Valgymas naktimis arba pusiau miegant yra gana dažnai pasitaikantis reiškinys. Tikriausiai daugelis nežino, kad nemiga bei kiti miego sutrikimai gali turėti įtakos valgymui naktimis. Apie šią problemą nėra kalbama daug, nors ji gali kelti didelį nerimą, nes žmogus sąmoningai nesuvokia ką ir kiek suvalgo. Noras valgyti gali atsirasti vis dar būnant miego būsenoje arba prabudus vidury nakties. Priežasčių gali būti pačių įvairiausių: galbūt miegoti nuėjo tuščiu skrandžiu ir negalėjo užmigti ko nors nesukramtę arba atsikėlę virtuvėje rasti rytą valgymo naktį įkalčių.

 

"naktinis valgymas"

Galima išskirti du naktinio valgymo tipus. Naktinio valgymo sindromas kamuoja asmenis, kurie yra pabudę ir suvokia, ką daro, tačiau jaučia stiprų alkį, labai dažnai prieš einat miegoti arba pabudus vidury nakties. O asmenys, turintys valgymo sutrikimą, susijusį su miegu, nesupranta, ką daro ir valgo miegodami. Ši veikla, kaip ir vaikščiojimas per miegus, priskiriami parasomnijai (neįprastais reiškiniais miego metu). Abiem atvejais maisto pasirinkimas naktį gali būti panašus ir dažniausiai trokštama angliavandenių, tačiau priežastys yra labai skirtingos. Beje, labai dažnai žmonės, valgantys naktį, turi tiek vieno, tiek kito tipo simptomų. Todėl nėra tikslaus paaiškinimo, kas sukelia šį sutrikimą ir kaip reikėtų elgtis šiais atvejais.

 

Naktinio valgymo sindromas. Paprastai per naktinio valgymo priepuolius suvartojama daugiau nei 25 % dienos kalorijų. Jis gali pasireikšti prieš einant miegoti arba prabudus naktį. Pasireiškia simptomai: rytinio alkio nebuvimas, noras valgyti vakarais arba naktį, įsitikinimas, kad norint užmigti, reikia pavalgyti, prislėgta nuotaika, miego sutrikimai (sunku užmigti ir pan.). Naktį jie dažniausiai renkasi angliavandenių turtingus maisto produktus ir jaučia nepasotinamą alkį. Priežastis, dėl ko kyla sindromas, nėra visiškai aišku, tačiau manoma, kad jis susijęs su paros ritmo ir biologinio laikrodžio pokyčiais. Apetito jausmą ir miegą kontroliuoja mūsų vidinis laikrodis. Tačiau jeigu atsiranda fizinių ar psichinių sutrikimų, biologinis organizmo laikrodis sutrinka ir jis pradeda norėti valgyti ne tada, kada yra įprasta. Kai miego kokybė nėra gera (kamuoja nemiga, miego apnėja, neramių kojų sindromas) miego ir apetito ritmai gali sutrikti. Naktinio valgymo sindromas nustatomas 1 iš 20 žmonių, kuriuos vargina neramių kojų sindromas. Neretai pasitaiko tarp žmonių, kurie turi kitų miego sutrikimų, dažnai prabunda naktį. Taigi, visų pirmiausia šiuo atveju reikia gydyti miego sutrikimus, atkurti biologinį organizmo ritmą (gali padėti šviesos terapija ir reguliarus valgymas), jei reikia, vartoti vaistus ar maisto papildus.

 

Valgymo sutrikimai, susiję su miego fazėmis. Tai vienas iš parasomnijos reiškinių. Tai elgesys, kuris atsiranda miego metu ir apie kurį pats žmogus net neįtaria (panašiai kaip vaikščiojimas arba kalbėjimas per miegus). Rytą pabundama, nieko neprisimenant apie tai, kas vyko naktį. Tik nakties įkalčiai rodo, ką iš tikrųjų jie veikė naktį. Kaip ir tada, kai kamuoja naktinio valgymo sindromas, dažniausiai renkamasi angliavandenius, tačiau, priešingai nei tada, kai vargina sindromas, pasirenkami labai keisti ir neįprasti deriniai. Miego sutrikimai gali kilti dėl įvairių priežasčių, todėl reikėtų vengti streso, stengtis kiekvieną naktį miegoti 8 – 9 valandas, vengti alkoholio ir nervų sistemą raminančių vaistų. Jei kamuoja šis sutrikimas, po išsamių tyrimų paprastai rekomenduojamas medikamentinis gydymas.

 

Jeigu valgymas naktimis yra sąmoningas, rekomenduojama rinktis sveikesnius maisto produktus, ypač tuos, kurie padeda greičiau užmigti ir miegoti visą naktį. Pavyzdžiui, galima pasišildyti dubenėlį sriubos arba ryžių, suvalgyti bananą ar pieno produktų, išgerti vyšnių sulčių arba imbierinės arbatos su pora datulių, suvalgyti riekelę duonos su migdolų sviestu, suvalgyti saują graikinių riešutų, galima net suvalgyti gabalėlį kumpio arba kalakutienos, kurioje yra triptofano – medžiagos sukeliančios mieguistumą.