Nors žiema – ramybės metas, kai žemė ilsisi, o augalų augimas sustoja, vis tiek atsiranda svarbių darbų. Šis laikas puikiai tinka planuoti, pasirūpinti apsauga ir pasiruošti naujam sezonui. Atsakingai atlikti žiemos darbai padeda išvengti nuostolių ir užtikrina, kad pavasarį augalija atgytų sklandžiai.

 

Iššūkiu tampa ne tik šaltis, bet ir šilumaWinter,Protection,For,Garden,,Winter,Shelter,For,Garden,Plants,,Shelter

 

Dar lapkričio pabaigoje sodininkai ir daržininkai atsakingai pasirūpina augalų apsauga nuo šalčio. Kokia bus žiema – atspėti neįmanoma. Pasitaiko besniegių, o jos augalams pavojingiausios. Pakanka kelių plikledžio dienų, ir augalai žūva. Daugeliui kritinė riba yra –25 ºC, o atvežtiniams –20 ºC. Miesto soduose augalai gerai žiemoja netgi neuždengti. Prie jūros paprastai visada šilčiau, mažiau sniego, tačiau dažniau pasitaiko plikšala, todėl būtina užkloti šaknų zoną. Ten, kur sniego daugiau, apšąla stiebai, šakos ir pumpurai, todėl privalu užkloti eglių šakomis. Svarbu prisiminti, kad derėtų apšiltinti tik tada, kai sušąla žemė, kitaip po sodinukais gali apsigyventi pelių, mėgstančių graužti augalus. Jau kelerius metus iš eilės įšalas nesusiformuoja iki pat sausio vidurio. Tad per anksti apdengus augalus galima padaryti meškos paslaugą. Kol lauke ganėtinai šilta, uždangstyti augalai pradės šusti, juos gali apnikti kenkėjai ir grybelinės ligos. Todėl šiltą gruodį būtina pradengti, kad vėdintųsi. Pasak specialistų, svarbiausia – sekti orų prognozes. Tik tada, jei kelias dienas numatomi šalčiai, augalus galima šilčiau apkloti. Šiltomis žiemomis pakenkti gali ir drėgmė. Per didelei drėgmei jautriausi kalniniai (alpinariumų) augalai. Užmirkusiose dirvose reikėtų padaryti latakus, kad nubėgtų vanduo, sudaryti sąlygas, kad vėjas prapūstų, džiovintų dirvą. O visžalius augalus šiltomis žiemomis sodininkai dengia ne nuo šalčio, bet saugodami nuo kaitrių saulės spindulių. Žiemai baigiantis agroplėvele patartina pridengti buksmedžius ir kiparisinius augalus.

 

Beveik ramus gruodis

 

Visą gruodį bent kartą per savaitę verta užsukti į sodą ir gėlyną ar net šiltnamį. Nors atrodo, kad čia nieko nevyksta, išmintingi sodininkai žino, jog visada yra ką nuveikti. Norint pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis – taip mažiau įšals. Gruodis – puikus laikas apgalvoti kitų metų planą: ką sėti, kur sodinti atsižvelgiant į sėjomainą, kad gerai užderėtų derlius. Svarbu iš anksto pasirūpinti įvairių daržovių, gėlių sėklomis, substratu, daigyklomis, trąšomis ir būtiniausiais įrankiais. Pašalus nepamiršti uždengti jautresnių augalų, perpuvusiomis pjuvenomis ar durpėmis mulčiuoti šaknis. Jei gruodžio pradžioje sniego dar nėra, pats laikas pasirūpinti vaiskrūmių genėjimu. Tai galimybė sutaupyti laiko pavasarį. Tam, kad serbentai ir agrastai gausiai derėtų, o uogų kokybė nesuprastėtų, būtina kasmet juos atnaujinti – pašalinti senus stiebus. Šiltos ir šviesios gruodžio dienos tam puikiai tinka. Jeigu sniego bus ir jis laikysis bent savaitę, vertėtų apsilankyti sode ir sutrypti sniegą aplink vaismedžius. Tuomet graužikai sunkiau pasieks neaprištas šakas ir metūglius. Tačiau, norint tinkamai apsaugoti medelius, patariama prieš žiemą juos apjuosti apsaugine tinkline medžiaga. Nors sniegas – natūrali augalų apsauga nuo šalčio, pernelyg storas sluoksnis nėra gerai. Sniegą reikėtų nupurtyti nuo buksmedžių, tujų, lauramedžių, vaismedžių ir vaiskrūmių.

 

Sausį dėmesio reikia gėlėms ir rūsiui

 

Įpusėjus žiemai pagrindinis dėmesys skiriamas kambariniams augalams, kuriems šaltasis metų laikas sudėtingiausias. Žiemą jiems gali trūkti šviesos, tad mėgstančius šviesą derėtų perkelti arčiau lango. Šalčio bijančius augalus – gebenes, skindapus ir paparčius – laikyti toliau nuo langų. Rekomenduojama šalia pastatyti indelį su vandeniu – augalams žiemą dažnai trūksta drėgmės, ją išgarina patalpose įjungti šildymo prietaisai. Svogūninės gėlės, ypač tulpės, žiemą gali sužydėti ir namuose. Įsišakniję svogūnėliai turi būti laikomi vėsioje patalpoje (1–2 ºC), antraip augalai užauga žemi, nesuformuoja kokybiškų žiedų arba visai nežydi. O vasario pabaigoje–kovo pradžioje ateis laikas pražydinti. Sausį derėtų trumpam nusileisti į rūsį ir patikrinti derlių. Perrinkus daržoves svarbu pamatuoti drėgmę. Jei rūsyje labai drėgna, ją sumažinti padės keli indai su negesintomis kalkėmis. Paprastai didžiausios šalnos būna sausio viduryje arba pabaigoje. Tad svarbu pasirūpinti, kad rūsyje temperatūra nenukristų žemiau 0 ºC. Patariama papildomai uždengti langus ir duris. Sausį derėtų pasivaikščioti lauke ir patikrinti, ar nuo rožių ir rododendrų nenupustytos apsaugos nuo šalnų. Tai gana jautrios gėles. Alpinariumo augalus irgi galima papildomai apdengti eglių šakomis. Sausio pabaigoje būtina patikrinti jurginų, kardelių, begonijų ir kanų šakniastiebius. Jeigu jie pradeda dygti, bet daigeliai dar mažučiai, pristabdyti dygimą pavyks išnešus į vėsesnę patalpą. Jei daigeliai ganėtinai dideli, sodinti į vazonėlius ir laikyti šviesioje, bet vėsioje patalpoje. Sausio pabaigoje jau galima sėti ilgos vegetacijos gėlių – begonijų, petunijų, verbenų.

 

Vasaris – pavasario įžanga

 

Žiemos pabaigoje rūpestingi sodininkai pradeda rūpintis tiek pavasarine sėja, tiek jau augančiais augalais. Taip pat dera užsukti į sodą. Jei iš rudens liko nenugenėtų medžių ar krūmų, vasarį kaip tik pats laikas tuo užsiimti. Kai subrinks pumpurai, bus per vėlu. Tačiau svarbu prisiminti, kad genėti nevalia, jei lauke spaudžia didesnis nei –5 ºC šaltis. Vasarį metas pasirūpinti po rudeninio augalų genėjimo likusiomis žaizdomis – aptepti sodo tepalu. Mat per atviras žaizdas plinta ligų sukėlėjai. Vaismedžių kamienus vasarį naudinga pakartotinai nubalinti: ne tik saugos nuo saulės spindulių, bet ir užkirs kelią kenkėjams. Žiemos pabaigoje svarbu išpjauti miltligės pažeistas obelų šakas. Vasarį atlikus šį darbą pasiekiami geriausi rezultatai. Jei orai geri ir nėra šalčių, galima skiepyti kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, persikus). Dar žiemai nesibaigus daržininkai imasi darbų šildomuose šiltnamiuose. Čia pavasarinę sėją ir sodinimą galima pradėti jau pirmoje vasario pusėje: sėti ridikėlių, salotų, pipirnių ir kitų žalumyninių daržovių, sodinti svogūnų laiškams. Tačiau saulėtų dienų pasitaiko dar palyginti mažai, todėl šildomuose šiltnamiuose daržoves būtina tinkamai prižiūrėti – palaikyti pastovią temperatūrą ir drėgnumą. Jei reikia, įrengti papildomą apšvietimą. Jeigu vasaris drėgnas ir šiltas, pasirūpinti lysvėse žiemojančiais augalais, pavyzdžiui, braškėmis. Joms telkšančios balos gali labai pakenkti, tad reikėtų padaryti drenažą. Vasarį pravartu papildomai mulčiuoti visžalius augalus ir pasirūpinti jų apsauga nuo saulės – apdengti agroplėvele.

 

Naudinga žinoti!

 
  • Žiemos mėnesiais palanku kaupti organines trąšas: rinkti kiaušinių, svogūnų lukštus, arbatos ir kavos tirščius, malkų pelenus. Tai universali trąša augalams. Tam skirtos specialios komposto dėžutės. Didelis privalumas – laikant kambaryje nėra nemalonaus kvapo dėl jų viduje esančių filtrų.
  • Jei prie namų yra užšalusių vandens telkinių, prasidėjus šalnoms būtina iškirsti eketes. Jos padės žuvims išgyventi per žiemą.
  • Žiemą verta apžiūrėti visus turimus daržo ir sodo įrankius, patikrinti, ar viskas dar tinkama naudoti ateinantį sezoną, galbūt kažko trūksta ir reikės įsigyti. Svarbiausi daržo įrankiai ir priemonės: kastuvas, grėblys, sekatorius, rankinis pjūklas, darbo pirštinės, genėjimo žirklės, augalų purkštuvas, laistymo žarna.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė