Papildomi kilogramai ir begalinis noras sulieknėti – ypač aktuali paauglių problema. Specialistai pastebi, kad mesti svorį sugalvoja vis jaunesni žmonės. 2008 m. paaugliai pradėdavo priekabiau vertinti savo kūną nuo 12–13 m., bet dabar apie 40 % 9–10 m. vaikų jau nerimauja dėl papildomų kilogramų. Kas motyvuoja vaikus lieknėti ir kaip turėtų elgtis tėvai, jei atžala pareiškia, jog yra stora?

 

paauglė

Dieta turi moters veidą

 

Pastebima, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys. Didesnį svorį turinčių berniukų yra daugiau nei mergaičių.

 

Tačiau mergaitės gerokai labiau nerimauja dėl kilogramų. Savo svoriu nepatenkinta arba jau laikėsi dietos kas trečia paauglė ir tik apie 12 % berniukų. 2002 m. dietos laikėsi apie 36 % mažiau vaikų.

 

Tarp trylikamečių sulieknėti trokšta maždaug du kartus daugiau mergaičių nei berniukų, tarp 15-mečių šis skirtumas padidėja dvigubai. Kuo vyresnės mergaitės, tuo nori mažiau sverti. Berniukams bręstant šis noras slopsta.

 

Nevalgau savo noru

 

Dažnai vaikas desperatiškai nori sulieknėti, nes mano, jog yra storas, nors iš tikrųjų jokio perteklinio svorio nėra.

 

Gydytojai pastebi, kad apie 23 % 13–15 m. mokinukių jau laikėsi dietos arba bandė keisti mitybos įpročius bandydamos sulieknėti. Tačiau tą daryti reikėjo vos 3–4 % jų.

 

Įpusėjus paauglystei gali prasidėti tokie valgymo sutrikimai kaip nervinė anoreksija ar bulimija. Tačiau pirmieji valgymo sutrikimai paprastai užklumpa anksčiau, sulaukus 8–12 m. Tuo metu vaikai vis dažniau galvoja apie savo svorį, nes tarp bendraamžių vertinamas lieknas kūnas, kyla baimė sustorėti.

 

Siekiant idealo

 

Pagrindinė priežastis, lemianti vaikų norą sulieknėti, yra idealizuotas gražaus kūno etalonas, kurį liaupsina žiniasklaida.

 

Būtinybė būti lieknam transliuojama iš televizijos ekranų, išpuoselėti modelių kūnai puikuojasi madingų žurnalų puslapiuose. Netgi lėlės ugdo suvokimą, jog liesas kūnas – grožio ir sėkmės garantas. O visi, kas neatitinka įprastų kanonų, nusipelno pajuokos bei pažeminimo.

 

Dažnai galima nugirsti, kaip paauglės aptarinėja bendraamžių kūno formas, kalba apie tai, kiek jų mokykloje ar klasėje turinčių antsvorį. Taip pat vaikai dažnai erzina ir tyčiojasi iš apkūnesnių bendraamžių. Vaikų ir paauglių įsitikinimu, berniukams nepatinka kiek daugiau sveriančios mergaitės.

 

Jei problema išties reali

 

Jei vaikas išties turi antsvorio, jokiu būdu nevalia bandyti jo sumažinti laikantis suaugusiesiems skirtų dietų arba vartojant lieknėti padedančių maisto papildų.

 

Tinkamiausia su vaiku nueiti pas šeimos gydytoją, kuris, jei būtina, nusiųs pas gastroenterologą ar endokrinologą, skirs tam tikrus tyrimus ir tik tuomet, kai paaiškės, jog svoris padidėjo ne dėl sveikatos sutrikimų, patars apsilankyti pas mitybos specialistą.

 

Vaiko organizmas visą laiką auga ir vystosi, todėl negalima laikytis jokių griežtų dietų. Vitaminų ar mikroelementų trūkumas gali išbalansuoti hormonų gamybą bei veiklą, sutrikdyti mėnesinių ciklą, paskatinti odos ir virškinimo problemas, hipovitaminozę.

 

Tad mitybos specialistai vaikams rekomenduoja ne dietą, o sveiką mitybą.

 

Pagrindiniai sveikos mitybos principai, jei vaikas turi antsvorio

 
  • Valgyti 4–5 kartus per dieną nedidelėmis subalansuotomis porcijomis.
  • Patiekalai turi būti švieži, šilti ir neriebūs.
  • Meniu turi sudaryti neriebi žuvis ir mėsa, košės, vaisiai, daržovės, pieno produktai, kiaušiniai.
  • Riboti cukrų, saldumynus ir miltinius patiekalus.
  • Jokių gazuotų gėrimų, pusfabrikačių, bulvių traškučių, džiūvėsėlių, dešrų, konservų.
  • Kontroliuoti suvartojamos druskos kiekį.
 

KĄ BŪTINA ŽINOTI TĖVAMS? 

 
  • Norint išspręsti per didelio svorio problemą, būtina ne tik riboti su maistu gaunamų kalorijų kiekį, bet ir didinti fizinį krūvį.
  • Vaikas turėtų būti pratinamas kasdien nueiti bent po 10 000 žingsnių. Kai tik leidžia oras, reikėtų stengtis išsiruošti į žygį, važinėtis dviračiu, riedučiais. Bandyti paauglį atitraukti nuo kompiuterio ir išmaniojo telefono.
  • Per dieną vaikas nepakeis mitybos įpročių. Pereinant prie sveikesnės dietos svarbu nuoseklumas, kantrybė ir tėvų palaikymas.
  • Jei šeimoje įprasta vakarienei valgyti gruzdintų bulvyčių su kepta višta, vaikas nepradės valgyti garuose troškintos žuvies su daržovėmis. Pereiti prie sveikos mitybos privalo visa šeima.
  • Paauglių savivertė labai nestabili, jie kritiškai vertina savo išvaizdą, o noras turėti tobulas kūno formas gali būti pirmasis pavojaus signalas, įspėjantis apie problemą.
  • Vaikams būtina jausti suaugusiųjų palaikymą, kad galėtų atlaikyti visuomenės spaudimą. Tėvų užduotis – išmokyti paauglį mylėti save ne už liekną kūną, o už tam tikrus pasiekimus.
 

Specialistės komentaras

Vaida Kurpienė, sveikos mitybos specialistė

 

Ar paauglys suvokia, kodėl taip svarbu formuoti sveiką požiūrį į mitybą, įpročius ir kūną?

 

Paaugliui nerūpi, kas bus už 5, 10 ar 20 metų. Jis to nesuvokia. Tik supranta, kas laukia rytoj, kitą savaitę, bet ne toliau. Daug žmonių (ir suaugusiųjų) žino, kad reikėtų valgyti daržovių ir gerti daugiau vandens. Tik kiek iš jų tai daro? Ne tas pats deklaruoti ir daryti. Statistika rodo, kad mūsų visuomenėje mėsos ir cukraus suvartojimas vis didėja.

 

Ką gali padaryti suaugusieji, atsakingi už sveiko požiūrio formavimą?

 

Pirmiausia nesmerkti paauglio ir kalbėtis su juo. Tačiau ne kaip vyresnis, daugiau patyręs žmogus, bet kaip bičiulis. Nedera drausti – nevalgyk traškučių. Geriau jaunam žmogui pasiūlyti nusipirkti mažesnį traškučių pakelį arba pasidalyti su draugu. Paauglio neveikia suaugusiojo draudimas –nepirk. Blogiausiu atveju draudimus girdintis paauglys pradės meluoti. Suaugusysis turėtų mokėti įsijausti į paauglio poziciją. Juk net ir subrendusiam žmogui gana sudėtinga elgtis kitaip, nei elgiamasi aplinkoje. Reikia būti itin stipria asmenybe ir turėti aukštą savivertę.

 

Svarbiausia, ką turėtų daryti suaugusieji, – rodyti pavyzdį. Paaugliu jokiu būdu negalima manipuliuoti. Jie tai labai greitai suvokia. Jei tėtis per dieną suvalgo pakelį saldainių, būtų juokinga, jei sakytų paaugliui to nedaryti.

 

Labai svarbu be planšetės, telefono ar televizoriaus susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti apie tai, kas gero šiandien nutiko. Įrodyta, kad paauglių sveikata – ir emocinė, ir fizinė – yra geresnė, jeigu jie nors keletą vakarų per savaitę drauge su tėvais vakarieniauja prie bendro stalo. Deja, tėvai gana dažnai prie bendro stalo pradeda klausinėti vaikų ne itin malonių dalykų – kodėl gavai 6 ar pan. Suprantama, kodėl paauglys nori kuo greičiau nuo to bendro stalo spūdinti. Tačiau jei tėvai patys pasidalins tuo, kas jiems nutiko gero, klaus, ką įdomaus nuveikė vaikas, kodėl jam įdomus mėgstamas žaidimas, kokios muzikos klausosi, pabandys drauge pasiklausyti, situacija taps malonesnė. Vaikas, įsitraukęs į pozityvius pokalbius, norės valgyti tai, kas padėta, norės būti prie bendro stalo.