Pasaulinė ir Lietuvos statistika rodo, kad namų ūkiuose susidaro apie 60 % visų maisto atliekų. Šie skaičiai vis auga. Tad svarbu būti informuotiems apie maisto švaistymą ir praradimus, taip pat kasdien ieškoti būdų, kaip tai sumažinti.

 

Milžiniški praradimaiWoman,Throwing,Vegetable,Salad,Into,Bin,Indoors,,Closeup

 

2022 m. duomenimis, vienam Europos Sąjungos (ES) gyventojui per metus vidutiniškai tenka po 132 kg maisto atliekų, o Lietuvos gyventojui dar daugiau – 140, iš jų maždaug 86 kg kiekvienas išmeta namų ūkyje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje susidarė apie 414 tūkst. t maisto atliekų ir, palyginti su 2022 m., šis skaičius išaugo maždaug 17 tūkst. t, arba 4,2 %. Namų ūkiuose išmesta maždaug 247 tūkst. t maisto atliekų, pirminės gamybos sektoriuje – 82 tūkst., perdirbimo ir gamybos – 54 tūkst., mažmeninės prekybos ir kituose maisto paskirstymo sektoriuose – 27 tūkst., o viešojo maitinimo sektoriuje – apie 4 tūkst. t.

 

Maisto trūkumo ir ekologijos problema

 

Maisto švaistymo problema aktuali ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, 2022 m. buvo iššvaistyta apie 19 % viso pagaminto maisto – tai prilygsta 1,05 mlrd. t maisto atliekų. Tai įspūdingi maisto švaistymo kiekiai, kai net 28,9 % pasaulio gyventojų (2,33 mlrd. žmonių) susiduria su maisto trūkumu. Maisto išmetimas – ir didžiulė aplinkosauginė problema. Maisto nuostoliai ir atliekos sudaro 8–10 % visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

 

Naujas tikslas ir įprotis skaityti etiketes

 

Kovodamas su maisto švaistymu, šiemet Europos Parlamentas pritarė Atliekų direktyvos pataisoms. Jos įpareigos ES valstybes iki 2030-ųjų 10 % sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuje, o 30 % – vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir namų ūkio sektoriuose, palyginti su 2021–2023 m. vidurkiu.

 

Lietuvoje irgi imamasi priemonių kovojant su maisto švaistymu. Maisto prekių parduotuvėse galima pigiau įsigyti produktų, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas „Geriausias iki…“ jau pasibaigęs. Taip pat pigiau parduodami specialiai paženklinti produktai, kurių vartojimo terminas „Tinka vartoti iki…“ baigiasi šiandien ar po kelių dienų.

 

Visada reikia skaityti produktų etiketes, nes 10 % maisto švaistymo susiję būtent su ženklinimu. „Geriausias iki…“ galiojimo terminas nurodo, iki kada produktas išlaiko geriausias kokybines savybes. Jeigu pakuotė be defektų, prekė neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, dar tinkama vartoti ir pasibaigus šiam terminui.

 

Namų virtuvėje taip pat galima taupiai elgtis su maisto likučiais – iš jų paruošti gardžių patiekalų. Kai kuriuos maisto produktus užšaldyti, taip pailginant galiojimą. Į parduotuves eiti su išankstiniu prekių sąrašu, nepirkti naujų ir trumpai galiojančių produktų impulsyviai, pamačius patrauklią kainą.

 

Tokie įpročiai padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sumažinti kasdienes išlaidas. Be to, daugelyje Lietuvos savivaldybių sudarytos galimybės rūšiuoti virtuvės atliekas, todėl maisto likučiai turi būti tvarkomi tvariai.

 

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR