• 1410 m. liepos 15 dieną jungtinė Vytauto ir Jogailos kariuomenė sutriuškino vokiečių ordino kariuomenę. Po to vokiečių ordinas neteko savo buvusios galios. Baigėsi kryžiuočių ordino ekspansija ir agresija prieš Lietuvą bei Lenkiją.

 

  • 2016 metų liepos 15 dieną nuo Žalgirio mūšio bus praėję lygiai 606 metai. 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejus buvo paminėtas 2010 metais.

 

"Žalgiris"

  • Lietuvių ir lenkų pusėje kovojo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos. Kryžiuočių pusėje kovėsi riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.

 

  • Žalgirio mūšis sustiprino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto politinį autoritetą, atvėrė jam kelius į Europą.

 

  • Mūšis vyko Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, netoli Griunvaldo arba Žalgirio kaimelio.

 

  • Žalgirio mūšis dar vadinamas Tanenbergo mūšiu arba Didžiuoju mūšiu.

 

  • Lietuvos ir Lenkijos kariuomenę sudarė 51 tūkst. karių, o kryžiuočių ordiną – 32 tūkst., tačiau kryžiuočiai buvo geriau ginkluoti, turėjo net 100 patrankų (lietuviai turėjo tik 16). Dauguma lietuvių pėstininkų kovojo su paprasčiausiais vėzdais.

 

  • Skiriamasis kryžiuočių ordino ženklas – ant balto apsiausto išsiuvinėtas arba prisiūtas juodas kryžius. Dėlto jie ir buvo vadinami kryžiuočiais.

 

  • Pergalę iškovoti lietuviams ir lenkams padėjo atsitraukimo taktika. Lietuviams atsitraukus, kryžiuočiai užtraukė pergalės giesmę, bet giedoti dar buvo per anksti… Nėra gerai žinoma, ar Vytauto ir Jogailos kariuomenė nusprendė specialiai trauktis ar tiesiog buvo priversta tą daryti. Bet kokiu atveju, tai jiems išėjo į naudą.

 

  • Kryžiuočiai savo pergalę paskelbė per anksti. Lietuvos didysis kunigaikštis turėjo gudrų planą, kuris padėjo išplėšti pergalę. Jis ketino kryžiuočius pulti iš užnugario, šiek tiek pailsėti, kad galėtų pulti dviguba jėga, apsupti priešo kariuomenę ir ją nugalėti.

 

  • Žalgirio mūšis vyko vidurvasarį ir tai gali būti taip pat padėjo lietuvių ir lenkų kariuomenei iškovoti pergalę. Manoma, kad Vokiečių ordinas užėmė tokią poziciją, dėl kurios vokiečių kariams į akis švietė saulė. Mūšis jau prasidėjo nesėkmingai.

 

  • Dėl saulės lietuvių ir lenkų kariuomenė delsė pulti. Ypač delsė Jogaila, kuris meldėsi ir tikėjosi, kad dėl saulės jiems taps lengviau kovoti.

 

  • Vienos teorijos teigia, kad Jogailos mūšio lauke apskritai nebuvo ir jis visą laiką praleido sėdėdamas palapinėje ant kalno. Tačiau naujausi šaltiniai rodo, kad jis vis dėlto dalyvavo mūšyje ir prieš jį net buvo įvykdytas išpuolis. Laimei, jis buvo greitai neutralizuotas ir Jogaila išgyveno.

 

  • Po Žalgirio mūšio lietuviai ir lenkai paėmė į nelaisvę daug karių. Kilmingieji vėliau buvo paleisti už išpirką, o nekilmingieji apgyvendinti savo teritorijoje.

 

  • Įdomu, kad Žalgirio mūšio metu Vytautui ir Jogailai buvo apie 60 metų. Tais laikais tokio amžiaus žmonės buvo laikomi senoliais. Tai buvo ilgaamžiai valdovai, nes po Didžiojo mūšio Vytautas dar gyveno 20 metų, o Jogaila – 24 metus. Palyginimui – eiliniai gyventojai tuo metu išgyvendavo tik iki 30 – 40 metų.

 

  • Žalgirio mūšis įamžintas 500 / 1000 prabos sidabro medaliu, kurį sukūrė menininkai Juozas Kalinauskas ir Petras Repšys. Šis medalis nukaltas, minint 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejų. Vienoje medalio pusėje vaizduojamas Žalgirio mūšio fragmentas pagal Jano Mateikos paveikslą, o kitoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto figūra. Vienoje pusėje didžiosiomis raidėmis užrašyta – „ŽALGIRIO MŪŠIUI 600 METŲ“, o kitoje – „LIETUVOS VALSTYBĖ 2010“.

 

  • Žalgirio mūšio sceną nutapė Janas Mateika. Žymusis 426 × 987 cm dydžio paveikslas kabo Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Paveiksle galima atpažinti net apie 90 istorinių asmenybių, šaltiniuose minimų kaip mūšio dalyviai. Lietuvoje J. Mateikos paveikslas buvo eksponuojamas 1999 metais nuo balandžio 14 d. iki rugsėjo 10 d.

 

  • 1960 metais lenkų režisierius Alexanderis Fordas sukūrė meninį filmą „Juodasis kryžius“ (lenk. „Krzyzacy“) apie Žalgirio mūšį.

 

  • Į Žalgirio mūšį kariai jojo įvairių veislių žirgais. Nugalėję priešą laimėtojai pasiimdavo jų žirgus, todėl buvo labai įvairių veislių žirgų. Taigi, klaidinga manyti, kad lietuvių ir lenkų pajėgos jojo tik žemaitukais, nors buvo ir jų.

 

  • Žalgirio mūšio atminimas įamžintas daugelyje vietų ir kūrinių. Pagal jį pavadinti garsūs futbolo ir krepšinio klubai (Vilniaus „Žalgiris“, Kauno „Žalgiris“), prie Nemenčinės pasodintas iš medžių rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“, Alytaus rajone pastatytas Saulės laikrodis, rodantis Griunvaldo laiką, 2010 metais Gdanske atidengtas paminklas totoriams už pagalbą mūšyje, Krokuvoje pastatytas paminklas Žalgiriui, Gardino srityje, Valkaviske pastatytas atminimo ženklas 600 metų jubiliejui.