Regėjimas – vienas svarbiausių kasdienės savijautos indikatorių. Nors daug kalbama apie kraujo tyrimus ar vitaminų trūkumus, akys neretai lieka pamirštos – iki tol, kol pradeda trukdyti kasdienybei. Reguliarus apsilankymas pas akių gydytoją gali būti pirmasis žingsnis ne tik aiškesnio vaizdo, bet ir geresnės bendros savijautos link.

 

Tikrinti profilaktiškai – daugiau nei vertaClose-up,View,Of,A,Optometrist,Checks,Patient's,Vision,In,An

 

Net jei atrodo, kad matote gerai, akys gali tyliai ir lėtai keistis – taip lėtai, kad pokyčių paprasčiausiai nepastebite. Tai viena priežasčių, kodėl oftalmologai akcentuoja profilaktines patikras: jos padeda išlaikyti ne tik aiškų matymą, bet ir bendrą gerą savijautą.

 

Pirmieji regėjimo pokyčiai dažnai pasireiškia ne kaip pablogėjęs matymas, o kaip bendresni simptomai: galvos skausmai, akių nuovargis, suprastėjęs susikaupimas, akių perštėjimas, jautrumas šviesai ar net trumpalaikis vaizdo išsiliejimas. Daugelis žmonių tai nurašo stresui, pervargimui ar intensyviam darbui prie kompiuterio, nors tikroji priežastis gali slypėti akyse.

 

Be to, regėjimas blogėja pamažu. Smegenys turi įspūdingą gebėjimą prisitaikyti – jos užpildo aiškumo trūkumus, kompensuoja, leidžia priimti prastesnį matymą kaip normą. Todėl žmogus gali metų metus manyti, kad viskas gerai, nors iš tikrųjų mato silpniau, nei turėtų. Profilaktinė patikra padeda šiuos pokyčius atpažinti anksti, kol jie dar nesukėlė diskomforto ar nesutrikdė kasdienybės.

 

Reguliarūs apsilankymai taip pat leidžia laiku pastebėti akių sausumą, akispūdžio pokyčius, tinklainės pakitimus ar net sisteminių ligų, pvz., cukrinio diabeto, hipertenzijos, požymius. Tad regėjimo patikra – ne tik būdas koreguoti matymą, bet ir svarbi bendros sveikatos prevencijos dalis.

 

Ką parodo?

 

Regėjimo patikra – kur kas daugiau nei paprastas „ar (ne)reikia akinių?“ klausimas. Per patikrą įvertinama visa akių būklė: nuo matymo aštrumo iki gilesnių struktūrų, kurios gali atskleisti ir kitus sveikatos aspektus.

 

Specialistas pirmiausia patikrina regėjimo aštrumą, nustato, ar reikia korekcijos akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Tačiau tai tik pradžia. Apžiūros metu galima įvertinti rageną, lęšiuką, akispūdį, tinklainę, regos nervą – būtent čia atsiskleidžia tie pokyčiai, kurių pats žmogus dar nepajunta.

 

Dažniausi atrandami sutrikimai:

 
  • Sausų akių sindromas – vis dažnėjantis dėl intensyvaus darbo prie ekranų ir aplinkos veiksnių.
  • Akispūdžio padidėjimas – ankstyvas glaukomos rizikos ženklas.
  • Tinklainės pakitimai – ypač svarbūs žmonėms, turintiems trumparegystę, aukštą kraujospūdį ar cukrinį diabetą.
  • Ankstyvos kataraktos užuomazgos, kurios vystosi lėtai ir be skausmo.
 

Įdomu tai, kad tam tikros sisteminės ligos irgi palieka pėdsaką akyse. Tai cukrinis diabetas (tinklainės kraujagyslių pokyčiai), hipertenzija (kraujagyslių susiaurėjimas ar trapumas), skydliaukės sutrikimai (vokų ir akių raumenų pokyčiai). Todėl regėjimo patikra neretai tampa ne tik akių, bet ir viso organizmo būklės įvertinimo dalimi – ankstyvu signalų detektoriumi, kuris leidžia laiku pastebėti sveikatos pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

 

Įspėjamieji ženklai

 

Regėjimas blogėja tyliai, todėl kūnas dažnai siunčia ženklus dar anksčiau, nei žmogus pats supranta, kad mato prasčiau. Štai keli ženklai, rodantys, kad metas apsilankyti pas akių gydytoją:

 
  • Dažnesni galvos skausmai, ypač vakarais. Jie gali atsirasti dėl nuolatinio akių įtempimo, kai akys stengiasi kompensuoti nežymų regėjimo pablogėjimą.
  • Akių nuovargis, sausumas, perštėjimas. Tai dažnas požymis tiek dirbant prie ekranų, tiek esant netinkamai regos korekcijai ar nepastebėtam regėjimo pokyčiui.
  • Sunkiau perskaitomas tekstas, lėtesnis fokusavimas. Jeigu akys vis dažniau „ieško židinio“, tai gali būti pirmasis presbiopijos ar kitų refrakcijos pokyčių ženklas.
  • Reikia daugiau šviesos skaitant ar dirbant. Tai vienas subtiliausių, bet būdingų signalų, kad akims reikia pagalbos – jos ima kompensuoti prastesnį matymą stipresne šviesa.
  • Laikinas vaizdo dvigubinimasis ar išsiliejimas. Net jei tai trunka akimirką, tokie epizodai gali rodyti akių nuovargį, sausumą, lęšiuko pokyčius ar kitus sutrikimus.
 

Visi šie signalai nereiškia rimtos ligos, tačiau jie aiškiai rodo: atėjo metas profilaktinei regėjimo patikrai. Laiku ją atlikus galima išvengti akių nuovargio, sumažinti diskomfortą ir, svarbiausia, užkirsti kelią matymo blogėjimui.

 

Kaip dažnai tikrintis?

 

Regėjimo patikros dažnumas priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir individualių rizikos veiksnių, tačiau bendros gairės gana aiškios. Suaugusiesiems rekomenduojama apsilankyti pas akių specialistą bent kartą per 1–2 metus, net nejaučiant jokių nusiskundimų. Tai padeda anksti pastebėti tiek regėjimo, tiek bendros akių sveikatos pokyčius.

 

Vaikams regėjimas keičiasi greičiau, todėl profilaktinė patikra atliekama kasmet arba taip dažnai, kaip pataria specialistas. Vaikystėje itin svarbu anksti išsiaiškinti regėjimo sutrikimus, nes net nedideli pakitimai gali turėti įtakos mokymuisi, dėmesiui ir pasitikėjimui savimi.

 

Jei atsiranda nusiskundimų – suprastėja matymas, dažnėja galvos skausmai, dirbama daug prie ekranų ar turima papildomų rizikos veiksnių (pvz., šeiminė glaukomos istorija, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis),vertėtų tikrintis dažniau, nelaukiant planinio termino.

 

Reguliari patikra – paprastas, bet veiksmingas būdas pasirūpinti akių sveikata, išsaugoti komfortišką regėjimą ir užkirsti keliui rimtesniems sutrikimams ateityje.

 

Įdomu

 
  • Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), pasaulyje bent 2,2 mlrd. žmonių turi kokį nors regėjimo sutrikimą.
  • Iš minėtų 2,2 mlrd. mažiausiai 1 mlrd. atvejų pavyktų išvengti tinkamai rūpinantis akimis.
  • Pagal Tarptautinę aklumo prevencijos agentūrą, regos sutrikimų skaičius auga. Prognozuojama, kad iki 2050 m. regėjimo netekimas gali padidėti net 55 %.
  • Lietuvoje regos problemų turi apie 600 tūkst. žmonių (tiek kreipiasi į gydytojus).
  • Neurologai atkreipia dėmesį, kad regėjimo sutrikimai (neryškus vaizdas, mirgėjimas akyse) kartais nėra sukelti akių ligų, o būdingi neurologiniams negalavimams.
 

Autorė Jūratė Survilė