Gerklės skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją. Tačiau perštinti gerklė – ne visada tik peršalimo ar virusinės infekcijos simptomas. Streptokokinė angina – tai bakterinė liga, kurią sukelia A grupės streptokokai, ir gali baigtis pavojingomis komplikacijomis, jei nėra tinkamai diagnozuojama ir gydoma. Specialistai pastebi, kad daug pacientų šią infekciją painioja su paprastu peršalimu, todėl svarbu atpažinti skirtumus.

 

Kas tai per liga?Woman,With,Sore,Throat,Inflamed,Tonsils,From,Influenza,Symptoms.,Healthcare

 

Streptokokinė angina – tai bakterinė ryklės ir tonzilių infekcija, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes). Tai viena dažniausių bakterinių gerklės infekcijų, įprastai pasireiškianti vaikams ir paaugliams, tačiau ja serga ir suaugusieji. Šios bakterijos gamina toksinus, kurie sukelia gleivinės uždegimą, stiprų skausmą ir kitus būdingus simptomus. Negydoma streptokokinė angina gali komplikuotis pūliniais ar net sukelti sistemines komplikacijas – reumatinę karštligę, inkstų uždegimą.

 

A grupės streptokokai daugiausia plinta oro lašeliniu keliu – kosint, čiaudint ar kalbant. Infekcija gali būti perduota ir per užkrėstus daiktus: bendrus stalo įrankius, gėrimų butelius, žaislus. Rizika užsikrėsti ypač padidėja uždarose erdvėse: mokyklose, darželiuose, šeimos aplinkoje, kur glaudžiai bendraujama su sergančiu asmeniu. Inkubacinis laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) paprastai trunka 2–5 dienas.

 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, streptokokinė angina – viena dažniausių bakterinių kvėpavimo takų infekcijų Europoje. Maždaug 15–30 % vaikų gerklės skausmų ir 5–15 % suaugusiųjų gerklės skausmų sukelia A grupės streptokokai. Lietuvos sveikatos priežiūros statistika rodo, kad kasmet užregistruojami tūkstančiai streptokokinės anginos atvejų, o didžiausias sergamumas stebimas žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais. Šie duomenys liudija, kad streptokokinė angina – ne pavienis atvejis, o plačiai paplitusi liga, kurią svarbu atpažinti ir gydyti laiku.

 

Dažniausiai supainiojami simptomai

 

Staigus ir stiprus gerklės skausmas be kosulio. Streptokokinė angina prasideda staiga ir intensyviai. Pacientai dažnai pasakoja, kad vakare jautėsi gerai, o ryte atsibudo su labai skaudančia gerkle, tarsi kas pjautų peiliu. Tai vienas pagrindinių skirtumų nuo virusinių infekcijų, kurios paprastai vystosi palaipsniui, kartu su kitais simptomais.

 

Karščiavimas ir šaltkrėtis. Aukšta temperatūra – dažna streptokokinės anginos palydovė. Dauguma pacientų karščiuoja daugiau negu 38 °C, neretai jaučia stiprų šaltkrėtį. Dėl virusinių peršalimų temperatūra gali būti vidutinė arba jos visai nebūna.

 

Paraudusios, patinusios tonzilės, kartais su pūlinukais. Apžiūrint gerklę, tonzilės labai paraudusios, padidėjusios, gali būti baltų ar gelsvų pūlingų apnašų. Tai bakterinės infekcijos požymis. Virusinių infekcijų metu dažniau matomas bendras ryklės paraudimas, be ryškių pūlinių.

 

Skausmingi kaklo limfmazgiai. Padidėję ir jautrūs priekiniai kaklo limfmazgiai – dar vienas svarbus streptokokinės anginos požymis. Palpuojant kaklą jie dažnai skausmingi. Virusinių infekcijų atveju limfmazgiai dažniausiai lieka normalūs arba tik nežymiai padidėja.

 

Palyginimas su virusiniu peršalimu. Virusinį gerklės skausmą dažnai lydi sloga, kosulys ar užkimimas, o susirgus streptokokine angina šie simptomai beveik nebūdingi. Jei stiprus gerklės skausmas atsirado staiga, nėra slogos ar kosulio, o temperatūra pakilo aukščiau 38 °C – tai signalas, kad gali būti streptokokinė infekcija, reikalaujanti gydytojo įvertinimo. Šie požymiai nėra absoliutus įrodymas, tačiau jie padeda atskirti sunkesnę bakterinę infekciją nuo įprasto virusinio peršalimo ir skatina laiku kreiptis į medikus.

 

Rizikos grupės ir sezoniškumas

 

Didesnė rizika susirgti streptokokine angina kyla:

 

5–15 m. vaikams. Streptokokinė angina dažniausiai diagnozuojama mokyklinio amžiaus vaikams, nes jų imuninė sistema dar nepakankamai atspari šiai bakterijai. Nors mažesni vaikai ir suaugusieji taip pat gali susirgti, dažnis šiose grupėse mažesnis. Suaugusieji neretai užsikrečia nuo vaikų šeimoje arba darbo aplinkoje.

 

Vėlyvą rudenį ir žiemą. Statistika rodo, kad streptokokinės anginos atvejų skaičius išauga šaltuoju metų laiku – nuo vėlyvo rudens iki žiemos pabaigos. Tai siejama su keliais veiksniais: daugiau laiko praleidžiama uždarose, blogiau vėdinamose patalpose, didesnis kontaktų skaičius kolektyvuose, imuninė sistema nusilpusi dėl sezoniškų vitaminų trūkumo ar kitų žiemos iššūkių.

 

Kolektyvuose. Mokyklos, darželiai, stovyklos ir kiti kolektyvai – pagrindinės vietos, kur plinta A grupės streptokokai. Bendra veikla, žaidimai, valgymas prie bendrų stalų ir artimas ryšys leidžia bakterijoms lengvai persiduoti. Užsikrėtus vienam grupės nariui, infekcija gali greitai išplisti, todėl būtina informuoti ugdymo įstaigą ir laiku pradėti gydymą.

 

Diagnostika: ne tik gydytojo akis

 

Nors patyręs gydytojas gali įtarti streptokokinę anginą pagal simptomus ir fizinę apžiūrą, patikimiausias būdas patvirtinti diagnozę – laboratoriniai tyrimai. Greitasis streptokokų antigeno testas (RADT) per kelias minutes parodo, ar paciento mėginyje yra A grupės streptokokų. Jei testas neigiamas, bet klinikinis įtarimas stiprus, atliekamas bakterijų pasėlis iš ryklės, kuris laikomas auksiniu diagnostikos standartu.

 

Daugelis gerklės infekcijų būna virusinės ir negydomos antibiotikais. Vien pagal klinikinius požymius sunku atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, nes kai kurie simptomai gali sutapti. Jei antibiotikai skiriami nepagrįstai, didėja atsparumo antibiotikams rizika ir šalutiniai poveikiai, o jei streptokokinė angina neįvertinama laiku, kyla komplikacijų pavojus. Remiantis įvairių Europos šalių tyrimais, maždaug 30 % suaugusiųjų, kurie kreipiasi dėl stipraus gerklės skausmo ir atrodo sergantys klasikine streptokokine angina, iš tikrųjų ja neserga – gerklės skausmą sukelia virusai ar kitos priežastys. Tai dar kartą pabrėžia, kodėl būtina atlikti greituosius testus ar pasėlius, o ne vien remtis fizine apžiūra ar pojūčiais.

 

Gresiančios komplikacijos

 

Streptokokinė infekcija – sunki liga, todėl laiku negydant gresia tokios komplikacijos:

 

Pūlinga angina, ausų, sinusų uždegimai. Negydoma streptokokinė angina gali plisti į aplinkinius audinius. Dažniausios vietinės komplikacijos – pūlinga angina (peritonzilinis abscesas), vidurinės ausies uždegimas, sinusų infekcijos. Tokiais atvejais atsiranda dar stipresnis gerklės skausmas, sunku ryti ar net kvėpuoti, gali pakilti dar aukštesnė temperatūra.

 

Reumatinė karštligė, glomerulonefritas. Pavojingiausios – vėlyvosios komplikacijos, kurios išsivysto, jei streptokokinė angina nebuvo tinkamai gydyta antibiotikais. Reumatinė karštligė gali pažeisti širdies vožtuvus, o glomerulonefritas – inkstus, sukeldamas kraujo atsiradimą šlapime ir inkstų funkcijos sutrikimus. Nors tokie atvejai retesni nei prieš kelis dešimtmečius, jų vis dar pasitaiko.

 

Kada būtina skubi medicinos pagalba?

 

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių, jei:

 
  • Skausmas toks stiprus, kad sunku ryti skysčius ar kvėpuoti.
  • Pastebite stiprų kaklo patinimą ar ribotą burnos atvėrimą.
  • Aukšta temperatūra (> 39 °C) nepraeina kelias dienas.
  • Po kelių dienų gydymo savijauta negerėja arba atsiranda naujų simptomų.
 

Gydymas ir profilaktika

 

Patvirtinus streptokokinę anginą greituoju testu ar pasėliu, skiriami penicilino grupės antibiotikai (arba jų alternatyvos, jei pacientas alergiškas). Svarbu vartoti visą gydymo kursą netgi pagerėjus savijautai – taip išvengiama komplikacijų ir atsparumo bakterijoms. Taip pat svarbu gerti daug skysčių, ilsėtis ir vengti fizinio krūvio. Skausmą ir temperatūrą galima malšinti nereceptiniais vaistais nuo uždegimo ar karščiavimo, gerklę skalauti drungnu druskos tirpalu.

 

Siekiant išvengti užsikrėtimo, privalu dažnai plauti rankas, nesinaudoti bendrais stalo įrankiais ar gėrimais, o pajutus simptomus likti namuose, kad infekcija neišplistų. Ypač svarbu apie diagnozuotą streptokokinę infekciją informuoti ugdymo įstaigą ar darbdavį, kad imtųsi prevencinių priemonių kolektyve.

 

Autorė Jūratė Survilė