Neretai sveikata susirūpinama tik tada, kai ji sušlubuoja. Ypač tai pasakytina apie vyrus, kurie dėl vyraujančių stereotipų linkę „nesiskųsti dėl niekų“, „neieškoti ligų“. Specialistai pažymi, kad netgi mirtinų ligų galima išvengti laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą. Verta žinoti, kad, atsižvelgiant į amžių, svarbūs tyrimai nieko nekainuoja.

 

Širdies ir kraujagyslių prevencinė programaCaucasian,Middle,Aged,Man,Sitting,On,Examination,Table,Consulting,With

   

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 453 žmonės. Pagrindine mirties priežastimi vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, sudarančios daugiau negu pusę (50,8 %) mirčių atvejų. Priešlaikinis mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Statistika rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga moterys, tačiau darbingo amžiaus vyrų miršta net tris kartus daugiau. Pasak specialistų, didelę ligos naštą patiria ne vien ligonis ar jo šeima, bet ir valstybė: prarandami darbingo amžiaus gyventojai, daug išlaidų pareikalauja sveikatos priežiūra ir socialinės išmokos. Norint užbėgti širdies ir kraujagyslių ligoms už akių, gydytojai ragina jau nuo 20-ies kas 5 metus tirtis cholesterolio kiekį kraujyje, kad pavyktų laiku koreguoti gyvenseną. Pirmiausia sumažinti druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį, vartoti daugiau daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų. Palaikyti normalų kūno svorį ir fizinį aktyvumą – 150–300 min. vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Taip pat svarbu atsikratyti žalingų įpročių. Kenkia tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas, ypač kai šie abu faktoriai veikia ilgą laiką.

 

Sulaukus 40 m., gydytojai vyrus skatina kartą per metus kreiptis į šeimos gydytoją dėl dalyvavimo širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje. Atliekami kraujo tyrimai, lipidograma, kardiograma, žiūrimi cholesterolio, gliukozės rodikliai, matuojamas kraujo spaudimas, liemens apimtis, kūno masės indeksas. Jei vyras priklauso didesnės rizikos grupei (dėl antsvorio, paveldimumo, ankstesnių širdies ligų), jis gali būti siunčiamas į kardiologijos prevencijos poskyrį išsamesniems tyrimams.

 

Verta žinoti. Apie širdies negalavimus gali pranešti skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio metu. Susirūpinti reikėtų, jei pritrūkstate kvapo lipdami į kalną, laiptais.

 

Prostatos vėžio prevencinė programa

 

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet nustatoma 2000–2500 naujų atvejų. Lietuva pirmauja pagal sergamumą prostatos vėžiu Europos Sąjungoje, kasmet nuo jo miršta 500–600 vyrų. Gydytojai pažymi, kad prostatos vėžys progresuoja lėtai, ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos jau vėlyvosios stadijos. Norint išvengti šios ligos, reikšmingiausias vaidmuo tenka profilaktiniams tyrimams.

 

Nuo 50-ies visi vyrai kviečiami profilaktiškai pasitikrinti prostatą. Jei šeimoje būta prostatos vėžio atvejų (sirgo tėtis ar brolis), tikrintis reikėtų nuo 45 m. Medikai pažymi, kad prevenciniai prostatos vėžio tyrimai yra paprasti ir neskausmingi, todėl jų bijoti visiškai nereikia. Prevencinės programos metu atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas PSA (prostatos specifinio antigeno) lygis. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, tai priklauso nuo amžiaus ir PSA tyrimo rezultato. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pacientą pas urologą, o šis atlieka priešinės liaukos biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.

 

Verta žinoti. Apie prostatos negalavimus gali išduoti pakitęs šlapinimasis (dažnesnis, nesulaikomas, naktinis). Jiems atsiradus metas konsultuotis su specialistu. Vėlyvosios stadijos prostatos vėžio simptomai, kartu su pakitusiu šlapinimusi, yra skausmai nugaroje ir dubens srityje.

 

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

 

Storosios žarnos vėžys Lietuvoje – viena dažniausių onkologinių ligų. Kasmet diagnozuojama 1500–1700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Nuo šios ligos kiekvienais metais miršta 800–1000 žmonių. Specialistai pastebi, kad sergamumas šia onkologine liga didėja 4–6 %. Pastebima ir jaunėjimo tendencija – daugėja atvejų jaunesniems nei 50–55 m. asmenims. Verta žinoti, kad storosios žarnos vėžiu vyrai serga apie 1,8 karto dažniau nei moterys.

 

Storosios žarnos vėžys labai klastingas, dažniausiai diagnozuojamas jau vėlyvojoje stadijoje, nes prasideda nuo polipų, kurių nejuntame. Pakitimus aptikti galima tik atliekant slapto kraujavimo išmatose tyrimą IFOB. Dėl nemokamo tyrimo į šeimos gydytoją galima kreiptis nuo 50-ies iki 74 m. (imtinai) kartą per 2 metus.

 

Tyrimas atliekamas specifiniu būdu. Pacientui duodamas mėgintuvėlis su lazdele, kuria reikia pabadyti į kelias skirtingas išmatų vietas ir nunešti į laboratoriją. Nustačius, kad išmatose yra kraujo pėdsakų, siunčiama atlikti kolonoskopijos tyrimą, kurio metu atidžiai apžiūrimas žarnynas, ieškoma vėžinių ar priešvėžinių pakitimų, polipų. Jų aptikus gali būti paskirta operacija. Svarbu paminėti, kad teigiamas slapto kraujo testas nebūtinai reiškia, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu. Tik keletui procentų žmonių, kuriems atliekama kolonoskopija dėl nustatyto teigiamo slapto kraujavimo išmatose, iš tiesų diagnozuojamas storosios žarnos vėžys.

 

Kalbant apie prevenciją, įsidėmėtina, kad neigiamą įtaką daro rūkymas, alkoholio vartojimas, gausus raudonos mėsos kiekis mityboje. Taip pat vėžio riziką didina menka fizinė veikla, vidurių užkietėjimas. Tad pakoregavus gyvenseną mąžta riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.

 

Verta žinoti. Storosios žarnos vėžio simptomai: varginantis pilvo skausmas, kiti virškinimo sutrikimai, staigus svorio kritimas, neišsituštinimo jausmas, kraujas išmatose.

 

Bendrieji tyrimai

 

Be minėtų prevencinių programų, visi suaugę vyrai (ir moterys) kartą per metus turėtų pasitikrinti sveikatą profilaktiškai. Patikros metu matuojamas kraujo spaudimas, svoris, ūgis, atliekama elektrokardiograma, burnos apžiūra, regėjimo patikrinimas (kartą per metus reikėtų pamatuoti akispūdį, kurio padidėjimas gali pranešti apie aklumu galinčią baigtis glaukomą). Taip pat atlikti bendrą kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, nustatyti gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.

 

Bendras kraujo tyrimas turi būti atliekamas ryte, nevalgius 3 val.

 

Prieš gliukozės ir cholesterolio kiekio nustatymą reikia nevalgyti 12 val.

 

Šlapimo tyrimui tinkamiausias rytinis šlapimas, surinktas į sterilų vienkartinį indelį. Prieš šį tyrimą 24 val. nevartoti vitamino C preparatų.

 

Reguliarūs tyrimai ir jų rodiklių fiksavimas suteikia galimybę šeimos gydytojui pastebėti net mažiausius pokyčius, kurie gali pranešti apie besiformuojančias ligas. Laiku diagnozavus ligą, gydymą galima pradėti ankstyvojoje stadijoje, kai didžiausia tikimybė visiškai pasveikti. Kalbant apie sveikatą, visuomet derėtų įsivertinti gyvenimo būdą. Be netinkamos mitybos, antsvorio, per menko judėjimo. žalingų įpročių, bendrai savijautai ir sveikatai itin reikšmingas kokybiškas miegas ir streso valdymas. Dėl savęs ir artimųjų reikėtų išlaikyti dermę tarp darbo ir poilsio, vengti ilgalaikio streso. Sąmoningas rūpestis sveikata – viso gyvenimo užduotis, o ne gelbėjimosi ratas susirgus.

 

Įdomu

 
  • Ligonių kasų duomenimis, 83 % Lietuvos gyventojų yra girdėję apie Ligonių kasų finansuojamas prevencines programas.
  • Pusė apklaustųjų dalyvavo kurioje nors iš jų.
  • Po 60 % respondentų teigė girdėję apie širdies ir kraujagyslių ligų, 59 % – priešinės liaukos (prostatos) vėžio, 58 % – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.
  • Dauguma (76 %) šalies gyventojų norėtų būti informuoti apie ligų prevencijos programas apsilankę pas gydytoją.
  • 40 % pageidautų būti informuoti telefonu, 33 % – elektroniniu paštu, 26 % – SMS žinute.
 

Autorė Laima Samulė

 

Projektą „Vyrų sveikata: kas lemia atsainų požiūrį ir kaip jį pakeisti?“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR