Renovacija kaip atspirties taškas socialinėms iniciatyvoms: susivieniję gyventojai aktyviau puoselėja aplinką, rūpinasi tvarumu

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje vis dažniau suvokiama ne tik kaip pastatų atnaujinimas, bet ir kaip bendruomenes telkiantis procesas. Ji skatina žmones veikti kartu, ugdo atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką ir tampa įkvėpimo šaltiniu socialinėms bei tvarumo iniciatyvoms.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė pabrėžia, kad namo renovacija – tai bendras projektas, reikalaujantis ilgalaikės vizijos ir bendradarbiavimo: „Kai gyventojus vienija tie patys tikslai – patogesnės gyvenimo sąlygos ir gražesnė aplinka – jie ima veikti kaip komanda. Diskusijos dėl medžiagų, darbų ar finansavimo įtraukia, skatina dialogą ir stiprina ryšius, o bendri iššūkiai sukuria istoriją, kuri tampa bendruomenės pamatu.“

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Moko spręsti sudėtingas situacijas

Neretai namo renovacijos pradžia atrodo kaip varginantis susirinkimų, balsavimų ir dokumentų maratonas. Tačiau ši našta ilgainiui virsta privalumu, nes suteikia kaimynams daugiau progų kalbėtis ir vieniems kitus išgirsti, o kartu ir geriau pažinti.

„Žinoma, yra gyventojų, kuriems veikimas kelia nerimą – finansiniai įsipareigojimai ar rizikos atrodo per dideli. Tačiau ši požiūrių įvairovė ir yra renovacijos stiprybė: bendruomenė mokosi tartis, aiškinti, padėti silpnesniems. Jei pavyksta susitarti, atsiranda jausmas, kad net sudėtingiausi iššūkiai įveikiami drauge, o tai sustiprina ne tik pastatą, bet ir bendruomenės dvasią“, – tikina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros doktorantė Ulijona Kaklauskaitė.

Prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo

Bendruomeniškumo stiprėjimas neatsiejamas ir nuo platesnių pokyčių – renovacija tampa proga atsigręžti į aplinką, kurioje gyvenama. Pasak APVA Pastatų modernizavimo departamento vadovės, šiuolaikinė daugiabučio renovacija neįsivaizduojama be tvarių sprendimų – naudojamos ekologiškos medžiagos, diegiamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, pasitelkiami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tokie sprendimai ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir ugdo žmonių sąmoningumą.

„Kai žmonės pamato, kad jų namas gali būti draugiškas aplinkai, požiūris keičiasi, jie pradeda rūpintis ir  tuo, kaip mažinti atliekų kiekį, taupyti energiją, rinktis kitus tvarius sprendimus kasdienybėje. Renovacija dažnai tampa atspirties tašku kitoms iniciatyvoms: kiemų gražinimui, želdynų tvarkymui ar bendruomenės sodų kūrimui. Taigi, fizinis pokytis neretai skatina ir vertybinį virsmą“, – pabrėžia G. Burbienė.

Atsiranda pozityvus socialinis spaudimas

Visa ši patirtis – nuo diskusijų dėl sprendimų iki tvarių iniciatyvų – keičia ne tik pastatą, bet ir pačią bendruomenę. Kaimynai daugiau bendrauja tarpusavyje, organizuoja bendras veiklas, jaučiasi viso pastato, bendrų jo erdvių šeimininkais. Kolektyvinė atsakomybė, bendros vertybės ir tarpusavio palaikymas skatina rūpintis ne tik savo namu, jo aplinka, bet ir aplinkosauga bendrai.

„Kai tvarumas tampa daugumos kasdieniu įpročiu, atsiranda ir pozityvus socialinis spaudimas prisidėti. Žinoma, skeptikų ar trumpalaikę naudą matančių žmonių visada bus, bet pozityvus bendruomenės pavyzdys dažnai įkvepia kur kas labiau nei kritika“, – tikina U. Kaklauskaitė. Kartu palaipsniui ima keistis ir požiūris, įpročiai, gyvenimo būdas.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Ieva Vidūnaitė