Stebuklai yra labiausiai nepaaiškinami reiškiniai pasaulyje. Iki šiol vis dar nėra įrodyta, kaip jie nutinka, bet žinoma, kad jie nutinka tada, kai labai kažkuo tikime. Albertas Einsteinas taip pat kartą yra pasakęs, kad yra du būdai, kaip gyventi gyvenimą: taip, tarsi stebuklų nebūtų arba taip, tarsi pats gyvenimas būtų stebuklas.

 

stebuklai

3 priežastys, kodėl mes tikime stebuklais:

 

  • Tikėjimas stebuklais nors trumpam grąžina į vaikystę. „Sakote, kad stebuklų nėra, – sako 4 metų Paša, – bet ar ne stebuklas, kad vyšnios pražysta per vieną naktį“, – rašo rusų poetas Kornejus Čiukovskis. Vaikystė yra vadinama laimingiausiu žmogaus gyvenime laiku. Ir ne tik todėl, kad vaikai dar neturi sunkios įsipareigojimų naštos, kurią turi nešti ant savo pečių ir kuri tampa neišvengiamybe, vos pradėjus žengti pirmuosius suaugusio asmens žingsnius. Vaikai yra laimingi, nes tiki stebuklais. Ir kaip galėtų būti kitaip, jei jų troškimai išsipildo, lyg burtų lazdele mostelėjus, radus keturlapį dobilą ar penkialapį alyvos žiedą arba sulaukus Kalėdų senelio ar Velykų bobutės.

 

  • Tikint stebuklais gyventi lengviau! Kai tikite stebuklais, eiti per gyvenimą yra lengva ir smagu. Tie, kurie nuoširdžiai tiki magija, yra dažnai pavadinami optimistais. Viena vertus, daugelis mėgsta iš tokių žmonių pasišaipyti, nes juk visi žino, kad optimizmas kyla tik dėl informacijos trūkumo. Tačiau, kita vertus, dauguma realistų ir pesimistų slapta pavydi rožinius akinius nešiojantiems optimistams ir norėtų tapti tokie kaip jie. Organizuojami net specialūs mokymai Lietuvoje ir užsienyje, kuriuose realistai ir pesimistai mokomi tikėti stebuklais. Baigus tam tikrus kursus galima išmokti pakeisti požiūrį į gyvenimą ir pasaulį į pozityvesnį. Juose žmonės yra mokomi, kad jei visa savo širdimi ir visu savo protu tikėsime gerais dalykais, tai galėsime rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Be abejo, vien tikėjimo negana – reikia ir asmeninių pastangų.

 

  • Kai nėra kitos išeities… Jei niekaip negalite išspręsti sudėtingos problemos, jei jaučiatės lyg atsidūręs tamsiame tunelyje, kurio gale nematyti jokios šviesos, galima pabandyti tiesiog atsipalaiduoti ir patikėti stebuklais. Tai galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: Agnė pradėjo ieškoti darbo rugpjūtį, kada jos buvęs darbdavys nusprendė nutraukti savo verslą ir išvyko gyventi į kitą miestą. Agnė išsiuntė daugiau nei 20 savo gyvenimo aprašymų į skirtinas įmones, bet jokio atsakymo nesulaukė. Tačiau vieną gruodžio dieną ją netikėtai pakvietė į pokalbį dėl darbo. Pokalbis praėjo gerai ir mergina gavo darbą. Agnė nesitikėjo, kad baigiantis metams jai pavyks rasti darbą, nes tuo metu dauguma įmonių neieško naujo darbuotojų, o ruošiasi šventėms ir rengia kasmetines ataskaitas. Tačiau paaiškėjo, kad Agnę prisiminė vienos įmonės direktorius. Kai buvo studentė, ji savanoriavo labdaros organizacijoje. Direktoriaus pavaduotojas prieštaravo Agnės kandidatūrai, nes ji neturėjo pakankamai darbo patirties, bet direktorius pasakė: „Mums reikia užjaučiančių ir nesavanaudiškų žmonių“ ir pasamdė Agnę. Argi tai ne stebuklas?