Visame pasaulyje mėgstamas sviestas
2026-01-21 21:30Nors prieš dešimtmetį buvo teigiama, kad pieno riebalai nėra itin naudingi žmogaus organizmui, naujausi tyrimai atskleidė, jog saikingai vartojamas aukštos kokybės sviestas iš tiesų gali prisidėti prie geresnės sveikatos. Sviestas padeda efektyviau įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus, mažina uždegimines reakcijas ir padeda palaikyti kaulų tankį. Ir tai – tik nedidelė dalis moksliškai pripažintų sviesto naudų. Visgi labiausiai šis ilgą istoriją skaičiuojantis produktas vertinamas dėl puikaus skonio. Juk su gabalėliu sviesto viskas skaniau.
Vaistas, valiuta ir net dovana jaunavedžiams
Sviestas istoriniuose šaltiniuose minimas jau apie 2000 m. pr. Kr. Indijoje buvo vartojamas lydytą karvių pieno sviestas – jį ne tik valgė, bet ir aukodavo dievams. Senovės graikai ir romėnai sviestą laikė vaistu, naudojo gydomaisiais ir kosmetiniais tikslais. Juo gydė kosulį, žaizdas, skaudančius sąnarius, taip pat tepė odą ir plaukus, kad šie būtų švelnūs ir blizgėtų. Senovės Egipte sviestu bandyta gydyti nudegimus ir akių ligas.
Vėlesniais laikais Šiaurės Europoje sviestas buvo vartojamas esant regos sutrikimams ir inkstų akmenims. Norvegų jūreiviai į tolimas keliones visada pasiimdavo sviesto statinių. Manoma, kad sviestą jie dėdavo į patiekalus ir ruošdavo primityvius sumuštinius – ant plokščių duonos paplotėlių ar nesaldžių sausainių tepdavo itin dosnų sviesto sluoksnį. Vienas Norvegijos karalius kasmet netgi rinko mokesčius sviestu į valstybės iždą.
Sviestas minimas Vedų tekstuose, Tibeto vienuoliai iš jo gamino dievų skulptūrėles, o Anglijoje jis buvo laikomas turto ir vaisingumo simboliu – sviesto dovaną įteikdavo jaunavedžiams. Vikingai sviestą vertino taip brangiai, kad jo dėdavo į mirusiųjų kapus. Lietuvoje sviestas buvo gaminamas jau viduramžiais. Iš pradžių jis buvo mušamas rankomis ar šaukštu, vėliau atsirado specialios sviestamušės. Valstiečiai sviestą dažniausiai parduodavo, o patys jį valgydavo tik per šventes. Nuo XIX a. pabaigos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sviestas pradėtas gaminti pramoniniu būdu.
Iki šių dienų natūralaus sviesto sudėtis ir gamybos technologija išliko beveik nepakitusios. Grietinėlė pirmiausia išvaloma, pasterizuojama, atvėsinama ir tik tuomet plakama, kol riebalų rutulėliai sulimpa į kietus grūdelius. Vėliau masė sukratoma, kad pasišalintų vanduo ir pasukos, ir formuojami vientisi sviesto lakštai. Beje, norint pagaminti 1 kg natūralaus sviesto, reikia bent 25 litrų pieno.
Kuo natūralesnis, tuo geriau
Didžiųjų prekybos centrų apklausų duomenimis, Lietuvoje populiariausias yra daugiau kaip 80 % riebumo sviestas. Visgi ne visi pirkėjai tiksliai žino, ką šie ant pakuotės nurodyti procentai reiškia. Vidutinio riebumo svieste vertingais laikomų pieno riebalų yra apie 60–62 %, o mažo riebumo – vos 39–41 %. Dėl to pastarasis papildomas augaliniais riebalais.
Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis kuo aukštesnės kokybės sviestą – geriausia 82 % riebumo. Kepiniams ir saldumynams gaminti neretai pasirenkamas išrūgų sviestas. Jo pagrindą sudaro išrūgų grietinėlė arba išrūgų ir įprastos grietinėlės mišinys, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 %. Visgi maisto prekių lentynose greta tikro sviesto dažnai randami ir tepieji riebalų mišiniai, ant kurių pakuočių taip pat nurodomas riebalų procentas. Mitybos specialistai ragina įvertinti, kokią dalį pieno riebalų juose pakeičia augaliniai, ir, jeigu įmanoma, tokių produktų vengti, nes tepieji riebalų mišiniai nelaikomi vertingu maisto produktu.
Renkantis sviestą verta įvertinti ir jo pakuotę, ypač jei jis perkamas ne prekybos centre, o tiesiai iš gamintojo. Saulės šviesoje sviestas oksiduojasi, praranda vitaminus ir kitas vertingas savybes, pagelsta bei įgauna nemalonų kvapą. Dėl šios priežasties nerekomenduojama pirkti sviesto, suvynioto į paprastą popierių ar plėvelę – jis turėtų būti pakuojamas į šviesos nepraleidžiančią medžiagą, pavyzdžiui, foliją. Namuose sviesto nepatariama laikyti skaidrioje stiklinėje sviestinėje. Jis geriau išsilaikys originalioje pakuotėje arba sūdytame vandenyje. Beje, tai, kad sviestą būtina saugoti nuo aplinkos poveikio, žinota dar senovėje – jis būdavo nuplaunamas sūriu vandeniu ir laikomas suvyniotas vyno actu suvilgytoje audinio skiautėje.
Nauda sveikatai
Sviestas visame pasaulyje vertinamas pirmiausia dėl savo skonio. Net juokaujama, kad prancūzų virtuvė tokia populiari, nes beveik visi patiekalai gaminami su sviestu. Juo gardinamos košės, sriubos, daržovės (keptos, virtos ar troškintos), taip pat padažai, kepiniai ir desertai. Svieste galima ir kepti, tačiau svarbu kontroliuoti temperatūrą: per didelė kaitra lemia degimą ir sveikatai kenksmingų medžiagų susidarymą. Kepimui specialistai rekomenduoja lydytą sviestą, o natūraliu šviežiu sviestu mėgautis plonu sluoksniu ant duonos.
Sviestas yra riebus produktas, todėl jo vartojimą reikėtų riboti. Suaugusiam žmogui rekomenduojama norma – 20–30 g per dieną (140–210 g per savaitę). Pagrindinė sviesto sudedamoji dalis – pieno riebalai, laikomi viena naudingiausių maisto medžiagų, jei žmogus toleruoja laktozę. Pieno riebalai sudaryti iš smulkių rutulėlių, apsuptų plona membrana, neleidžiančia jiems sulipti, ir sudaro apie 60 % sočiųjų bei 40 % nesočiųjų riebalų rūgščių. Svieste yra apie 0,01 % cholesterolio, todėl juo piktnaudžiauti nereikėtų, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Svieste randami estrogenai, kurie veikiami ultravioletinių spindulių virsta vitaminu D, o pigmentinės medžiagos suteikia malonią gelsvą spalvą. Šios medžiagos vertingos organizmo ląstelėms – jos veikia kaip statybinė medžiaga. Sviestą rekomenduojama vartoti sergant gastritu ar kitomis skrandžio ligomis, nes vitaminas A skatina žaizdų gijimą, o specifinė sviesto struktūra drėkina skrandžio sieneles ir mažina skausmą. Tačiau besiskundžiantieji skrandžio problemomis sviesto neturėtų valgyti su sunkiai virškinamu maistu.
Sviestas gausus vitaminų A, B, C, D ir E, kurie reikalingi odai ir plaukams. Vitamino A trūkumas lemia sausėjančius plaukus, silpnus nagus ir jautrią odą – tokie simptomai vargina net 7 iš 10 moterų, ribojančių riebalų suvartojimą. Sviestas turi baktericidinių ir antioksidacinių savybių, o įvairios riebalų rūgštys stiprina imunitetą. Tai puikus energijos šaltinis – gyvūniniai riebalai padeda kūnui sušilti, todėl svarbūs šalto klimato šalių gyventojams.
Nors net 48 % vyresnių nei 55 metų žmonių atsisako sviesto dėl cholesterolio, specialistai ragina vertinti situaciją individualiai. Cholesterolis reguliuoja nuotaiką ir gali padėti išvengti depresijos, o lecitinas normalizuoja cholesterolio apykaitą ir saugo kraujagysles. Didžiausią naudą kraujagyslėms sviestas suteikia vartojamas nedideliais kiekiais kasdien – jis padeda suvirškinti sotų maistą ir užtikrina lecitino pakankamumą organizme, kuris dažnai naudojamas kaip papildas aterosklerozės prevencijai.
Maistingumas 100 g
Angliavandeniai 1 g
Baltymai 0,9 g
Riebalai 82 g
Cholesterolis 215 mg
Natris 11 mg
Kalis 24 mg
Kalcis 24 mg
Geležis 0,2 mg
Vitaminas A 684 mg
Kalorijos 717 Kcal
Žolelių sviestas
10 porcijų
100 g 768 kcal
Ruošti 10 min.
- 180 g sviesto (nesūdyto, kambario temperatūros)
- 3 skiltelės česnako
- 5 g šviežių petražolių
- 5 g šviežių krapų
- 5 g šviežių bazilikų
- 5 g laiškinių česnakų
- ¼ šaukštelio druskos dribsnių
GAMINIMAS. Sviestą pertrinti per smulkų sietelį. Česnaką nuvalyti ir susmulkinti iki tyrelės. Nuo prieskoninių žolelių pašalinti kotelius ir jas kruopščiai susmulkinti. Visus ingredientus sumaišyti. Pagardintą sviestą apibarstyti druskos dribsniais, dėti ant maistinės plėvelės ir suformuoti cilindrą. Žolelių sviestą laikyti šaldytuve. Rekomenduojama juo gardinti duoną, sriubas, padažus.
Makaronai su sviestu ir šalavijais
4 porcijos
100 g 974 kcal
Ruošti 15 min.
- 400 g šviežių makaronų
- 180 g sviesto
- 20 šviežių šalavijų lapelių
- 65 g smulkinto kietojo sūrio
- Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
GAMINIMAS. Makaronus išvirti al dente. Gilioje keptuvėje ant mažos kaitros ištirpinti sviestą, pagardinti druska, pipirais, sudėti susmulkintus šalavijus ir nuolat maišant leisti jiems suminkštėti. Sudėti makaronus, gerai išmaišyti ir įpilti apie 50 ml makaronų nuoviro. Suberti sūrį ir atsargiai išmaišyti. Įpilti dar šiek tiek makaronų nuoviro ir uždengus palaikyti apie 2 min., kad sūris išsilydytų. Patiekti papuošus šalavijų lapeliais.
Autorė Eglė Stratkauskaitė
