių priemonių, lankosi soliariumuose.