Gyvename visuotinio jaunystės kulto laikais, bet dalis visuomenės atsisako pasiduoti spaudimui bandyti amžinai atrodyti jaunai. Vis garsiau ir iš pasaulinių garsenybių lūpų girdime apie sprendimą senti oriai. Ką reiškia ori senatvė ir kaip puoselėti brandų grožį?

 

Džiaugtis savo amžiumiConcept,Image,On,Age.,Characters,From,Young,To,Old.,Life

 

Sulaukti 50, 60, 70 ir daugiau metų yra tam tikra privilegija, nes ne kiekvienam žmogui taip pasiseka dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų. Todėl nugyventus metus turėtume laikyti gyvenimo dovana, o ne bausme. Kiekvieni metai padovanoja ir įvairių išbandymų, emocijų, įvykių, į kuriuos reaguoja kūnas bei veidas: atsiranda mimikos raukšlių, apgamų, strijų, randų ir kt. Kiekvienas ant kūno esantis ženklas liudija unikalią mūsų istoriją, todėl juos reikėtų priimti su dėkingumu ir pagarba savo kūnui, kurį turime tik vieną. Pasak psichologų, norint gerai jaustis bet kuriame amžiaus tarpsnyje, reikia keisti ne kūną, bet požiūrį į jį.

 

Norint geriau susidraugauti su savo amžiumi, reikia įsivardinti jo privalumus. Jei būdami 20–30 metų turėjote plėšytis, konkuruoti, bėgti, kad įgytumėte išsilavinimą, profesiją, sukurti šeimą, namus, tai vyresnis amžius suteikia daugiau stabilumo, ramybės ir laiko pasidžiaugti rezultatais. Taip pat su amžiumi ateina išmintis, patirtis, pasitikėjimas savimi, mokėjimas perprasti žmones ir blaiviai įvertinti asmenines galimybes, todėl jaučiate tvirtą pagrindą po kojomis. Be to, tai laikas, kai vaikai paauginti, profesinė sritis stabili, tad lieka daugiau lauko mėgautis gyvenimu ir savimi.

 

Skirti dėmesio sveikatai

 

Jaunystės palydovai yra didesnė energija, ištvermė, fizinis pajėgumas, tačiau tai nereiškia, kad brandžiame amžiuje šios savybės turėtų sunykti. Fizine ir psichoemocinė savijauta priklauso nuo kasdienių pasirinkimų, todėl svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie užtikrina gyvenimo kokybę. Vienas jų – normalaus kūno svorio palaikymas. Nors su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja, keičiasi hormonų balansas, svarbu užtikrinti, kad nesikauptų papildomi kilogramai, nes su antsvoriu siejamos širdies ir kraujagyslių ligos,metabolinės ligos (cukrinis diabetas, cholesterolio koncentracijos padidėjimas), virškinimo sistemos ligos (kepenų, tulžies funkcijos sutrikimai), sąnarių ir kaulų ligos (osteoartritas,podagra, stuburo problemos),kvėpavimo takų sutrikimai (obstrukcinė miego apnėja, astma), onkologiniai susirgimai, psichinės sveikatos negalavimai (depresija, nerimas, socialinė stigmatizacija), vaisingumo problemos (policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), sumažėjęs vaisingumas), imuniteto susilpnėjimas. Būtent todėl viena svarbiausių prevencinių priemonių gerai sveikatai ir savijautai yra normalus kūno svorio palaikymas.

 

Net 70 % kūno svoris priklauso nuo mitybos, todėl reikalinga peržiūrėti racioną, ypač suvalgomus kiekius. Norint, kad papildomi kilogramai nesikauptų, reikia sunaudoti energiją, gaunamą su maistu. Jei svoris auga, vadinasi, valgoma per daug: reikia mažinti porcijas, atsisakyti „nekaltų“ užkandžių, tokių kaip nesūdyti riešutai, turintys kelis šimtus kalorijų ir smarkiai padidinantys raciono energetinę vertę. Stengtis gamintis patiems, nes taip lengviau kontroliuoti patiekalų sudėtį, mažinti ar visai atsisakyti saldumynų bei pusgaminių, vartoti kuo daugiau daržovių, rinktis liesą mėsą ir riebią žuvį.

 

Nesėdėti sudėjus rankų

 

Brandžiame amžiuje daugelis jau sukūrę šeimas arba atradę, kad jiems patogiau gyventi vieniems, todėl iš inercijos skiria mažiau dėmesio išvaizdai, tampa sėslesni. Tačiau mažinti fizinį aktyvumą yra didelė klaida, nes su metais sportas darosi kaip tik aktualesnis, nes kasmet žmogus netenka raumeninės masės, kuri gali pasaugoti sąnarius ir kaulus nuo traumų. PSO suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę ne mažiau kaip 150 min. vidutinio fizinio aktyvumo arba 75 min. didelio fizinio aktyvumo veiklos. Abiem atvejais papildomai rekomenduojama bent dukart per savaitę lavinti griaučių ir raumenų sistemas atliekant jėgos pratimus: atsispaudimus, atsilenkimus, šuoliukus, pratimus su svarmenimis. Itin naudinga sportuoti gryname ore. Moterims svarbu sportuoti su svarmenimis, nes perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu didėja osteoporozės rizika, o pratimai su svoriais stiprina kaulus, be to, gerai išvystytas raumenynas veikia kaip patikima apsauga traumų atveju.

 

Fizinis aktyvumas siejamas ir su geresne savijauta, didesniu pasitikėjimu savimi bei atsparumu stresui, todėl sportuojant gerinama ir emocinė sveikata. Sportuojant lauke gaunama daugiau deguonies – organų sistemos geriau aprūpinamos maistinėmis medžiagos, skaistėja oda. Be to, aktyvi veikla lauke veikia kaip trumparegystės ir lėtinių akių ligų prevencija.

 

Jausti gyvenimo skonį

 

Gyvenimotrukmei ilgėjant, vidutinis žmogaus amžius tęsiasi nuo 35 iki 60 metų, todėl 40–50 metų tikrai nėra laikas, kai reikia sudėti rankas ir laukti mirties. Deja, vis dar pastebima tendencija, kad posovietinėse šalyse vidutinio amžiaus moterys pradedamos stumti į paraštes arba pačios ten pasitraukia nusprendusios anksčiau laiko pasenti ne tik įvaizdžiu, bet ir elgesiu. Stebint JAV, 40-metės dar susilaukia pirmo, antro vaiko, kuria verslus, keičia profesiją, studijuoja, jau nekalbant apie tai, kad neskuba rengtis beformiais drabužiais, neatsisako kosmetikos ir kitaip rūpinasi savimi. Ori senatvė yra net tik savo amžiaus priėmimas, bet ir mėgavimasis gyvenimu, kad ir kiek metų būtų, todėl vienas svarbiausių dalykų – savęs nenurašyti, negalvoti, kad kažkam esate per sena: prigludusiai suknelei, bikiniui, raudonoms lūpoms, šokiams ar kt. Patartina apsupti save palaikančiais, motyvuojančiais žmonėmis, skatinančiais gyvenimišką džiaugsmą, norinčiais kartu išbandyti naujų dalykų, kuriems anksčiau nebuvo laiko ar galimybių. Prieš akis dar dešimtys kokybiško gyvenimo metų, todėl reikia mėgautis.

 

Nustoti lygintis

 

Sunku priimti savo amžių, nes gyvename laikmečiu, kai vyksta nuolatinis savęs lyginimas su kitais. Visa tai didele dalimi nulėmė socialiniai tinklai. Kasdien matydami mūsų amžiaus, bet dešimtmečiais jauniau atrodančius žmonės dėl plastinių operacijų, grožio injekcijų, filtrų ir kt., negalime jaustis gerai savo kūne ir savo metuose. Psichologai pažymi, kad lyginimasis su kitais itin žalingas, nes menkina savivertę, griauna santykius, taip pat gali virsti tiek į save, tiek į kitus nukreipta agresija. Lyginimasis sukelia neigiamas emocijas (pavydą, pagiežą), menkėja savivertė, todėl gali paskatinti įvairių formų pykčio proveržius. Pavyzdžiui, gali vykti kibernetinis persekiojimas: kuriamos paskyros, iš kurių negražiai komentuojama, įvairiose paskalų platformose skleidžiami gandai ir pan. (prisiminkite visas agresyvias tetas su gėlių vazonais vietoj profilio nuotraukos). Ekstremalesniais atvejais gali būti kenkiama ir fiziškai: persekiojimas persikelti į realybę, būti gadinamas turtas, kilti smurto, susidorojimo grėsmė.

 

Agresija gali būti nukreipiama ir į save. Šiuo atveju ji taip pat gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, žmogus gali bausti save nevalgydamas, žalotis ar net bandyti pasitraukti iš gyvenimo. Jei lyginimasis su kitais sukelia agresyvių minčių, reikėtų kreiptis į specialistus, kad padėtų išspręsti šiuos iššūkius kuo saugiau visoms pusėms. Psichologas padėtų ir nerimo, mažėjančios savivertės, prastėjančių santykių klausimais. Svarbu nedelsti, kad pasekmės nebūtų skaudžios.

 

Svarbiausia yra nustoti save lyginti su jaunesniais ir pavydėti jiems. Nesupriešinkime jaunystės ir senatvės, nes visi gyvenimo tarpsniai yra savaip gražūs.

 

Kaip pabrėžti?

 

Pirmiausia rengtis pagal savo figūrą ir negalvoti, kad esate per sena trumpam sijonui, jei turite dailias kojas. Jei turite vietų, dėl kurių varžotės, jas galite pridengti, tačiau rinkitės stilingus, šių dienų tendencijas atitinkančius arba klasikinius drabužius. Saugiau rinktis vidutinio aukščio kulniukus, bet jei visą gyvenimą straksėjote su įspūdingais aukštakulniais ir nesiskundžiate sąnarių problemomis, ir toliau galite kaukšėti gatvėmis.

 

Nebijokite aksesuarų ir spalvų, kurie ne tik atrodo jaunatviškai, bet suteikia žaismingumo, kelia nuotaiką, tai pat gali tapti puikia pokalbio tema net su nepažįstamais žmonėmis.

 

Su metais veido bruožai tampa mažiau išraiškingi, pablunka blakstienos, „išplaukia“ lūpų kontūras, o būtent tai yra gražiausi veido akcentai, todėl būtų gerai juos paryškinti. Jei sudėtinga kiekvieną rytą darytis akių ir lūpų makiažą, galima pasidomėti ilgalaikėmis procedūromis. Svarbu skirti dėmesio sausėjančiais veido ir kūno odai. Būtina nuolat drėkinti ir maitinti, saugoti nuo žalingų saulės spindulių, sykiu nepamirštant, kad sveikiau ir jaunatviškiau atrodo truputį įdegusi oda, nes susilygina jos spalva, ne taip ryškiai matyti kraujagyslės ir kt. Rekomenduojama rinktis dieninius kremus su atspalviu, taip pat pasirūpinti saugiu įdegiu.

 

Vienas svarbiausių veido akcentų yra antakiai. Jie su amžiumi taip pat retėja ir žyla, todėl svarbu formuoti, paryškinti. Tik nepamirškite, kad sendina ir antakių nebuvimas, ir pernelyg ryškūs antakiai. Čia reikėtų išlaikyti balansą.

 

Žili plaukai pasąmoningai asocijuojasi su senatve, todėl brandžios moterys geriau atrodo su dažytais plaukais, ypač kalbant apie tamsiaplaukes. Dar vienas patarimas iš stiliaus ekspertų – neskubėti nusirėžti plaukų trumpai, nes ilgi ar pusilgiai atrodo moteriškiau, be to, visiškai trumpi plaukai retai kuriai tinka.

 

Autorė Laima Samulė