Superherojų krikštatėvis

Draugiškas Žmogus-voras, ypatingomis galiomis apdovanoti mutantai X-menai, genialus Geležinis žmogus – su blogiu kovojantys ir visada laimintys superherojai. Juos pažįsta net tie, kurie fantastika nesidomi. Visgi tik nedaugelis galėtų pasakyti, koks asmuo praleido beveik aštuonis dešimtmečius tam, kad sukurtą atskirą visatą ir ją apgyvendintų įkvepiančiais nuotykių ieškotojais. Tai Stanas Lee, dažnai vadinamas ne tik superherojų krikštatėviu, bet ir šiuolaikinių komiksų architektu. Nors šis genijus amžinybėn iškeliavo 2018 m., jo palikimu vis dar mėgaujasi milijonai vaikų ir suaugusiųjų visame pasaulyje.

Ankstyvasis įkvėpimas

Daugelio didžiųjų kūrėjų gyvenimo istorijos paklūsta dikensiškiems (rašytojas Čarlzas Dikensas) principams. O jie gana paprasti. Juk pagrindinis herojus vaikystėje tiesiog privalo susidurti su sunkumais ir iššūkiais. Mat tik patyręs tokių išbandymų ne tik sugebės pažadinti tikrąjį savo potencialą, bet ir suvokti, kodėl išvis atsidūrė šiame pasaulyje. Ši aksioma buvo nesvetima ir Stanui Lee, kuris gimė 1922 m. gruodžio 28-ąją ir pakrikštytas Stanley Martino Lieberio vardu. Pasaulį jis išvydo JAV megapolyje Niujorke, imigrantų iš Rumunijos šeimoje. Tėvai Celia ir Jackas išpažino judėjų tikėjimą, tačiau buvo gana liberalių pažiūrų. Mat labiau nei dangiškomis vertybėmis XX a. 3-iajame dešimtmetyje reikėjo rūpintis išgyvenimu. Šeima vertėsi sunkiai, o JAV kilus Didžiajai depresijai pragyventi milžiniškame mieste tapo dar sunkiau. Tad Lieberių šeima išsikraustė į Vašingtono valstiją, kur pragyvenimas ne toks brangus. Jackas Lieberis dirbo drabužių sukirpėju. Nors ši profesija anuomet buvo populiari ir pelninga, prastai kalbėdamas angliškai vyras dažnai susidurdavo su problemomis darbe. Būsimo komiksų genijaus mama ant savo pečių tempė kone visą namų naštą. Ji sugebėdavo ne tik pasirūpinti maisto ruoša, skalbimu, vaikų priežiūra, tačiau ir dailiai siuvinėdama bei siūdama rūbus moterims išmaitindavo visą šeimą. Manoma, kad motinos įvaizdis lėmė, jog S. Lee komiksuose moterys nėra silpnos ir bejėgės. Visgi pinigų trūko. Ir tą trūkumą jautė mažasis Stanas. Vaikas niūrias dienas praleisdavo skaitydamas knygas, vos tik pasitaikius progai kaimynų namuose žiūrėdavo televizorių ar susitaupęs pinigų bilietui eidavo į kiną. Tuomet jau rodyti filmai apie stiprius, drąsius ir visada blogį nugalinčius herojus. Stano mėgstamiausias aktorius buvo Errolas Flynas. Šio Holivudo gražuolio įkūnyti personažai visada žavėdavo aplinkinius (labiausiai moteris), tačiau niekada nepamiršdavo, kad privalo elgtis teisingai ir neskriausti silpnesnių. Tokie gyvenimo principai buvo svarbūs ir Stanui. Nenuostabu, kad jo kūrybą tyrinėtojai tikina grafinėse novelėse atrandantys herojų panašumų su E. Flynu.

Pripažinimo sulaukė 19 metų

S. Lee pradėjo rašyti dar vaikystėje. Gyvas stilius, įtraukiantys pasakojimai padėjo laimėti daugybę regioninių ir nacionalinių rašymo konkursų. Trumpus apsakymus spausdino net vietiniai laikraščiai. Tačiau vien garbės ir pagyrimo raštų buvo negana – norėjo uždirbti pinigų. Juk jautė pareigą padėti sunkiai besiverčiantiems tėvams. Tad įsidarbino laikraštyje, ėmėsi rašyti reklamas ir nekrologus. Beje, greta sukurtų reklamų neretai publikuodavo paties nupieštus paveiksliukus. Tai tarsi pirmieji bandymai prisijaukinti komiksų žanrą. Reikėtų suprasti, kad anuomet komiksų knygelės buvo tokios populiarios ir reikšmingos, kaip dabar filmų ir serialų platforma „Netflix“. Pirmasis tam tikros sėkmės komiksų pasaulyje pasiekė ne Stanas, bet jaunėlis brolis Larry. Jis pasižymėjo kūrybiniu talentu ir vos baigęs mokyklą tapo komiksų knygų iliustratoriumi. Gautomis žiniomis ir patirtimi pasidalino su vyresniuoju broliu. Galiausiai abu nusprendė didžiąją laiko dalį skirti būtent komiksų kūrimui. Brolių talentas buvo pastebėtas, juos po savo sparnu priglaudė tuo metu JAV pats įtakingiausias komiksų leidėjas Martinas Goodmanas. Leidykla vadinosi „Timely Comics“, galiausiai tapo „Marvel“. Savo komiksus S. Lee pasirašinėdavo tik šiuo sutrumpintu vardu. O tikrąjį vardą „Stanley Lieber“ naudodavo tuomet, kai išleisdavo apsakymus. Prireikė kelių dešimtmečių, kol talentingas rašytojas suprato, kad tikrojo vardo jam nebereikia. Mat jo gyvenimo aistra – komiksų kūrimas, o šioje srityje jau buvo žinomas kaip Stanas Lee. Tad galiausiai vardą oficialiai pasikeitė. Pirmasis plataus pripažinimo sulaukęs jo kūrinys – „Kapitonas Amerika“, išleistas 1941 m. Tuomet jam dar nebuvo nė 20-ies, o gyvenimas visiškai pasikeitė. Mat jaunuoliui pasiūlyta eiti komiksų leidyklos jaunesniojo redaktoriaus pareigas. Tiesa, karjeroje teko padaryti pertrauką. S. Lee tarnavo JAV kariuomenėje Antrojo pasaulinio karo metais. Grįžęs namo buvo atsakingas už leidyklą, kurios veikla nelabai tenkino. Mat daugiausia leido romantinės arba monstrų tematikos kūrinius, o tai nė kiek nedomino paties S. Lee.

Legendinių herojų gimimas

Šiuolaikinių komiksų architektui galiausiai leista daryti tai, kas jam labiausiai sekėsi – sukurti tokius herojus, su kuriais galėtų susitapatinti vaikai, paaugliai ir suaugusieji. S. Lee sukurti veikėjai nėra visagaliai ir bejausmiai antžmogiai. Atvirkščiai, jiems nesvetimi trūkumai, gėda, kaltė, nerimas, o svarbiausia – atsakomybė. Juk būtent S. Lee sukurtam Žmogui-vorui priskiriama legendinė frazė: „Didelę galią lydi dar didesnė atsakomybė.“ Darbuodamasis prie naujų projektų per mėnesį parašydavo bent po pusę tuzino naujų istorijų ir knygelių. Tai milžiniškas kiekis. Paprastai išleisti vieną naują komiksų knygelę prireikdavo 3–4 žmonių ir bent 6 savaičių laiko. Jo istorijos buvo ir yra aktualios, o su jaunaisiais skaitytojais kalbėjo taip, kaip jokia literatūrinė forma nekalbėjo prieš tai. Tokie darbai buvo masiškai kuriami pačioje 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Ryškiausia to meto žvaigžde tapo „Fantastiškasis ketvertas“. Šie komiksai buvo tokie kinematografiški, kad S. Lee patraukė Holivudo kūrėjų dėmesį. Tuomet gimė Žmogus-voras, o vėliau dar kelios dešimtys herojų, kuriuos dabar daugelis žino ne iš S. Lee ranka pieštų paveikslėlių, bet iš milžiniško populiarumo sulaukusių kino juostų. S. Lee „Marvel“ paliko savo noru 1972-aisiais po kompanijos pokyčių, tačiau visą gyvenimą išlaikė valdybos emerito statusą. Nors nebeturėjo tiesioginių ryšių su kompanija, vis tiek būdavo minimas filmą kuriančių žmonių sąraše. Visuose „Marvel“ filmuose jis gavo daugybę epizodinių vaidmenų, kurie kėlė juoką ir visų itin laukti.Lydimas sėkmės pardavimų srityje, S. Lee tapo ambasadoriumi – visos komiksų industrijos veidu. Jis buvo ne tik mylimas, bet beveik garbinamas. Dažnai lankydavosi komiksų konferencijose ir asmeniškai bendraudavo su visais gerbėjais. Ir dabar internete dar galima rasti šimtus tūkstančių nuotraukų, kuriose šis genijus įamžintas su savo herojų kostiumais apsivilkusiais aktoriais ar paprastais žmonėmis. S. Lee veidą visada puošė plati šypsena ir spalvingi saulės akiniai. Po jais – laimingo ir gyvenimo tikslą radusio žmogaus akys. Viešumoje jis traukė akį, o namuose būdavo ramus ir patenkintas. Čia jo laukdavo mylima žmona ir dukra. Būtent dukra pasauliui pranešė apie 95-erių sulaukusio tėvo mirtį, o toje pačioje žinutėje priminė, kad S. Lee mylėjo visus savo herojus ir jų gerbėjus.

Autorė Eglė Stratkauskaitė