Atjunkymas – tai toks periodas kūdikio gyvenime, kuomet jis atpratinamas nuo krūties ir pradedamas maitinti kitokiu maistu. Kada pradėti atpratinti vaiką nuo krūties, labai individualus sprendimas. Jį gali lemti mamos grįžimas į darbą, tam tikri jos ar vaiko sveikatos aspektai arba paprasčiausia nuojauta, kad tam atėjo laikas. Jeigu naujagimio mokymas tinkamai žįsti krūtį reikalavo nemažai pastangų, supratingumo ir kantrybės, lygiai tokių pačių dalykų gali prireikti ir atjunkant vaiką.

 

 

Kada atjunkyti?

Tiek Europos, tiek Amerikos pediatrai vieningai rekomenduoja iki šešių mėnesių amžiaus kūdikius maitinti tik motinos pienu, po to – derinti kitokį maistą ir krūties pieną bent iki metų amžiaus. Kai kurių ekspertų teigimu, geriausias laikas pradėti atpratinti vaiką nuo krūties yra iš karto po jo pirmojo gimtadienio, nes tokio amžiaus mažyliai geriau prisitaiko prie pokyčių negu, tarkim, dvimečiai. Vienų metų vaikas jau valgo pakankamai įvairų maistą, todėl jis natūraliai mažiau domisi žindimu. Atjunkymo nebūtina visiškai atsisakyti. Pavyzdžiui, kai kurios mamos nebežindo mažylio dienos metu, tačiau pamaitina krūtimi naktį, ypač jei taip verčia elgtis darbo aplinkybės. Kai kurie vaikai atpranta nuo krūties pieno anksčiau negu jų mamos mano esant būtina, o kiti atvirkščiai – priešinasi atjunkymui, nors mamos to siekia.

 

Požiūriai į atjunkymą

Kai kurios mamos teigia, kad nuo krūties reikia atpratinti staiga, tiesiog kategoriškai nebeduodant pieno. Vis dėlto atjunkymas turėtų vykti kaip laipsniškas procesas, kad tiek mama, tiek vaikas prisitaikytų prie fizinių ir emocinių pokyčių. Vieno požiūrio šalininkų teigimu, geriausia vaiką atjunkyti per savaitę, mažinant žindymų skaičių po vieną tol, kol vaikas visą maistą ims gauti tik iš buteliuko ar šaukštelio. Dažniausiai pradedama praleidžiant vidurdienio maitinimą, kuris paprastai būna trumpiausias ir labiausiai nepatogus, ypač dirbančioms mamoms. Paprastai paskutinis maitinimas, kurio atsisakoma, yra prieš miegą, nes tai savotiškas ritualas tiek vaikui, tiek mamai.

Kito požiūrio šalininkai teigia, kad sprendimą atsisakyti mamos pieno reikėtų palikti pačiam vaikui. Kai mažylis ima valgyti įprastą maistą tris kartus per dieną, o tarp jų dar užkandžiauja, jam mamos pieno reikia vis mažiau, taip natūraliai slopsta ir pieno gamyba. Bet kuriuo atveju, kai vaikas pradeda mažiau maitintis mamos pienu, reikia atidžiai stebėti, ar jis gauna visas jam reikalingas maisto medžiagas, vitaminus ir mineralus, kurie žindant buvo natūraliai suteikti.

 

Emocijos

Dauguma mamų pripažįsta, kad atjunkymas sukelia įvairių prieštaringų jausmų. Viena vertus, atjunkytas vaikas siejasi su daugiau laisvės ir lankstumo galimybėmis. Taip pat galima didžiuotis, kad mažylis pagaliau žengė rimtą žingsnį savarankiškumo link. Iš kitos pusės žindymas yra nepaprastai intymi patirtis, stiprinanti mamos ir vaiko ryšį, todėl kai kurioms mamos sunku jo atsisakyti. Reikėtų natūraliai priimti įvairias kylančias emocijas ir nepamiršti, kad ir vaikui šis etapas kelia tam tikrų jausmų. Taip pat atminti, kad yra begalė kitų būdų, kaip stiprinti ir palaikyti artimą ryšį su mažyliu.

 

 

Pereinamosios būklės palengvinimas

  • Tuo laiku, kuris anksčiau būdavo skirtas žindymui, nuveikti su vaiku ką nors smagaus, pavyzdžiui, pažaisti, paskaityti knygutę ar pan.
  • Vengti sėdėti vietose, kuriose buvo žindoma, naudotis žindymo pagalve ar vilkėti drabužius, su kuriais buvo žindoma.
  • Atidėti atjunkymo proceso pradžią, jei mažylis šiuo metu patiria kitokių svarbių pokyčių ir bando prie jų priprasti, pavyzdžiui, pirmus kartus paliekamas su aukle arba jam dygsta dantys.
  • Jeigu vaikas yra jaunesnis nei metukų amžiaus, tuo metu, kai paprastai jis buvo žindomas, duoti atsigerti iš buteliuko ar puodelio, jeigu vaikas vyresnis – pasiūlyti sveikų užkandžių.
  • Suplanuoti dienotvarkę taip, kad anksčiau įprastu žindymo laiku, kurį dabar siekiama praleisti, vaikas būti užimtas kokia nors įdomia veikla.
  • Jeigu mažylis griebiasi tam tikro jį raminančio įpročio, tarkim, nykščio čiulpimo arba prisirišimo prie mylimo meškučio, nedrausti to. Vaikui paprasčiausiai reikia prisitaikyti prie emocinių atjunkymo pokyčių.

 

Kiek yra per ilgai?

Kai kurių ekspertų teigimų, nėra nieko blogo maitinti kūdikį krūtimi, nors jis jau yra darželinuko ar netgi ikimokyklinuko amžiaus, svarbiausia, kad mama ir vaikas dėl to jaučiasi gerai. Kita vertus, gali būti, kad vyresnį vaiką sunkiau atpratinti nuo žindymo negu mažesnį, nes jis vis labiau prisiriša prie šio proceso. Taip pat svarbu atminti, kad pusmečio sulaukęs kūdikis turėtų būti primaitinamas valgyti kitokį maistą, nes tokiam vaikui jau nebeužtenka maisto medžiagų, gaunamų su mamos pienu.

 

Įdomūs faktai

  • Beveik trims trečdaliams visų moterų daugiau pieno gaminasi dešinėje krūtyje, nepaisant to, ar mama yra kairiarankė ar dešniarankė.
  • Tyrimų duomenimis, žindymas stiprina moters pasitikėjimą savimi.
  • Kūdikiai mieliau žinda tą krūtį, iš kurios jie pirmą kartą valgė ką tik gimę.
  • Vidutiniškai maitinimas krūtimi trunka šešiolika minučių.
  • Tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie buvo žindyti motinos pienu bent iki šešių mėnesių amžiaus, turi mažesnę tikimybę susirgti kvėpavimo takų ligomis, viduriavimu ir ausų infekcijomis.