Atlikėjas Rokas Yan kviečia į ypatingą koncertinį turą „Melodramos“, kuriame žada ištobulintą šou ir atvirumą. „Socialinių medijų laikais atrodo, kad apie atlikėjo gyvenimą gali žinoti tiek daug net neklausydamas jo muzikos. Aš renkuosi, kad muzika būtų pirmame plane, todėl asmeniniu gyvenimu ir jautriausiais išgyvenimais dalinuosi tik dainų tekstuose“, – sako muzikantas.

 

Rokas Yan, Adomo Kaikario nuotrauka.

Rokas Yan, Adomo Kaikario nuotrauka.

 

Rokai, ar visada jautėte pašaukimą muzikai? Iš kur ta aistra (gal tėvai muzikavo ar pan.)?

 

Neatsimenu gyvenime laiko, kada manęs nelydėjo muzika. Šeimoje muzikantų daugiau nebuvo, todėl net nežinau, iš kur kilo ta nepaaiškinama trauka ir užsidegimas būti atlikėju. Galbūt iš tikrųjų pašaukimas, nors niekada to per daug nesureikšminau, o muzikavimas atrodė tarsi savaime suprantamas dalykas. Nuo 6 metų pradėjau lankyti muzikos mokyklą, pirmąsias dainas parašiau būdamas 11-os. Tuo metu aplinkiniams tai galėjo atrodyti kaip hobis, popamokinė veikla, tačiau visada jaučiau, kad muzika yra tai, su kuo siesiu savo ateitį.

 

Kaip į pasirinkimą siekti dainininko karjeros reagavo artimieji? Visada palaikė tokį žingsnį?

 

Artimųjų požiūris šia tema buvo dvejopas. Iš vienos pusės, visada jaučiau meilę ir palaikymą, nes šeimai, kad ir ką daryčiau, svarbiausia, jog būčiau laimingas. Kita vertus, ilgai į mano karjeros pasirinkimą nežiūrėjo rimtai, galvojo, kad iš to nesugebėsiu pragyventi. Iš tikrųjų mano ėjimas į muziką niekada ir nebuvo grįstas aplinkinių palaikymu. Kas, sakyčiau, visai pasitarnavo, nes šioje industrijoje niekas nelaukia išskėstomis rankomis – turi būti užtikrintas savimi nuo pat pirmų žingsnių arba bent apsimesti, kad puikiai žinai, ką darai (juokiasi).

 

Ką laikote svarbiausiais savo nueito kelio momentais? Kuo tikrai džiaugiatės ir didžiuojatės?

 

Paskutiniu metu stengiuosi mėgautis pačiu procesu, nes jis ir atima didžiąją dalį viso laiko. Nors natūraliai esu į rezultatus orientuotas žmogus ir mėgstu išsikelti daugybę tikslų, supratau, kad rezultatai yra tik mažytės akimirkos, kurias, atrodo, kuo labiau sureikšminu, tuo jos greičiau praeina. Džiaugiuosi, kad galiu rašyti dainas, rengti koncertus, pildyti įvairias kūrybines idėjas ir nuolat bendradarbiauti su įdomiais ir talentingais žmonėmis – mokausi džiaugtis tokia kasdienybe, tada ir pasiekti rezultatai įgauna daugiau prasmės. Noriu, kad mano gyvenimas būtų visapusis ir įvairialypis, o ne sausas tikslų ir pasiekimų sąrašas. O momentas, kuriuo šiuo metu labiausiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, yra mano pirmojo ilgametražio albumo „Melodramos“ išleidimas. Jaučiu, kad pavyko sukurti tokį albumą, apie kokį visada svajojau – konceptualų, nuoseklų ir visiškai atspindintį mane, kaip kūrėją.

 

Kaip gimsta jūsų dainos? Kas įkvepia kūrybai? Nebijote būti pernelyg atviras klausytojams?

 

Stengiuosi nuolat būti nusiteikęs ir pasirengęs, kad atkreipčiau dėmesį į detales kasdienybėje, kurios galėtų atrasti vietą dainose. Tai gali būti bet kas: išgirsta frazė, užuostas kvapas, gatvės pavadinimas, filmo kadras… Labiausiai įkvepia tiesiog žmonės, jų elgesio ypatumai, santykiai bei emocijų amplitudė. Manau, kūrėjas tam tikra prasme turi būti ir psichologas – nuolat stebėti, analizuoti kitus ir gilintis į savo jausmus, gebėti juos identifikuoti, susieti su patirtimis, kurios juos išprovokuoja. Svarbiausia taisyklė, kurią turiu kalbant apie kūrybą, tai paisyti disciplinos – visgi dainų rašymas yra darbas, o įgūdžiai lemia kur kas daugiau nei įkvėpimas. Nemanau, kad būčiau atlikėjas, jei negalėčiau rašyti savo dainų – man tai teikia daugiausia džiaugsmo ir prasmės bei leidžia jausti ryšį su savo klausytojais, todėl dainose pernelyg atviras būti nebijau. Šiais socialinių medijų laikais atrodo, kad apie atlikėjo gyvenimą gali žinoti tiek daug net neklausydamas jo muzikos. Aš renkuosi, kad muzika būtų pirmame plane, todėl asmeniniu gyvenimu ir jautriausiais išgyvenimais dalinuosi tik dainų tekstuose.

 

Esate dainavęs duetu su Jessica Shy, Evgenya Redko. Ką suteikia toks bendradarbiavimas?

 

Muzikoje man visada patiko kolaboracijos, netgi kaip klausytojas visada nekantriai laukiau, jei mano mėgstami atlikėjai paskelbdavo, kad kartu išleis dainą. Todėl dabar noriu tokią patirtį sukurti ir savo publikai. Visada įdomu bendradarbiauti su tais atlikėjais, kurie turi išskirtinį identitetą, viziją, patys kuria savo muziką, klipus, įvaizdį. Kūryba man yra visa ko ašis, ji neturi ribų ar taisyklių. Taigi dirbant su kitu kūrėju gali praplėsti savo suvokimą, dalintis idėjomis ir atrasti naujų požiūrio taškų į jau pažįstamą procesą. Už visų duetų, kuriuos esu įrašęs, slypi ir linksmų patirčių, nutikimų iš užkulisių bei daugybė valandų juoko.

 

Kada pačiam smagiau ant scenos – kai dainuojate solo ar duetu? Kuo skiriasi šios patirtys?

 

Patinka dainuoti duetu scenoje, nes tai leidžia su kitu atlikėju dalintis užplūdusiu adrenalinu bei energija, kurią spinduliuoja publika. Taip pat sukurti muzikinių momentų, kurių vienas atlikti tiesiog negalėtum techniškai. Visgi save labiau matau kaip solo atlikėją ir nenorėčiau visada dainuoti duetu. Natūralu, kad tai apriboja saviraišką bei idėjas, kurias nori įgyvendinti scenoje – dainavimas dviese yra savotiškas kompromisas, turi nuolat sekti partnerį ir taikytis prie vienas kito, kad pasirodymas tiek skambėtų, tiek žiūrėtųsi vientisai ir profesionaliai.

 

Kas tapus dainininku, įgyvendinus svajonę dainuoti scenoje, nustebino, buvo kitaip nei įsivaizdavote? Ar tos staigmenos buvo vien teigiamos?

 

Nuo paauglystės domėjausi muzikos industrija ir visomis jos detalėmis, tačiau, žinoma, tai patirti savo kailiu yra visai kas kita. Nors jaučiuosi laimingas darydamas tai, ką darau, teko ir greitai užaugti bei nusimesti rožinius akinius. Ypač didelę reikšmę čia turi santykiai su kitais žmonėmis, o su konkurencija ir pavydu gali susidurti net geriausių draugų rate. Manau, su panašiu suvokimu susiduria dauguma jaunų žmonių savo karjeros pradžioje. Tiesiog kartais atrodo, kad pramogų pasaulyje viskas tarsi užaštrinta.

 

Esate kilęs iš Lazdijų. Kaip sekėsi prisitaikyti prie sostinės ritmo?

 

Gerai, juk ne į Niujorką išsikrausčiau (juokiasi). Nors turbūt ir ten prisitaikyčiau, man patinka miesto gyvenimas ir nuolatinis buvimas veiksmo sūkuryje. Manau, daug daugiau įtakos daro ne vieta, kurioje gyvename, o bendruomenė, kurią pavyksta susikurti. Vilniuje sutikau daug bendraminčių ir pamilau šį miestą. Ateityje turiu svajonę bent keletą mėnesių per metus, kai būna ne koncertinis sezonas, gyventi kur nors užsienyje – šiuo metu įsivaizduočiau save Milane ar Paryžiuje.

 

Lengva atskirti profesinį ir asmeninį gyvenimą?

 

Nelengva, manau, kad šiuo metu to visiškai nesugebu! Atlikėjo darbas tiesiogiai susijęs su asmeniniu gyvenimu, nes visas kuriamas turinys iš esmės sukasi apie tave asmeniškai, todėl sunku atsiriboti ar nesirūpinti pasibaigus „darbo dienai“. Galų gale, tiesiog be proto mėgaujuosi savo veikla – dainų rašymu ir prodiusavimu, pasiruošimu koncertams, klipų režisavimu, įvaizdžio sprendimais ir t. t. Man tai visiškas svajonės išsipildymas, todėl dažnai gaunasi, kad dirbu po 12 valandų per dieną. Visgi suprantu, kad laimingas gyvenimas ilgalaikėje perspektyvoje nesusideda vien iš karjeros, todėl po truputį mokausi skirti dėmesio ir kitiems dalykams. Vienas tikslų artimiausiu metu yra įsirengti darbo studiją atskirai nuo namų, kad namai būtų skirti poilsiui. Dabar jie labiau panašūs į muzikinį biurą (juokiasi).

 

Kalbant apie scenos žmogų, visuomet iškyla žvaigždžių ligos klausimas. Kaip manote, pavyks jos išvengti?

 

Apie trejus metus, iki įsibėgėjant solinei karjerai, dirbau muzikos industrijos žmonių apsuptyje, mačiau nemažai užkulisių ir patyriau daug „auginančių“ patirčių. Dėl jų pavyko nusižeminti ego ir suprasti, kad atlikėjas reikalingas tik tiek, kiek tuo metu reikalingas klausytojams – viskas gali greitai apsiversti. Džiaugiuosi, kad aplink save turiu tikrų, artimų žmonių, su kuriais juokaujame, kad jeigu kas – tuoj pat nuleistų mane ant žemės. Kita vertus, kaip tik neseniai su keletu muzikos pasaulio žmonių diskutavome apie tai, kaip atlikėjo vardas atstovauja projektams, prie kurių dirba visa komanda, tačiau jei kas nors nepasisektų, visa atsakomybė tektų vienam atlikėjui. Todėl turi išmokti būti reiklus, kartais griežtas ir nusibrėžti ribas bendraujant su žmonėmis, kad galėtum daryti tai, ką darai. Atrodo, šie dalykai gali būti supainiojami su žvaigždžių liga ar pasikėlimu, kai iš tikrųjų kyla būtent dėl rūpesčio ir atsakomybės prieš savo klausytoją.

 

Kaip bėga jūsų laisvalaikis?

 

Laisvalaikio neturiu daug, tad stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su draugais. Labiausiai atpalaiduoja ir įkvepia kelionės, visada smagiau gyventi, kai telefone laukia paruošti skrydžių bilietai. Taip pat serialai ar filmai – apskritai esu „vaizdo žmogus“, man itin svarbu estetika, kinematografija, kompozicija, kostiumų dizainas.

 

Kokia muzika skamba jūsų namuose, automobilyje?

 

Šį mėnesį buvau italų atlikėjo Marco Mengoni koncerte Paryžiuje, tad paskutiniu metu nuolat grojo jo muzika. Mane inspiruoja tai, kaip skamba itališki tekstai – leidžia atitrūkti nuo įprastų anglų ar lietuvių kalbų. Žinoma, kaip ir kiekvieną rudenį, kuriant nostalgišką ir lengvai melancholišką nuotaiką, nebuvo apsieita be Adele. Taip pat nemažai klausiausi Olivios Rodrigo naujojo albumo „Guts“, jos muzika visada žavi genialiomis popžanro melodijomis bei nukelia į paauglystę.

 

Kur artimiausiu metu klausytojai gali jus išvysti?

 

Šiuo metu vyksta mano koncertinis turas „Melodramos“, pristatantis albumą tuo pačiu pavadinimu. Su grupe jau apsilankėme Marijampolėje ir Panevėžyje, toliau – lapkričio 25 d. – laukia Klaipėda, lapkričio 30 d. Vilnius, o gruodžio 1 d. Kaunas. Tai geriausi mano koncertai iki šiol, su komanda skyrėme ypatingą dėmesį ne tik pačių dainų koncertinėms aranžuotėms, bet ir visiems perėjimams, kūrybiniams sprendimams, šou daliai. Norisi nuolat tobulinti programą ir augti kaip atlikėjui, todėl džiaugiuosi, kad pavyko išpildyti išsikeltą viziją šiam turui. Laukiu visų, kuriuos lydi mano muzika – kartu dainuosime ne tik jau pamėgtas dainas, bet ir visą naująjį albumą. Visą informaciją ir bilietus galima rasti Bilietai.lt bei mano socialiniuose tinkluose.

 

Autorius Laima Samulė