Prieš kelerius metus Higienos institutas pradėjo skambinti pavojaus varpais dėl vis mažėjančio vaikų fizinio aktyvumo Lietuvoje. Nemažai žalos pridarė visus namuose uždariusi pandemija, tačiau situacija ir dabar nėra gera – daugelis mokinių pajuda tik per fizinio ugdymo pamokas. Kiek sporto iš tiesų reikia vaikams pagal amžių?

 

Iki 1 metukųHappiness,,Childhood,And,People,Concept,-,Magazine,Style,Collage,Of

 

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kūdikiams iki metukų kasdien reikia būti fiziškai aktyviems bent 30 min. Regis, gana neįprasta užduotis, kai kūdikiai dar patys negali nei bėgioti, nei šokinėti. Visgi suaktyvinti kojyčių ir rankyčių raumenis, stiprinti pilvuko presą galima padedant tėvams.

 

Nuo pirmų dienų naujagimį kasdien bent trumpai paguldyti ant pilvuko, vis ilginant laiką. Stengdamasis atkelti sunkią galvytę, mažylis stiprins pilvo preso ir viršutinės kūno dalies raumenis. Nuolat ant pilvo guldomas 4 mėnesių kūdikis turėtų sugebėti pakelti krūtinę, atsiremti alkūnėmis ir išlaikyti galvą vertikaliai. Kai kurie mažyliai jau moka išlenkti nugarą ir judinti kojas. 5–6 mėnesių kūdikis jau mokės suktis ant pilvo, pasiekti priekyje arba šonuose esančius daiktus.

 

Kasdien atskirai mankštinti kūdikio rankytes ir kojytes. Paguldžius ant nugaros paminti kojytėmis „dviratuką“, ant krūtinės sukryžiuoti rankytes ir plačiai ištiesti į šonus. Leisti įsitverti į pirštus ir bandyti sėstis. Dažniau laikyti neaprengtą, kad spardydamasis pats mankštintųsi.

 

8–10 mėnesių kūdikiai jau nenori sėdėti ir ropoti, naujas jų tikslas – kibtis ir stotis, apie 12 mėn. mažyliai išmoksta vaikščioti.

 

Svarbu. Kuo mažiau laikyti kūdikį įvairiuose gultukuose, kėdutėse, sūpynėse ir vaikštynėse, nes tai riboja judesius ir stabdo raumenų vystymąsi. Kūdikis turi būti laisvas saugiai judėti, tada laiku stosis, vaikščios, neprireiks kineziterapijos tingiems raumenukams išjudinti.

 

1–4 metukų mažiesiems

 

Šio amžiaus vaikams PSO rekomenduoja 180 min. fizinio aktyvumo, t. y. 3 val. per dieną. 1–2 m. mažyliams pakanka natūralios veiklos – ropojimo, vaikščiojimo, žaidimų, tiesiog judėjimo po namus. Svarbiausia, kad tėvai neribotų aktyvumo, tik saugotų nuo galimų traumų. Kai vaikutis jau savarankiškai juda po namus, svarbu pasiekiamose vietose nelaikyti pavojingų daiktų (aštrių, karštų, dūžtančių).

 

3–4 m. vaikams iš rekomenduojamų 3 val. viena turėtų būti skirta vidutinio ir didelio aktyvumo veikloms, kad gerokai paplušėtų, suprakaituotų. Naudingi žaidimai su kamuoliu, gaudynės, greitas važiavimas dviračiu ar paspirtuku, įvairūs komandiniai žaidimai. Aktyvi veikla lauke leidžia gauti daugiau deguonies, stiprinti imunitetą. Be to, buvimas gryname lauke naudingas regėjimui, kurį silpnina technologijos.

 

Svarbu. Vaiko fizinis aktyvumas nebūtinai vien žaidimai ir pramogos. Tai ir pagalba artimiesiems buityje, sode, darže, stovyklaujant – stiprina ne tik fiziškai, bet ir ugdo charakterį, moko atsakomybės, pagalbos kitam.

 

5–17 metų vaikai

   

Nuo 5 m. iki pilnametystės vaikams rekomenduojama vidutiniam ir dideliam fiziniam aktyvumui skirti valandą per dieną. PSO nurodo, kad vidutinis fizinis aktyvumas – tai vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, lipimas laiptais. Papildomai bent tris dienas per savaitę po valandą reikia skirti didelio aktyvumo fizinėms veikloms (krepšiniui, tinkliniui, futbolui, šokinėjimui per virvutę, šokiams, kvadratui ir pan.), o bent dvi dienas per savaitę – raumenų stiprinimo treniruotėms. Stiprinti kūno raumenis galima tiek atliekant pratimus su savo kūno svoriu, tiek su lengvais svarmenimis.

 

Pasak sveikatos specialistų, pasyviai vaikai turėtų leisti kuo mažiau laiko, nes tai kenkia ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei savijautai. Kai vaikai nejudrūs, prastėja laikysena, auga kūno svoris, silpsta imunitetas, trūksta energijos. Judėjimas turi didelę fiziologinę naudą organizmui: didina raumenų jėgą, gerina kaulų sveikatą, stiprina širdį ir kraujagysles, kvėpavimo sistemos veiklą bei ištvermę. Tai vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos veiksnių. Be to, sportas suteikia energijos, gerina miego kokybę, virškinimo sistemos veiklą, padeda geriau tvarkyti su stresinėmis situacijomis, o kur dar komandinė dvasia, draugystė, pergalės skonis, pasitikėjimas savimi?

 

Svarbu. Vaikui ar paaugliui svarbu sportuoti taisyklingai, kad nepažeistų sąnarių, negautų išvaržos ar nepatirtų traumų, todėl geriau sportuoti su treneriu arba prižiūrint sportu užsiimantiems tėvams. Kai vaikas išmoksta taisyklingai atlikti pratimus, gali tai daryti savarankiškai.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas

 

Ar tiesa, kadšiuolaikiniai vaikai silpnesni ir stambesni?

   

Su kolegomis iš Australijos universiteto atlikome didelės apimties tyrimą, kuriame nagrinėjome Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitą. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais: lyginome vaikų fizinį aktyvumą ir pajėgumą 1992 m., 2002 m., 2012 m. ir 2022 m. Šiemet suskaičiavome surinktus duomenis ir priėjome išvadą, kad šiuolaikiniai vaikai silpnesni ir fiziškai mažiau ištvermingesni, nei buvo jų tėvai.

 

Kalbant apie KMI (kūno masės indeksą), Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių – jau 50 m. visame pasaulyje didėja ir vaikų, ir suaugusiųjų svoris. Ši tendencija prasidėjo 8-ajame dešimtmetyje, o jai didžiulį poveikį turėjo mityba: atsirado daug skanaus, nesveiko ir palyginti nebrangaus maisto. Taip pat sumenko fizinis aktyvumas, nes vaikai leido laiką prie televizoriaus (šiuolaikiniai turi dar įvairesnių sėslių pramogų). Fizinio aktyvumo mažėjimas ir didėjantis nesveiko maisto vartojimas – pagrindiniai veiksniai, lemiantys vaikų KMI augimą ir prastesnį fizinį pajėgumą.

 

Kokių problemų sukelia didėjantis svoris ir nejudrumas?

 

Didėjančio svorio pasekmių vaikai dar nejaučia, bet ateityje gali kilti kur kas daugiau problemų. KMI didėjimas ir vieno iš fizinių komponentų – ištvermės – mažėjimas ateityje turės neigiamų pasekmių širdies ir kraujagyslių sistemai. Prastėjanti širdies ir kraujagyslių sistemos veikla bei KMI didėjimas lemia, kad Lietuvoje turime didžiausią atskirtį kalbant apie vyrų ir moterų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (vyrų nenaudai). Dabartiniai vaikai turės dar daugiau problemų su širdimi.

 

Vaikaiprivalo lankyti fizinio ugdymo pamokas, nes tai vienintelis mokykloje dėstomas dalykas, susijęs su sveikata. Deja, dalis tėvų vis dar rašo pateisinamus raštelius ir neleidžia atžaloms pajudėti. Jei vaikas pamokose susiduria su problemomis, reikėtų pasikalbėti su mokytoju ar mokyklos administracija, o ne uždrausti jose dalyvauti. Po pamokų papildomai reikia leisti į neformaliojo fizinio ugdymo būrelius, kurių pasirinkimas tikrai platus.

 

Derėtų nepamiršti, kad vaikas – tėvų atspindys, todėl jeigu jie nevalgys salotų, kasdien gers gazuotų saldžių gėrimų ir nejudės, lygiai taip pat elgsis ir atžala. Mat nuo mažens kopijuoja tėvus, todėl įgyja tokius mitybos ir judėjimo įpročius, kokius mato aplink. Būtų puiku, jei tėvai kartu užsiimtų aktyviomis pramogomis, eitų pasivaikščioti, važinėtų dviračiu ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad šeimos fizinis aktyvumas stiprina ne tik fizinę sveikatą, bet ir ryšį su vaikais.

 

Kaip psichoemocinę sveikatą veikia fizinis aktyvumas?

 

Noriu pasidžiaugti, kad didžioji visuomenės dalis supranta fizinio aktyvumo teikiamą naudą ne tik fiziniam kūnui, bet ir psichinei sveikatai, kognityviniams tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smegenų procesams. Man patinka tyrimas, kurio metufotografuotos vaikų smegenys po 20 min. sėdėjimo ir 20 min. pasivaikščiojimo. Pasivaikščiojus smegenys buvo gerokai aktyvesnės. Tad jei mokykloje per pertrauką vaikas vaikščiojo 20 min., jis geriau pasiruošęs priimti matematikos formules, naujus užsienio kalbos žodžius ir kitą informaciją. Mūsų kartu su Harvardo universitetu atlikti tyrimai parodė, kad fiziškai aktyvūs vaikai jaučia didesnę socialinę paramą, pasižymi geresne psichine sveikata, efektyviau susidoroja su stresu, turi mažesnę riziką susirgti depresija.

 

Autorė Laima Samulė