Net tik vanduo senuose namuose, kur vis dar tiekiamas vanduo švininiais vamzdžiais, gali būti užterštas šiuo pavojingu metalu. Toksiško metalo galima aptikti visur, net tokiuose daiktuose ir vietose, kurios atrodo visiškai nepavojingos mūsų sveikatai.

 

"švino priemaišos"

Vienkartiniai atvejai, kai kontaktuojama su švino turinčiais produktais, ypač jei jo yra labai maži kiekiai, neturėtų sukelti jokių problemų. Tačiau dažnas arba nuolatinis kontaktas su skirtingais švino šaltiniais gali kelti grėsmę, ypač mažiems vaikams, kurių smegenys ir organai vis dar vystosi bei nėščioms ir krūtimi žindančioms moterims. Dažniausiai net nenumanoma, kiek daug kasdienėje aplinkoje yra dalykų, kurie gali būti apnuodyti švinu. Štai keletas iš jų.

 

11 kasdien naudojamų daiktų, kuriuose gali būti švino:

 

  • Dažai. Švino būdavo dedama į dažus, tiek tuos, kurie naudojami dažyti namo išorei, tiek viduje. Tie patys dažai taip pat būdavo naudojami mokyklose, biuruose ir pramoniniuose pastatuose. Tik 1978 metais buvo uždrausta naudoti dažus, kurių sudėtyje yra švino, namams, vaikų žaislams ir baldams dažyti. Tačiau dažų su švinu vis dar galima aptikti ant sienų ir medžio dirbinių senuose namuose ir butuose. Maži vaikai gali apsinuodyti švinu, pabandę paragauti senų dažų atplaišėlių (įsidėję jas į burną).

 

  • Namų dulkės. Pastatuose, kurių sienos, durys ir langų rėmai dažyti dažais, turinčiais švino, dažniausiai yra nemažai švino net namų dulkėse. Vaikai jų gal ir nesikiš į burną, bet ropojant po grindis, šios dulkės pateks ant jų rankų ir atvirų kūno vietų. Jos gali patekti net ant maisto. Be to, kiekvienas gali įkvėpti smulkių švino dulkių į plaučius.

 

  • Vandentiekio vamzdžiai. Ypač rizikuoja tie, kurie, patys to neįtardami, naudoja užterštą vandenį. Vandentiekio vamzdžiai ir įranga gali būti užkrėsta švinu, kuris gali patekti ir į geriamą vandenį.

 

  • Konservuoti maisto produktai bei ledinukai. Nors Europos Sąjungoje ir JAV yra uždrausta naudoti šviną maisto produktų skardinėms gaminti, tačiau tokių skardinių vis dar gali patekti iš kitų šalių. Švino taip pat gali būti aptinkama ant ledinukų vyniojimo popieriaus iš trečiųjų pasaulio šalių.

 

  • Žaislai. Kai kuriuose įvežtiniuose žaisluose gali būti švino pėdsakų. Tokie žaislai itin pavojingi mažiems vaikams, kurie juos gali kramtyti. Kaladėlės, lėlės ir žaislinės kino herojų figūrėlės gali būti nudažytos su dažais, kuriuose yra švino, o smulkios metalo detalės gali būti sutvirtinamos švino lydmetaliu. Pigūs žaislai automatuose arba parduotuvėse, kuriose viskas išparduodama su labai didelėmis nuolaidomis, gali būti užnuodyti švinu.

 

  • Tradiciniai vaistai. Švinas yra natūraliai žemės plutoje susidarantis metalas, todėl kai kurie vaistai, gaminami iš augalų, gali būti juo užkrėsti. Tyrėjai įspėja vengti vartoti vaistinius preparatus, kuriuose yra azarkono (švino tetraoksido), jūros koralų (Lotynų Amerikoje naudojami virškinimo sutrikimams gydyti), el litargirio arba litharge – mineralo milteliai, naudojami kaip dezodorantas Dominikos respublikoje, ba-baw-san – kiniška žolelė vaikams nuo pilvo dieglių, daw tway – virškinimą gerinanti priemonė Tailande, kurioje gali būti švino ir arseniko.

 

  • Dirvožemis. Švinas iš dažų ir dulkių gali nusėsti dirvožemyje aplink seniai dažytą pastatą. Todėl vaikštant netoliese po truputį nuodijimąsi smulkiomis švino dalelėmis. Švino žemėje gali išlikti ilgus metus, tad negalima būti visiškai saugiems net tada, kai statiniai jau seniai perdažyti moderniai dažais be švino.

 

  • Moliniai, porcelianiniai, krištoliniai indai ir kiti dirbiniai. Glazūruotuose keramikiniuose induose neretai būna švino priemaišų. Nors jie gražūs, tačiau jų nerekomenduojama naudoti maistui ir gėrimams laikyti. Porceliano ir krištolo dirbiniai taip pat gali būti pagaminti su švino priemaišomis. Keramikos dirbiniuose, tamsinto stiklo gaminiuose bei poliruotuose balduose taip pat gali būti švino.

 

  • Akių kontūrų ryškikliai ir lūpų dažai. Tamsiuose akių kontūro pieštukuose gali būti didelis švino kiekis. Ypač reikėtų vengti naudoti akių makiažo priemones, pagamintas Indijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose. Daug mokslinių tyrimų nustatė, kad lūpų dažuose vis dar galima rasti švino. 2007 metais kampanija už saugią kosmetiką rado švino net 61 kosmetikos priemonėje.

 

  • Elniena ir kitų laukinių gyvūnų mėsa. Į žmonių kraujotaką patenka švino, valgant laukinių žvėrių mėsą, kurie buvo sumedžioti su švininėmis kulkomis. Švino dalelės gali patekti į organizmą per plaučius arba burną. Švino dulkės gali nusėsti ant maisto produktų ir kitų daiktų, kuriuos galima valgyti, gerti arba dėti į burną.

 

  • Automobilių akumuliatoriai ir kitos pramoninio naudojimo prekės. Šimtai tūkstančiai darbuotojų pramonės įmonėse ir statybose kasdien susiduria su pavojingų metalų, įskaitant šviną, dalelėmis.

 

4 patarimai, kaip išvengti apsinuodijimo švinu:

 

 

  • Patiems nešalinti senų dažų. Rekomenduojama išsikviesti patyrusį meistrą, kuris turės reikalingą įrangą ir mokės saugiai pašalinti toksiškus dažus.

 

  • Atidžiai rinktis maistą ir gėrimus. Vengti konservuotų produktų, saldainių skardinėse, pagamintų ne Europos Sąjungoje arba JAV, žvėrienos patiekalų, jei jie buvo sumedžioti, naudojantis švininėmis kulkomis.

 

  • Rinktis asmeninės higienos ir kosmetikos priemones, pagamintas Europos Sąjungoje arba JAV, o ne Azijoje, Viduriniuosiuose Rytuose arba Pietų Amerikoje. Lūpų dažus ir akių kontūro ryškiklius pirkti tik tuos, kurių etiketėje nurodyta, kad juose nėra švino.

 

  • Ištirti naudojamą vandenį, ar jame nėra švino priemaišų.