Manoma, kad su spuogais susiduria beveik kas trečia suaugusi moteris ir maždaug kas penktas vyras. Vadinasi, tai toli gražu nėra vien paauglių problema. Nors spuogų atsiradimą lemia genetiniai ir hormoniniai veiksniai, reikšmingą įtaką turi ir kasdieniai odos priežiūros įpročiai. Tinkamai parinkta odos priežiūros rutina, moksliškai pagrįstos veikliosios medžiagos ir nuoseklumas gali padėti sumažinti naujų bėrimų riziką dar prieš jiems atsirandant. Ką verta žinoti apie veiksmingą spuogų prevenciją?

 

Sudėtingų biologinių procesų pasekmėA,Woman,Touches,Her,Face,Gently,While,Inspecting,Her,Skin

 

Vis dar gajus įsitikinimas, kad spuogai atsiranda dėl nepakankamos odos švaros. Tačiau iš tiesų tai yra lėtinė uždegiminė plauko folikulo ir riebalų liaukos liga, kurios vystymąsi lemia keli tarpusavyje susiję biologiniai procesai.

 

Pirmiausia, veikiant hormonams, ypač androgenams, riebalų liaukos pradeda gaminti daugiau sebumo. Tuo pat metu sutrinka natūralus odos ląstelių atsinaujinimas – negyvos epidermio ląstelės ne taip efektyviai pasišalina nuo plauko folikulo sienelių ir kartu su sebumu ima kimšti poras. Tokioje terpėje lengviau dauginasi odoje natūraliai gyvenanti bakterija Cutibacterium acnes, o organizmo imuninė sistema į tai reaguoja uždegimu. Dėl to formuojasi paraudę, skausmingi spuogai.

 

Šiuolaikiniai tyrimai vis daugiau dėmesio skiria ir odos mikrobiomui – milijardams ant odos gyvenančių mikroorganizmų. Sveikoje odoje jie padeda palaikyti apsauginį odos barjerą, tačiau sutrikus mikrobiomo pusiausvyrai gali sustiprėti uždegiminiai procesai. Dėl šios priežasties dermatologai vis dažniau rekomenduoja vengti agresyvių odos priežiūros priemonių, kurios pernelyg sausina ar dirgina odą, nes tai gali dar labiau pažeisti apsauginį odos barjerą.

 

Svarbu suprasti ir tai, kad nėra vienos spuogų atsiradimo priežasties. Didelę reikšmę turi paveldimumas, hormonų svyravimai, kai kurios ligos, vartojami vaistai, lėtinis stresas, o daliai žmonių – ir mityba. Pastaraisiais metais daugiausia mokslinių įrodymų sukaupta apie didelio glikeminio indekso produktų poveikį. Jie gali skatinti didesnį insulino ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus (IGF-1) aktyvumą, o tai siejama su intensyvesne riebalų liaukų veikla ir didesne uždegimo rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nėra vieno produkto, kurio atsisakius spuogai išnyktų.

 

Kasdienė priežiūra

 

Neretai manoma, kad pagrindinis ginklas prieš spuogus yra stipriai veikiančios rūgštys ar koncentruoti serumai. Tačiau dermatologai pirmiausia rekomenduoja pasirūpinti trimis baziniais odos priežiūros žingsniais – švelniu valymu, drėkinimu ir apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Tik atkūrus ir palaikant sveiką odos barjerą aktyviosios medžiagos gali veikti efektyviai ir nesukelti perteklinio sudirginimo.

 

Viena dažniausių klaidų – pernelyg intensyvus veido prausimas. Gali atrodyti logiška, kad riebią odą reikia kuo dažniau nuriebalinti, tačiau toks požiūris neretai duoda priešingą rezultatą. Agresyvūs prausikliai ir alkoholio turintys produktai pažeidžia hidrolipidinį odos sluoksnį, todėl ji netenka daugiau drėgmės, tampa jautresnė, o kai kurių žmonių organizmas į tai reaguoja dar aktyvesne riebalų gamyba. Dėl šios priežasties veidą dažniausiai pakanka prausti du kartus per dieną – ryte ir vakare – naudojant švelnų, odos tipui pritaikytą prausiklį. Jis turėtų pašalinti riebalų perteklių, prakaitą ir nešvarumus, tačiau nepažeisti natūralios odos apsaugos.

 

Ne mažiau svarbus drėkinimas – viena labiausiai nuvertinamų spuogų prevencijos dalių. Riebi oda nebūtinai yra pakankamai sudrėkinta, nes drėgmės trūkumas ir padidėjusi riebalų gamyba nėra tas pats. Lengvos tekstūros, nekomedogeniniai drėkinamieji kremai padeda išlaikyti odos barjero vientisumą, mažina tempimo pojūtį ir leidžia odai geriau toleruoti aktyviąsias medžiagas, naudojamas bėrimų prevencijai.

 

Dar vienas svarbus kasdienės rutinos žingsnis – apsauga nuo saulės. Nors daugelis pastebi, kad vasarą oda trumpam atrodo lygesnė, ultravioletiniai spinduliai iš tiesų skatina uždegiminius procesus, silpnina odos apsauginį barjerą ir didina po spuogų liekančių pigmentinių dėmių riziką. Kasdien naudojamas plataus spektro apsauginis kremas padeda sumažinti šiuos nepageidaujamus pokyčius ir apsaugo nuo priešlaikinio odos senėjimo.

 

Net ir smulkūs kasdieniai įpročiai turi reikšmės. Reguliarus pagalvės užvalkalų keitimas, telefono ekrano valymas, kruopštus makiažo pašalinimas prieš miegą ir įprotis neliesti veido rankomis savaime spuogų neišgydys, tačiau gali sumažinti papildomą odos dirginimą. Spuogų spaudymas beveik visada padaro daugiau žalos nei naudos – padidina gilesnio uždegimo, randėjimo ir ilgai išliekančių pigmentinių dėmių riziką.

 

Veikliosios medžiagos

 

Susidūrę su pirmaisiais spuogais daugelis skuba į odos priežiūros rutiną įtraukti kuo daugiau aktyviųjų ingredientų. Dermatologai perspėja – svarbiausia yra ne priemonių gausa, o jų tinkamas parinkimas ir suderinamumas. Vienu metu naudojant kelias stipriai veikiančias medžiagas galima ne paspartinti rezultatą, o pažeisti odos apsauginį barjerą ir sustiprinti sudirgimą.

 

Viena geriausiai ištirtų veikliųjų medžiagų lengvai ir vidutiniškai į spuogus linkusios odos priežiūroje yra salicilo rūgštis. Ji priklauso beta hidroksirūgščių (BHR) grupei ir iš kitų rūgščių išsiskiria tuo, kad tirpsta riebaluose. Dėl šios savybės salicilo rūgštis prasiskverbia į plauko folikulą, kuriame formuojasi komedonai, ir padeda pašalinti susikaupusias negyvas odos ląsteles bei riebalų perteklių. Todėl ji dažniausiai rekomenduojama žmonėms, kuriuos vargina inkštirai, užsikimšusios poros ar pavieniai uždegiminiai spuogeliai.

 

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir niacinamidui – vitamino B3 formai. Tyrimai rodo, kad jis padeda stiprinti odos apsauginį barjerą, mažina paraudimą, reguliuoja riebalų išsiskyrimą ir gerina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę. Niacinamidas paprastai gerai toleruojamas, todėl laikomas viena universaliausių veikliųjų medžiagų tiek riebiai, tiek jautresnei odai.

 

Jeigu po spuogų ilgai išlieka rusvų ar rausvų dėmių, naudingas pasirinkimas gali būti azelaino rūgštis. Ji pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu, padeda mažinti po uždegimo atsiradusią pigmentaciją ir dažnai rekomenduojama žmonėms, kurių oda sunkiau toleruoja stipresnius retinoidus ar rūgštis.

 

Svarbią vietą ilgalaikėje spuogų kontrolėje užima ir retinoidai – vitamino A dariniai. Jie normalizuoja odos ląstelių atsinaujinimą, mažina naujų komedonų formavimąsi ir veikia vieną svarbiausių spuogų vystymosi mechanizmų. Tačiau retinoidų poveikis atsiskleidžia palaipsniui. Pirmosiomis savaitėmis gali pasireikšti paraudimas, tempimo pojūtis ar pleiskanojimas, todėl specialistai rekomenduoja pradėti nuo retesnio naudojimo ir kartu skirti pakankamai dėmesio odai drėkinti.

 

Autorė Jūratė Survilė