Greičiausiai ne viena moteris prisipažintų, kad laikėsi dietos, skaičiavo kąsnius ar kalorijas dėl tobulesnių kūno linijų arba dėl to, jog įsispraustų į norimą suknelę. Retai susimąstoma, kad, atrodo, nekalti bandymai sulieknėti gali sukleti sveikatai pavojingų valgymo sutrikimų arba tapti maniakišku troškimu pasiekti nerealistiškus grožio standartus.

 

valgymo sutrikimai

Dažnas persivalgymas – irgi sutrikimas

 

Valgymo sutrikimai, apimantys tiek liguistą susirūpinimą savo svoriu bei drastišką jo mažinimą, tiek priklausomybę nuo maisto, yra kur kas dažnesni, nei galvojama. Skaičiuojama, kad vien Lietuvoje yra 6–12 tūkst. asmenų, turinčių valgymo sutrikimų, o štai Jungtinėje Karalystėje jie kamuoja 1,25–3,4 mln. žmonių. Tiesa, tikslų sergančiųjų skaičių nustatyti sunku, mat nemažai jų gali neįtarti, kad turi problemų, arba metų metus slėpti ligą ne tik nuo gydytojų, bet ir artimųjų. Pavojingiausias, didžiausiu mirtingumu iš visų psichikos susirgimų išsiskiriantis valgymo sutrikimas – nervinė anoreksija. Kai ji kamuoja, neadekvačiai vertinamas kūnas ir svoris, liguistai norisi sulieknėti ir paniškai bijoma sustorėti. Anot specialistų, nuo nervinės anoreksijos visiškai pasveiksta tik apie 50 % pacientų, apie 10 % jų miršta dėl ligos sukeltų komplikacijų, o neretai gyvenimo pabaigos priežastimi tampa savižudybė. Persivalgymo sutrikimas (kai per trumpą laiką suvartojama labai daug maisto) yra dažniausias, tik jis rečiau diagnozuojamas kaip liga. Įprastai valgoma slapčia, nekontroliuojamai, kol pradedama jausti fizinį nepatogumą ar skausmą. Persivalgius dažnai patiriamas nerimas, kaltė, pasibjaurėjimas ar gėda. Tiesa, specialistai ne visada lengvai nustato tikrąją diagnozę, nes kai kurie požymiai sutampa, o neretai į gydytojus besikreipiantys asmenys neatitinka visų aprašomų ligos kriterijų. Išskiriami ir nespecifiniai valgymo sutrikimai, pavyzdžiui, tam tikrų produktų vengimas ar ribojimas baiminantis užspringti, ortoreksija – perdėta sveikos mitybos manija, kai griežtai atsisakoma įvairių produktų grupių, kompulsinis treniravimasis, kai pavalgius apėmusią kaltę bandoma išpirkti ilgai triūsiant sporto salėje.

 

Tarp priežasčių – genetika ir kultūra

 

Nėra vienos priežasties, sukeliančios valgymo sutrikimus – jų sukelia įvairios rizikos veiksnių kombinacijos. Dažnai jų atsiradimą ir išsivystymą lemia emocinės traumos ar stresą keliantys gyvenimo įvykiai. Žema savivertė, nepasitikėjimas savimi, baimė ar negebėjimas reikšti emocijų – visos šios savybės itin susijusios su neobjektyviai savikritišku išvaizdos vertinimu ir neadekvačiu kūno suvokimu. Tad maistas tokiu atveju tampa paguodos šaltiniu, laikinai numalšinančiu liūdesį, pyktį ar vienatvę, o jo atsisakymas ar priverstinis išsivalymas persivalgius leidžia pasijusti taip, tarsi kontroliuoji situaciją ir nugali beviltiškumą, savigraužą. Nervinė anoreksija ar bulimija dažniausiai kamuoja jaunas merginas ir moteris, rečiau – vaikinus. Medikai su nerimu sako, kad vis jaunesniems asmenims diagnozuojama valgymo sutrikimų. Vadovaujantis 2016 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis, beveik iš 40 % antsvorio turinčių mergaičių ir 37 % berniukų bendraamžiai ir artimiausi šeimos nariai tyčiojasi dėl jų svorio. Spaudimas ir kritika didina neigiamo savęs vertinimo problemą, sukelia valgymo sutrikimų: persivalgymo epizodus ar priešingai – ekstremaliai krintantį svorį. Specialistų teigimu, šią problemą lemia paveldėtas polinkis į tam tikrus psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nuotaikų kaitą, emocinį nestabilumą, ir tam tikri genai bei su jais siejami specifiniai asmenybės bruožai, tarkime, perfekcionizmas, emocinis jautrumas, impulsyvumas. Įvairių tyrimų duomenimis, 48–51 % asmenų serga nervine anoreksija, 54–81 % – nervine bulimija. Pasirodo, obsesinis kompulsinis, nuotaikų kaitos ir ribinis asmenybės sutrikimai nustatomi 42–75 % žmonių, kurie susiduria su valgymo problemomis.

 

Pirmieji požymiai gali būti subtilūs

 

Nemažai žmonių aktyviai rūpinasi savo išvaizda, kūno formomis ar svoriu, todėl pastebėti pirmuosius valgymo sutrikimų požymius gana sudėtinga. Negana to, tokių sutrikimų turintis asmuo dažnai tai neigia, nes jaučia gėda ar kaltę dėl persivalgymų. Būtent dėl to dažnai nesikreipia į medikus ir stengiasi kuo greičiau pašalinti maistą iš skrandžio. Neretai net sau nepripažįsta tiesos arba… jos neįtaria. Visgi yra požymių, padedančių laiku atpažinti atsėlinančią ligą.

 

  • Didelė baimė priaugti svorio. Kūno masės svyravimai, priklausantys nuo daugybės veiksnių, tarkime, svėrimosi laiko ar mėnesinių ciklo fazės, yra natūralus ir normalus reiškinys. Bet jei žmogus kasdien sveriasi, nuolat seka kūno svorį ir baiminasi dėl jo prieaugio, galima įtarti valgymo sutrikimą. Vertėtų sunerimti, jeigu keliais gramais didesnis skaičius svarstyklių ekrane priverčia jausti nusivylimą, kaltę, pyktį arba drastiškai apriboja suvalgomo maisto kiekį.

 

  • Neobjektyvus ir neigiamas kūno vertinimas. Seni džinsai jau sukasi aplink liemenį, bet neapleidžia jausmas, kad svoris ir kūno apimtys vis dar per didelės? Nuolat dairomasi į veidrodį ir vardijami tik trūkumai? O gal taip elgiasi pažįstamas žmogus? Greičiausiai kaltas ne svoris, o požiūris ir savęs vertinimas. Tokiu atveju nereikėtų gailėti sau ar artimajam komplimentų, padedančių kilstelėti savivertę. Svarbu nesusikoncentruoti į išvaizdą, o pagirti pasiekimus, talentus ir asmenines savybes.

 

  • Maisto ritualai. Omenyje turima neįprastas elgesys, susijęs su mityba, pavyzdžiui, praleidžiami valgymai (randama įvairių pasiteisinimų), lėkštėje stumdomas maistas, valgomi tik tam tikri patiekale esantys produktai, perdėtai smulkinamas ar pernelyg ilgai kramtomas maistas, atsisakoma tam tikrų produktų grupių, pernelyg susikoncentruojama į maistinės vertės lenteles ant pakuočių ir pan.

 

  • Padidėjęs dirglumas, irzlumas vargina dėl nepasitenkinimo savimi ar nuolatinio nerimo. Emocijų kaitą gali lemti prasta mityba ir jos sukeliami negatyvūs reiškiniai: mieguistumas, energijos stygius, suprastėjęs dėmesingumas, sumažėjęs darbingumas.

 

  • Nėra saiko. Asmenys, kuriuos vargina įkyrios mintys apie svorio metimą, dažnai perdėtai sumažina maisto porcijas arba apskritai jo atsisako. O tie, kurie linkę į persivalgymo sutrikimus, negali nustoti valgyti, nors ir jaučia sotumą. Negebėjimas kontroliuoti valgymo įpročių ir proceso gali įspėti apie mitybos sutrikimus.

 

  • Vengiama socialinio kontakto. Jeigu atsitraukiama nuo įprastų pomėgių ar veiklų, vengiama susitikti su draugais ar valgyti jų akivaizdoje, gėda pasirodyti viešumoje dėl svorio ar slepiamasi po itin plačiais drabužiais, reikėtų sunerimti. Jeigu susitelkimas į kūno formas ir maistą trukdo įprastam socialinio gyvenimo ritmui, nedelsiant reikia pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis: šeimos nariais, draugais. Pastebėjus daugiau požymių, sufleruojančių apie valgymo sutrikimus, patariama pasikonsultuoti su specialistu.

 

Testas 

 

Atlikite testą ir sužinosite, ar reikėtų sunerimti dėl mitybos įpročių. Atsakykite TAIP arba NE. Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo labiau reikėtų sunerimti.

 

  • Ar bandote prievarta pašalinti suvalgytą maistą, nes tiek fiziškai, tiek emociškai jaučiatės nepatogiai?
  • Ar nerimaujate, kad nekontroliuojate suvalgomo maisto kiekio?
  • Ar per pastaruosius 3 mėn. numetėte ar priaugote daugiau nei 7 kg?
  • Ar laikote savo svorį (ar kūno apimtis) per dideliu, nors aplinkiniai teigia priešingai?
  • Ar galėtumėte teigti, kad dominuoja mintys apie maistą?

 

Alternatyvūs pagalbos metodai

 

Medikai pabrėžia, kad itin svarbu laiku pastebėti ligą ir kreiptis į specialistus, galinčius ją diagnozuoti bei paskirti tinkamiausią gydymo metodą. Be to, yra būdų, padedančių sau ar artimajam kovoti su valgymo sutrikimais.

 

  • Joga. Šis minčių ir kūno harmoniją pasiekti leidžiantis užsiėmimas mažina stresą, fizinę ir protinę įtampą, todėl pagerėja bendra savijauta ir nurimsta mintys.

 

  • Meditacija. Įrodyta, kad meditacija (kaip pagalbinė psichoterapijos priemonė) padeda sėkmingai kovoti su nerimo sutrikimais ir išsilaisvinti nuo priklausomybių.

 

  • Sąmoningumo terapija. Ši praktika moko jausmus, išvaizdą, mintis priimti ir suvokti atvirai, jų neteisiant ir nevertinant. Anot specialistų, sąmoningumas padeda išmokti priimti ir suprasti save tokį, koks esi, o gydant valgymo sutrikimus – suvokti ir atliepti kaltę ir gėdą. Be to, padeda valdyti emocijas, toleruoti nerimą ir įtampą, puoselėti santykius.

 

Specialisto komentaras

Vidmantė Vilkė,Senamiesčio klinikos „Altamedica“ šeimos gydytoja

 

Asmuo, kurį vargina valgymo sutrikimai, perdėtai rūpinasi savo kūno formomis, jį visada lydi baimė sustorėti. Jei nepaliaujamai galvojama apie svorį ir jo kontrolę, ypač akcentuojama išvaizda, asmuo save nuolat nuvertina, gali būti, kad juntami pirmieji valgymo sutrikimų požymiai.

 

Sergant nervine anoreksija nenorima arba vengiama valgyti, maitinamasi labai mažomis porcijomis, badaujama, nepripažįstama, kad svoris per mažas, pernelyg intensyviai sportuojama, atsiribojama nuo draugų, mėgstamos veiklos. Nervinei bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymai ir dirbtinai sukelti suvalgyto maisto valymai – vemiama arba vartojama vidurius laisvinantys vaistai. Dalis žmonių su įsivaizduojamai per dideliu kūno svoriu kovoja dietomis ir intensyviu fiziniu krūviu. Sergant nervine bulimija kūno masė dažnai yra normali, tačiau liguistai bijoma nutukti. Persivalgymui būdingi dažni, impulsyvūs, nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Maistas tampa tarsi įrankis, paguoda malšinant stresą, įtampą, depresiją ir pan. Dažnai persivalgius aplanko kaltė, todėl žmonės valgo vieni (pasislėpę nuo kitų). Valgymo sutrikimus (be jiems būdingų požymių) gali lydėti gretutiniai simptomai ir ligos, tarkime, nuovargis, dirglumas, depresija, nerimo sutrikimai, nuotaikos svyravimai, plaukų slinkimas, organų funkcijų sutrikimai, išsekimas, moterims gali dingti menstruacijos (amenorėja), vyrams – sumažėti potencija.

 

Veiksniai, skatinantys valgymo sutrikimų atsiradimą, dažniausiai pasireiškia paauglystėje. Neretai šios ligos yra šeimoje ar mokykloje patiriamo streso, smurto, atstūmimo, patyčių, pasekmė. Šie sutrikimai gali varginti ir dėl tam tikrų vaikystėje patirtų traumų ir išgyvenimų, suformuoto mąstymo ar matyto pavyzdžio. Dar viena priežastis – liesumo kultas, propaguojamas visuomenėje. Jis lemia, kad vis daugiau jaunuolių laikosi drastiškų dietų, intensyviai sportuoja, kartais net badauja. Toks elgesys didina valgymo sutrikimų riziką.

 

Pajutus pirmuosius ženklus patariama pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis, kuriais pasitikima. Jei tokios galimybės nėra, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, nes kalbėtis apie atsiradusią ar įtariamą problemą yra būtina. Nereikėtų bandyti patiems įveikti ligos. Valgymo sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir ilgas. Gydymo procese dalyvauja visa šeima. Būtinas specialistų komandos (šeimos gydytojo, psichiatro, psichoterapeuto, psichologo, dietologo, slaugytojo ir kt.) darbas – stebėsena ir gydymas.