Poilsis yra daugiau nei 8 val. miego. Tai supratimas, kada pavargo protas ir kūnas, sunku valdyti emocijas, išseko kūrybinė ar socialinė energija. Kartais užtenka nusnūsti, kartais – pasivaikščioti gryname ore, pasiklausyti mėgstamos muzikos ar tiesiog išjungti telefoną. Pailsėję jaučiamės sveikesni ir laimingesni.

 

Ne tik miegasTrendy,Hipster,Girl,Relaxing,On,The,Grass

   

Kamuoja lėtinis nuovargis? Visiems pasitaiko dienų, kai traukia prie pagalvės. Nors viliamės pailsėti per naktį, kas rytą kylame iš lovos tarsi mūšį pralaimėję kariai.

 

Dauguma vartoja žodžius „miegas“ ir „poilsis“ pakaitomis, nors tai dvi skirtingos sąvokos. Miegas – nesąmoninga būsena, kai kūnas atkuria resursus, o smegenys apdoroja informaciją. Tai svarbus poilsio komponentas, bet ne vienintelis. Priežastis, kodėl nepakanka tik nakties miego, yra ta, jog nuovargis būna ne tik fizinis. Šiuolaikinį žmogų slegia įsipareigojimai ir atsakomybės, o stresas alina, sekina jėgas. Tyrimai rodo, kad psichinis nuovargis gali būti toks pat kenksmingas sveikatai, kaip ir fizinis. Poilsio reikia visiems organams – akims, ausims, smegenims, virškinimo sistemai, raumenims, taip pat ląstelėms.

 

Žinoma amerikiečių gydytoja, tyrėja, knygų ir seminarų autorė Saundra Dalton-Smith išskiria septynis skirtingus poilsio tipus, kurie vienodai svarbūs ir reikalingi, kad jaustumės žvalūs, darbingi, patenkinti gyvenimu.

 

Apie kiekvieną atskirai

 

Fizinis poilsis. Tai labiausiai atpažįstamas tipas, kuris gali būti dviejų formų. Pasyvus poilsis apima nakties ir dienos miegą, reiškia visišką atsipalaidavimą. Galima trumpalaikė pauzė, pavyzdžiui, gulint ar sėdint, kai susilaikoma nuo bet kokios fizinės veiklos, bet protas lieka budrus. Aktyvus poilsis susijęs su atkuriamąja veikla, tokia kaip tempimo pratimai, masažas, lengva joga, plaukimas: atpalaiduoja raumenų įtampą, gerina kraujotaką, deguonies įsisavinimą. Jeigu menkai ilsimės fiziškai, jaučiamės išsekę net po nakties miego, pasireiškia raumenų (kaklo, nugaros, žandikaulių) įtampa, vargina lėtiniai galvos ar pilvo skausmai, nusilpsta imunitetas ir puola peršalimo ligos, sunku funkcionuoti be kofeino ir saldumynų. Kaip atsigauti? Kas naktį miegokite 7–9 val., prireikus nusnūskite dieną 20–30 min. Dirbdami sėdimą darbą, pakilkite nuo stalo kas 45 min. ir atlikite tempimo pratimus, pasimasažuokite voleliu. Vakare pasilepinkite atpalaiduojančia vonia su jūros druska ir eteriniais aliejais. Jeigu situacija negerėja, verta konsultuotis su šeimos gydytoju. Galbūt tam tikros būklės, pavyzdžiui, miego sutrikimai, neleidžia kokybiškai pailsėti, todėl būtina spręsti pirminę problemą.

 

Psichinis poilsis. Tai būdas nuraminti protą – nemąstyti, neplanuoti, neanalizuoti. Jeigu trūksta psichinio poilsio, sunku susikaupti, prisiminti žinomą ir įsisavinti naują informaciją, vargina smegenų rūkas arba jausmas, jog „visko per daug“, būdingas užmaršumas, išsiblaškymas, dažnos klaidos. Galvoje mintys veja viena kitą, sunku atsipalaiduoti prieš miegą. Sumažėja atsparumas stresui, todėl reakcijos neproporcingos problemoms. Lengva susijaudinti, sunku nusiraminti. Pasireiškia dirglumas, irzlumas, nervingumas. Įdomu tai, kad ilsintis fiziškai (miegant) galima pailsėti psichiškai. Tačiau veikia tiek daug dirgiklių, kad reikia pasistengti labiau. Dieną darykite pertraukėles – medituokite, praktikuokite sąmoningą kvėpavimą. Rašykite užduotis, planus ir mintis, užuot laikę galvoje. Protas pailsi užsiimant nesudėtinga, monotoniška veikla (skalbinių lankstymas, lyginimas, ravėjimas, indų plovimas, grindų siurbimas), kai kūnas dirba automatiškai. Kompiuteryje sumažinti vienu metu atidarytų langų skaičių. Dideles užduotis išskirstyti į mažus tikslus. Daugiau laiko praleisti gryname ore.

 

Emocinis poilsis. Pasireiškia laisve būti autentiška asmenybe ir reikšti tikruosius jausmus. Jeigu nepakanka emocinio poilsio, kyla poreikis slėpti emocijas, dėvėti kaukę ir įtikti kitiems, didėja spaudimas išsaugoti teigiamą įvaizdį. Sunku pasakyti „ne“ ir brėžti ribas. Norint būti maloniam, reikia vis daugiau pastangų. Sakote „viskas gerai“, nors taip nesijaučiate. Lydi jausmas, kad visada nešiojatės emocinę naštą, priekaištus dėl nepakankamumo, girdite vidinį kritiką. Pailsėti padeda žmonės, su kuriais galima būti autentiškiems, kurie atliepia jausmus ir palaiko. Rekomenduojama rašyti dienoraštį ir atkurti ryšį su tikruoju „aš“. Skaityti psichologines knygas, domėtis saviugda, pavyzdžiui, kaip brėžti ribas, kurti sveikus santykius, reaguoti į toksinį elgesį. Prireikus konsultuotis su psichologu.

 

Socialinis poilsis. Ilsina santykiai, kurie suteikia energijos, taip pat sąmoningas sprendimas vengti žmonių ir situacijų, kurie eikvoja resursus. Požymiai, kad trūksta socialinio poilsio: nuolatinis poreikis būti šalia žmonių; daugiausia laiko tenka asmenims, kurie ima, bet neduoda; vienatvės jausmas minioje; sekina socialiniai susibūrimai; noras atsiriboti, baimė bendrauti, žmonių vengimas. Pirmiausia svarbu identifikuoti ir nutraukti toksinius santykius, grįstus nauda, kritika, pavydu. Apsupti save pozityviais, draugiškais, palaikančiais žmonėmis, kurie padeda pasijausti geriausia savo versija. Prisijaukinti vienatvę ir skirti laiko savęs pažinimui. Puoselėti prasmingus santykius su šeimos nariais, partneriu, draugais. Pasakyti „ne“ socialinėms situacijoms, kuriose nėra pagarbos ir lygiavertiškumo.

 

Sensorinis poilsis. Smegenų dalį, atsakingą už pojūčių suvokimą, vargina garsų, šviesų, kvapų, prisilietimų, vaizdų ir informacijos perteklius. Erzina kasdieniai aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, eismo gaudesys, žibintai, iš kavinių sklindanti muzika, praeivių kvepalai. Didelis nuovargis apima panaršius internete. Dažnai vargina akių ir galvos skausmas, svaigimas, pykinimas. Drabužiai dirgina odą. Sunku toleruoti šaltį, karštį, alkį. Dėl šviesų, garsų, žmonių gausos nemalonu lankytis kine, koncertuose ir kituose renginiuose. Lengva susierzinti, trūksta kantrybės. Stiprus noras atsiriboti ramioje, saugioje vietoje. Sensorinis poilsis – tarsi pauzės mygtukas, išjungiantis nervų sistemą. Nutildykite telefono pranešimų garsus. Trumpam išjunkite visus elektroninius įrenginius. Periodiškai pailsėkite užmerktomis akimis ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje. Klausykitės lėtos, raminančios muzikos ir medituokite. Dažniau pažvelkite pro langą į tolį. Išeikite į lauką įkvėpti gryno oro ir pasimėgauti natūralia šviesa. Gamtoje stebėkite judančius objektus – medžių šakas, tekantį vandenį, jūrą, degantį laužą.

 

Kūrybinis poilsis. Tai vaizduotės išlaisvinimo, naujumo, nuostabos jausmas, leidimas matyti pasaulį vaiko akimis. Stoką išduoda apatija, stagnacija, įstrigimo jausmas, kai senos idėjos atgyveno, o naujos negimė. Darbe vargina monotonija ir nuobodulys. Sunku mąstyti plačiau. Trūksta džiaugsmo ir pasitenkinimo. Kyla noras lygintis su kitais, o tada kirba pavydas. Kūrybinio peno suteikia buvimas gamtoje ir kelionės. Rekomenduojama lankyti kultūrinius renginius – meno parodas, koncertus, spektaklius. Išmokti pastebėti smulkmenas ir pasidžiaugti svetimais talentais. Išmėginti kūrybinę veiklą: tapyti, šokti, megzti, dainuoti. Pailsėti nuo projekto, kuris pareikalavo daug jėgų, ir sugrįžti su nauju nusiteikimu. Keisti rutiną (maršrutą į darbą ir namo, lankomas parduotuves, kavines) ir namų interjerą. Kas dieną skirkite laiko nieko neveikti ir pasvajoti.

 

Dvasinis poilsis. Tai galimybė užmegzti ryšį su geresniu, dvasingesniu, pranašesniu asmeniu. Juo gali tapti įmonės vadovas, mentorius, kunigas ar vienuolis, asmeninio ugdymo treneris, psichologas ir bet kuris kitas asmuo, turintis daugiau žinių konkrečioje srityje. Dvasinį poilsį suteikia bendruomenės, kurios suvienija dėl bendro tikslo, dovanoja bendrystę. Jeigu išsivystė šio tipo nuovargis, jaučiamas atsiribojimas, trūksta priklausymo jausmo, gyvenimas netenka prasmės, daugėja abejonių tikslais ir ateitimi, savo verte. Atrodo, kad būtis apsiriboja tik darbu ir namais. Gali apimti tuštumos jausmas, ciniškumas, pesimizmas, arogancija. Kaip atgyti dvasiškai? Praktikuokite maldą ar meditaciją. Atraskite savanorystę, ieškokite bendruomenės, kurioje jaustumėtės duodantys ir gaunantys. Rašykite dėkingumo dienoraštį.

 

Kokio labiausiai trūksta?

 

Sunku tiksliai nustatyti trūkstamo poilsio tipą, nes ženklai dažnai sutampa. Verta pastebėti, kokios situacijos lemia didžiausią nuovargį ar perdegimą. Paklauskite savęs, ko norisi labiausiai – psichologinio, fizinio, emocinio, socialinio, kūrybinio, sensorinio, dvasinio poilsio. Atkreipkite dėmesį, kaip paskirstote laiką, kokios veiklos užima didžiąją dienos dalį. Verta užsirašyti, stebėti elgesio modelius, nustatyti problemą ir ieškoti pusiausvyros. Dienoraštis padeda pamatyti stipriąsias sritis ir trūkstamo poilsio tipą. Toliau prasideda darbas su savimi. Svarbiausia rasti asmeninį tolerancijos lygį įvairioms veikloms ir subalansuoti su tinkamu poilsiu. Štai psichinę energiją atkuria lengva fizinė veikla, tokia kaip gėlyno, daržo, sodo priežiūra, o pavargus nuo socialinio bendravimo palengvės paskaičius knygą.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė