Gyvename technologijų amžiuje, dėl ko sėslus gyvenimo būdas tampa vis įprastesnis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Kadaise lauke smagiai dūkę mažieji dabar vis daugiau laiko praleidžia palinkę prie ekranų. Kodėl svarbu vaikams įskiepyti meilę judesiui ir kaip tai padaryti?

 

Neraminančios tendencijosNursery,Teacher,Helping,One,Of,Her,Students,During,A,Physical

 

Mokslinės prognozės byloja – jeigu iki 2030 m. visuomenė netaps fiziškai aktyvesnė, su fizinio aktyvumo stoka susijusių ligų atvejų skaičius išaugs visu milijardu. Į šį skaičių, deja, patenka ir vaikai. PSO duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vaikų fizinis aktyvumas kasmet mažėja. Dėl to daugėja antsvorį ar nutukimą turinčių nepilnamečių. Tendencija būdinga visoms vaikų amžiaus grupėms. Ši problema stebima jau ne vienus metus, bet ypač paaštrėjo per COVID-19 pandemiją, kai daugumos gyvenimai buvo pristabdyti ir teko užsidaryti tarp namų sienų. Deja, net vėl ėmus gyventi laisvai potraukis daugiau judėti daugeliu atvejų neatsirado. Dar prieš karantiną pasauliniai sveikatos tyrimai rodė, jog net 80 % vaikų ir paauglių juda per mažai. Po pandemijos vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo trukmė per dieną tarp vaikų ir paauglių sumažėjo vidutiniškai dar 17 minučių. Tai beveik trečdalis rekomenduotino didelio fizinio aktyvumo per dieną! Kitas 187-iose šalyse atliktas tyrimas aprodė, kad po karantino vaikai bei paaugliai per dieną nueina vidutiniškai 27 % žingsnių mažiau nei iki tol.

 

Ekspertų rekomendacijos

 

PSO siekia, kad iki 2030 m. vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas išaugtų bent 15 %. Rekomenduojama, kad 5–17 m. vaikai per dieną būtų fiziškai aktyvūs bent valandą. Tai turėtų būti bent vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas. PSO atstovai priduria, kad mažiausiai tris sykius per savaitę vaikai bei paaugliai turėtų mankštintis atlikdami pratimus raumenims ir griaučiams stiprinti. Tai gali būti šuoliukai, pritūpimai, atsilenkimai, atsispaudimai ir kt. Sudarant treniruočių planą geriausia konsultuotis su specialistu. Siekiant didinti vaikų fizinį aktyvumą galima pramogas derinti su mankšta, pvz., lankyti plaukimą, šokius, komandinius sporto žaidimus ir kt.

 

Kuo naudinga?

 

Deramas fizinis aktyvumas svarbus ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai palaikyti. Įrodyta, kad jis būtinas normaliam vaiko augimui bei vystymuisi. Pirmiausia jo griaučiams, raumenims ir vidaus organams. Fiziškai aktyvūs vaikai turi geresnius motorikos įgūdžius, geriau išlavintą koordinaciją. Taip pat judėjimas padeda palaikyti normalų kūno svorį. Deja, bet statistika rodo, kad antsvoris tampa vis aktualesnė problema ir vaikų pasaulyje. Pagal PSO, pasaulyje yra 340 mln. paauglių ir 39 mln. vaikų, kurie turi antsvorį ar nutukimą. Šie skaičiai vis auga. Antsvoris susijęs su įvairiomis ligomis, todėl deramas fizinis aktyvumas padeda sumažinti ir pavojingų ligų riziką, pvz., II tipo cukrinio diabeto, hipertenzijos, sąnarių ligų, širdies veiklos ir kraujotakos sutrikimų ir kt.

 

Pakankamas judėjimas svarbus ir emocinei būklei. Įrodyta, kad per mažai fiziškai aktyvūs vaikai bei paaugliai patiria net 40 % daugiau streso nei užtektinai judrūs jų bendraamžiai. Nieko keisto, mat daugybė mokslinių studijų patvirtina, jog fizinė veikla skatina organizme išsiskirti laimės hormonus, kurie gerina nuotaiką ir padeda įveikti psichinę įtampą. Ilgalaikis stresas mažiesiems itin pavojingas, net gali lėtinti smegenų vystymąsi bei pristabdyti fizinį augimą. Taip pat pastebėta, kad tie vaikai bei paaugliai, kuriems stinga fizinio aktyvumo, dažniau susiduria su staigiu nuotaikų svyravimu, dažniau turi savivertės problemų, įvairiausių kompleksų, baimių. Kai kurie moksliniai tyrimai netgi rodo, kad tokie vaikai bei paaugliai suaugę turi didesnę riziką susirgti depresija bei nerimo sutrikimais.

 

Fizinės veiklos stoka glaudžiai susijusi ir su prasta miego kokybe. Įrodyta, kad per mažai judantys mažieji sunkiau užmiega, jų miegas ne toks gilus, todėl dažniau pabunda naktį ir net dažniau sapnuoja košmarus.

 

Kai stinga miego, prastėja gebėjimas susikaupti, silpnėja atmintis, todėl blogėja rezultatai mokykloje. Įrodyta, jog fizinis aktyvumas gerina smegenų funkcijas, todėl leidžia pasiekti geresnių akademinių rezultatų, o jo stygius veikia priešingai.

 

Kaip paskatinti daugiau judėti?

 

Net suaugusiesiems, puikiai žinantiems fizinio aktyvumo svarbą sveikatai ir gyvenimo gerovei, labai sunku prisiversti būti užtektinai fiziškai aktyviems. Tad ką jau kalbėti apie vaikus, kurie dar nesuvokia, kokią milžinišką reikšmę jų gyvenimui turi judėjimas. Taigi tėvams tenka prisiimti atsakomybę ir skatinti atžalas kuo daugiau judėti. Štai keletas patarimų, kurie padės padidinti vaikų fizinį aktyvumą:

 
  •  Rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai linkę kopijuoti suaugusiųjų elgesį, todėl, jeigu tėvai reguliariai mankštinasi, renkasi aktyvų gyvenimo būdą, tikėtina, kad tokį rinksis ir jų atžalos.
  •  Paversti pramoga. Treniruotės atliekant standartinius fizinius pratimus daugeliui vaikų yra nuobodžios ir nemotyvuojančios. Geriau rinktis tokį fizinį aktyvumą, kuris vaikams būtų ne tik naudingas, bet ir smagus. Tai gali būti važinėjimas dviračiu, slidinėjimas, futbolas, tinklinis, krepšinis, plaukimas ar bet kas kitas, atitinkantis vaiko interesus.
  •  Organizuoti aktyvias šeimos pramogas. Laisvadieniais į judesį įtraukite visą šeimą ir, užuot sėdėję prie TV ekrano, surenkite žygį į gamtą, čiuožkite rogėmis nuo kalno, žaiskite komandinius sportinius žaidimus, įtraukdami ir kaimynus, bičiulius, kitus artimuosius.
  •  Riboti laiką prie ekranų. Nustatyta, kad būtent jis yra didysis nejudrumo kaltininkas. Todėl nustatykite tikslias ribas, kiek vaikas per dieną gali praleisti prie kompiuterio, telefono ar TV ekrano. Pamatysite, kad tai natūraliai didina jo aktyvumą, nes nuobodžiaudami vaikai ims patys ieškoti, ką smagaus nuveikti, atgims jų natūrali prigimtis, kviečianti dūkti, lakstyti, judėti.
  •  Iš naujo apsvarstykite transportaciją. Esate įpratę vaiką nuvežti į mokyklą bei būrelius ar pas draugus? Jei vaikas jau gana savarankiškas, o reikiamos lokacijos netoli, galbūt jas mažasis šeimos narys galėtų pasiekti pėsčiomis? Net keliavimas viešuoju transportu yra naudingesnė alternatyva, nes reikia paėjėti iki stotelės, vėliau dar eiti iki reikiamo taško. Kartais tenka pastovėti ir viešajame transporte, kas galbūt nėra patogu, bet lavina koordinaciją, stiprina raumenis.
  •  Švęsti pasiekimus. Galite drauge pildyti šeimos narių aktyvumo žurnalą, kuriame rašysite, kiek ir kokiai aktyviai veiklai buvo skirta laiko per dieną. Kas savaitę apžvelkite pasiekimus ir tai, ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus. Jeigu taip, atšvęskite tai, tarkime, nusivežkite vaiką į kino teatrą, suorganizuokite įsimintiną savaitgalio išvyką ar kitaip smagiai paminėkite pasiekimus. Tai mažąjį stipriai motyvuos stengtis ir toliau.

 

Autorė Jūratė Survilė