Kasmet pasaulyje vėžio diagnozę išgirsta milijonai žmonių. Pažangi diagnostika ir gydymo metodai lemia, kad vis daugiau pacientų sėkmingai įveikia ligą. Vis dėlto gydymo pabaiga nėra galutinis sveikimo taškas. Organizmui dar tenka atstatyti pažeistus audinius, kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą, atkurti fizinį pajėgumą ir prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos paliko liga bei jos gydymas. Mokslininkai ir gydytojai sutaria, kad vienas svarbiausių veiksnių šiame etape yra mityba.

 

Organizmas vis dar gyjaHealthy,Foods,To,Prevent,Cancer.,Fresh,Fruits,,Vegetables,And,Fish.

 

Nors chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija ar chirurginis gydymas skirti navikinėms ląstelėms naikinti, jų poveikį jaučia visas organizmas. Dalis pacientų dar ilgai po gydymo susiduria su nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, skonio pokyčiais, virškinimo sutrikimais ar energijos stoka. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad su vėžiu susijęs nuovargis – vienas dažniausių ilgalaikių simptomų. Kai kuriems žmonėms jis išlieka net keletą metų po aktyvaus gydymo pabaigos. Tai susiję ne tik su pačia liga, bet ir su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais, pakitusia medžiagų apykaita, sumažėjusiomis organizmo atsargomis. Būtent todėl sveikstant svarbus ne tik kalorijų kiekis, bet ir maisto kokybė. Organizmui reikalingos medžiagos, kurios dalyvauja ląstelių regeneracijos, energijos gamybos ir apsauginių mechanizmų veikloje.

 

Baltymai – svarbiausia organizmo atkūrimo medžiaga

 

Vienas didžiausių iššūkių po onkologinio gydymo – raumenų masės išsaugojimas ir atkūrimas. Moksliniai duomenys rodo, kad dalis pacientų gydant netenka reikšmingos dalies raumeninio audinio, o tai gali turėti įtakos fiziniam pajėgumui, savarankiškumui, net ilgalaikei sveikatos prognozei.

 

Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie reikalingi ne tik raumenims, bet ir fermentams, hormonams, imuninei sistemai, pažeistų audinių regeneracijai. Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugija (ESPEN) pabrėžia, kad onkologiniams pacientams baltymų poreikis dažnai būna didesnis nei sveikiems žmonėms. Todėl po gydymo rekomenduojama reguliariai vartoti kokybiškų baltymų šaltinius: žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius augalus, liesą mėsą, riešutus ir sėklas. Svarbu baltymus paskirstyti tolygiai per dieną, nes organizmas juos naudoja nuolat vykstantiems atsistatymo procesams.

 

Augalinis maistas padeda kovoti su uždegimu

 

Pastaraisiais dešimtmečiais sukaupta daug mokslinių įrodymų, kad mityba, kurioje gausu augalinių produktų, siejama su geresniais sveikatos rodikliais ir mažesne įvairių lėtinių ligų rizika. Daržovės, vaisiai, uogos, ankštiniai augalai, riešutai ir visų grūdo dalių produktai aprūpina organizmą vitaminais, miikroelementais, skaidulomis bei tūkstančiais biologiškai aktyvių junginių. Daugelis jų pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

 

Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia – ne pavienės medžiagos ar supermaistas, o bendras mitybos modelis. Tyrimai rodo, kad didžiausią naudą teikia įvairi ir subalansuota mityba, kurioje kasdien gausu skirtingų spalvų daržovių bei vaisių.

 

Žarnyno mikrobiota – naujas sveikimo veiksnys

 

Mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad trilijonai žmogaus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai, medžiagų apykaitai, bendrai savijautai. Kai kurie onkologinio gydymo metodai gali paveikti mikrobiotos sudėtį, todėl sveikstant svarbu sudaryti sąlygas jos pusiausvyrai atsikurti.

 

Vienas svarbiausių veiksnių – normalus skaidulų kiekis. Skaidulos tampa maistu naudingosioms bakterijoms, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis – junginius, svarbius žarnyno gleivinės būklei ir normaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja reguliariai vartoti daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir visų grūdo dalių produktų. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama fermentuotiems maisto produktams, kurie gali prisidėti prie mikrobiotos įvairovės palaikymo.

 

Svarbus gyvenimo būdas

 

Mityba – vienas svarbiausių sveikimo ramsčių, bet ji neveikia izoliuotai. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant subalansuotą mitybą su reguliariu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir emocinės sveikatos priežiūra. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, fizinis aktyvumas po gydymo gali padėti mažinti nuovargį, gerinti fizinę funkciją ir gyvenimo kokybę. Net ir saikingas judėjimas – vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ar individualiai parinkti pratimai – padeda greičiau atgauti jėgas. Ne mažiau svarbus poilsis. Miegant vyksta daugybė organizmo atkūrimo procesų, todėl nuolatinis miego trūkumas gali apsunkinti sveikimą.

 

Šiuolaikinė onkologija vis dažniau kalba ne tik apie išgyvenamumą, bet ir apie gyvenimo kokybę po gydymo. Specialistai pabrėžia, kad organizmo atsigavimas nėra sprintas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbus kiekvienas kasdienis pasirinkimas.

 

Autorė Jūratė Survilė