Skaitymo pagirios  

Negalite nustoti galvoti apie knygą, kurią baigėte skaityti prieš kelias dienas? Apėmė liūdesys ir tuštumos jausmas? Tai klasikinės skaitymo pagirios. Sužinokite, kas lemia priklausomybę nuo išgalvoto pasaulio ir kaip įveikti slogutį.

Emocinis inkaras

Kalbant apie skaitymo naudą, negalima pamiršti jausmo, kuris apima užvertus paskutinį puslapį. Kiekvienam knygų mylėtojui pažįstamas vidinis neigimas, nusivylimas ir apmaudas, jog užsidarė durys į vaizduotės pasaulį, kuris tapo įprastas ir artimas. Įsijautę į veikėjų išgyvenimus mylime, nekenčiame, nerimaujame, net braukiame ašarą, o baigę skaityti netenkame lyg artimųjų. Ilgą laiką jaučiamės rašytojo sugalvotos aplinkos dalimi, todėl nenoriai kraustomės į realybę. Smegenys negali paleisti sukurtos iliuzijos, tad mintys nuolat grįžta prie knygos.

Kiekvienam žmogui skaitymo pagirios pasireiškia skirtingai. Medicinos žodyne nėra oficialaus termino, bet patirtis – reali. Dauguma liūdi lyg po netekties. „Jausmas yra skaudesnis, jei išgalvotas pasaulis ir sukurti personažai buvo geresni už mus ir realybę. Kartais tikras gyvenimas negali prilygti emocijoms ir nuotykiams, kurie kunkuliuoja romanuose. Smegenims reikia laiko prisitaikyti“, – sako klinikinė psichologė dr. Renee Solomon.

Psichinės ar emocinės pagirios lemia, kad po įdomios knygos kasdieniai rūpesčiai atrodo hiperbolizuotai dideli ir sunkiai įveikiami. Galime jaustis prislėgti palikdami fantastinį pasaulį su vilkolakiais ir vampyrais arba romantiką ir prabangą užsienio kurortuose. Po detektyvo ar trilerio galime nusivilti, esą gyvename pernelyg nuobodžiai ir saugiai – be nuotykių ir adrenalino.

Priklausomybės pasekmės

Mokslas turi paaiškinimą, kas lemia šiuos bibliofilijos simptomus ir kas vyksta su smegenimis. Pirma, tiesiog liūdna, jog knyga baigėsi. Sėdėjome lyg prisiklijavę kėdėje ar išgriuvę fotelyje iki 2 val. nakties, rydami skyrių po skyriaus, kad sužinotume, ar naujieji draugai žus, išspręs nusikaltimo mįslę, ar įsimylėjėliai pagaliau įveiks kliūtis ir gyvens laimingai. Kitą dieną grįžtame prie kasdienių įsipareigojimų: mokėti mokesčius, pirkti ir gaminti maistą, valyti dulkes, pilti degalus į automobilį, kas nesukelia jokio jaudulio. Knygos pabaiga sukelia panašius jausmus, kaip peržiūrėjus visą serialą ar sugrįžus namo po atostogų kelionės. Geri laikai baigėsi ir normalu liūdėti.

Antra, pagirias sukelia bet kokio žanro knygos, kurios lemia pabėgimą nuo realybės. „Skaitydami patenkame į kitą pasaulį. Galime į jį sugrįžti ir išeiti, kada panorėję, kol nesibaigė knyga. Tai sukelia pasirinkimų laisvę, kurios dažnai neturime realiame pasaulyje“, – tvirtina dr. R. Solomon. Kitaip tariant, skaitydami laikome valdžios vadeles. Galime padėti knygą, jei siužetas tampa labai įtemptas, arba vėl paimti į rankas, kai turime kelias laisvas minutes atsikvėpti. Praradę šią kontrolę, kartu prarandame naują pasaulį, todėl galime jaustis pasimetę ir sutrikę.

Trečia, smegenys interpretuoja knygos turinį kaip realybę. „Išgyvename tuos pačius jausmus, net matome tuos pačius dalykus kaip istorijos veikėjai. Vienas puslapis verčia juoktis, kitas – verkti. Jeigu personažą persekioja maniakas, organizme šokteli adrenalino kiekis, jei įsimyli – užvaldo oksitocinas ir kiti prieraišumo hormonai“, – pasakoja psichologė dr. Kristen Roye. Galimybė jausti tai, ką jaučia veikėjai, paverčia skaitymą tokiu nuostabiu. Emociškai įtraukiančios istorijos priverčia važinėtis amerikietiškaisiais kalneliais, kai skaitymo džiaugsmą keičia slogutis. Ne tik todėl, kad malonumas baigėsi ir emocijos iš piko leidžiasi žemyn. Pikta ir todėl, jog artimieji nieko nežino apie išgyvenimus, kurių patyrėte kartu su knygos veikėjais.

Šiokia tokia nauda

Skaitymo pagirios nėra smagios, tačiau įrodo, kad visų rūšių knygos – grožinė ir negrožinė literatūra – gali padaryti gilų poveikį. Slogutis baigus knygą taip pat yra emocinio intelekto ženklas. Juk skaitymas lavina smegenų dalį, atsakingą už emocijų pažinimą ir raišką.

„Žinoma, didžiausią naudą gauname iš grožinės literatūros. Jausmai, kuriuos jaučia veikėjai, padeda ugdyti didesnę empatiją realybėje. Galiausiai tampame labiau emociškai išprusę“, – įsitikinusi dr. K. Roye. Skaitydami knygas galime pažinti skirtingas šalis, kultūras, į tuos pačius dalykus pažvelgti kitomis akimis, prisiminti mintis ar idėjas, kurias anksčiau nurašėme, nes laikėme nesvarbiomis ar neatspindinčiomis asmeninio požiūrio.

Pasak dr. R. Solomon, emocinis intelektas naudingas ne tik dėl asmeninės gerovės ir socialinių santykių. Skaitydami ir išgyvendami įvairias emocijas (nuo džiaugsmo iki liūdesio, nuo baimės iki neapykantos) praktikuojamės įveikti gyvenimo sunkumus. Tad galime padidinti atsparumą stresui ir išmokti nusiraminti. „Knygos leidžia patirti įvairius jausmus saugioje aplinkoje, į kurią patenkame ir išeiname kada panorėję. Skaitymas yra puiki emocinės smegenų dalies mankšta, mokanti išgyventi realybėje“, – sako dr. K. Roye.

O kas toliau?

Atgal į tikrovę. Skaitymo pagirios, kaip ir nostalgija, yra karti patirtis. Galime ieškoti išgalvoto pasaulio kelias dienas ar net savaitę, nes buvome įpratę į jį sugrįžti. Nesvarbu, kokio žanro knyga įtraukė, sveika kurį laiką mėgautis prisiminimais ir paleisti veikėjus natūraliai slopstant simptomams. Svarbiausia – suteikti laiko jausti be kritikos ar sumenkinimo. Laikykite knygą matomoje vietoje, kuri asocijuojasi su maloniu laiko leidimu. Skaitydami dažniau koncentruojamės į turinį, o ne į viršelį, tarsi atversta knyga buvo portalas į kitą pasaulį. Baigę skaityti perkelkite dėmesį į išorę. Tai padės materializuoti mintis, sudaiktinti knygą ir sumažinti emocinį svorį.

Nauja knyga. Dar skaitydami senąją, pagalvokite apie naująją – nepažintą, viliojančią ir įkvepiančią. Galite rinktis to paties žanro arba autoriaus istoriją, kuri automatiškai pratęs malonumą, išsaugos įsitraukimą ir pašalins pagirias. Tai vienas dažniausių būdų, kurį naudoja skaitymo entuziastai. Tyrimai rodo, kad knygos naudingos psichinei gerovei. Kodėl nepasinaudojus ir vėl nepasinėrus į išgalvotą siužetą?

Trumpa teleportacija. Kartais geriausias būdas įveikti pagirias – pavartyti knygą ir sugrįžti į mėgstamiausias vietas. Jeigu negalite paleisti iš galvos veikėjų, dar kartą išgyvenkite stipriausias emocijas, palepinkite širdį, kad atsisveikintumėte ramia sąžine. Pažymėkite išskirtinai brangias akimirkas pieštuku, paryškinkite citatas. Jeigu nenorite sugadinti knygos, perrašykite į užrašinę ar telefoną. Prisiminkite, kaip elgdavotės vaikystėje? Jeigu skaitėte knygą apie Indiją, spalvinkite mandalą. Jei veiksmas vyko ateityje, pažiūrėkite fantastinį filmą apie keliones kosmosu.

Rekomendacijos ir sklaida. Jeigu degate noru pasidalinti ir manote, kad knyga patiks kitiems, drąsiai siūlykite draugams. Juk pagirios nebūtinai yra blogai. Kuo daugiau žmonių bus perskaitę tą pačią knygą, tuo didesnė tikimybė, jog galėsite pasidalinti išgyvenimais ir nesijausite vieniši. Taip nuostabi istorija neliks užmiršta, gyvens artimųjų ir draugų širdyse.

Dalijimasis patirtimi. Ne visiems patinka tas pats žanras, todėl nereikia nustebti, kad kai kurie nenorės skaityti jums patikusios knygos. Galbūt norės išgirsti istoriją. Perpasakokite siužetą klausytojams, aptarkite charakterius, autoriaus rašymo stilių. Išgirskite nuomonę. Skaitymas stimuliuoja smegenų malonumų centrus, todėl išsiskiria nuotaiką gerinančių neuromediatorių. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, jog draugystė naudinga psichinei sveikatai ir ilgaamžiškumui. Kalbant apie tai, kas svarbu konkrečiu momentu, mažėja skaitymo pagirios.

Atokvėpis. Jeigu siužetas paliko neišdildomą įspūdį, verta skirti laiko apmąstymams ir neskubėti su nauja knyga. Normalu padaryti pertrauką, ypač jei smegenys vis dar gyvena anksčiau skaitytuose puslapiuose. Užsiimkite malonia veikla, kuri taip pat garantuoja pabėgimą nuo realybės, tačiau skiriasi nuo skaitymo: pažiūrėkite dokumentinį filmą, išbandykite rankdarbius ar kulinariją, mokykitės fotografijos. Pasyvų laisvalaikį prie knygų naudinga išmainyti į aktyvias veiklas gryname ore.

Autorė Jurgita Ramanauskienė