Įvairios priklausomybės žmogaus sveikatai riziką kelia nuolat. Vis dėlto viena pavojingiausių laikoma narkomanija. Kasmet ji nusineša tūkstančius žmonių gyvybių.

 

narkotikai

Narkotikai ir jų rūšys

 

Narkotikais jau tapo įprasta laikyti organines ir neorganines medžiagas, kurios stipriai veikia asmens psichiką, keičia organizmo būseną (elgesį, nuotaikas, pojūčius) bei cheminius procesu, sukelia ne tik psichinę, bet ir fizinę priklausomybę.

 

Pagal poveikį įvairios psichotropinės ir narkotinės medžiagos skiriamos į keletą pagrindinių grupių: 1) stimuliantus (kokainas, amfetaminai, ekstazi); 2) haliucinogenus (LSD, kai kuriuose grybuose randamas psilocibinas, lakiosios medžiagos – klijai, dažai, kietikliai, glaistai, benzinas); 3) kanapes (hašišas, marihuana); 4) analgetikus (opijus, morfinas, kodeinas, tebainas); ir 5) depresantus (barbitūratai, benzodiazepinai).

 

Poveikis ir žala organizmui

 

Kokaino, amfetaminų ar ekstazi vartojimas labiausiai veikia tuos smegenų centrus, kurie išskiria dopaminą ir seratoniną – vadinamuosius laimės hormonus. Šių narkotikų veikiamą žmogų apima stipri euforija bei energijos antplūdis, didėja perdėtas pasitikėjimas savimi, kai kurie tampa pernelyg draugiški ir atsikrato visų kompleksų. Tačiau toks poveikis yra laikinas. Užplūdusį pakilumą gali greitai pakeisti nerimas ar net depresija. Nuolatinis šių medžiagų vartojimas taip pat sukelia negrįžtamus organizmo pokyčius. Kokaino sukeltas malonumas trunka nenatūraliai ilgą laiką, padidėja kraujospūdis, suaktyvėja širdies veikla. Ilgainiui žmogus prie šios medžiagos pripranta ir tampa nejautrus kitiems aplinkos dirgikliams. Žinoma, kad amfetaminai naikina dopaminą ir seratoniną gaminančias smegenų ląsteles. Dėl to prie jų pripratusiems asmenims gali išsivystyti Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, drebulys, sulėtėjęs mąstymas, judesių bei eisenos pakitimai. Ekstazi sukelia nepakartojamos laimės pojūtį, tačiau šiam pasibaigus jaučiamas išsekimas, gali atsirasti miego sutrikimai, baimės priepuoliai. Jis taip pat slopina skausmą, žmogus nebejaučia nuovargio bei troškulio, tad nevartojant skysčių gali ištikti dehidratacija.

 

Stipriausiu haliucinogeniniu poveikiu išsiskiria LSD. Jo pavartojus sustiprėja visi jutimai, pradedama matyti neįprastas formas ir spalvas, pasaulis tarsi sulėtėja, nuotaika gali kisti nuo begalinės euforijos iki beviltiškumo ar paranojiškos baimės. Žinoma, kad šio narkotiko poveikis pasireiškia maždaug po 15–30 min. ir tęsiasi iki 12 val. Ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti įvairius psichologinius sutrikimus. Įkvėpus lakiųjų medžiagų apima panašus į girtumą pojūtis – žmogus apsvaigsta, jaučia malonumą, sustiprėja aplinkos jutimas. Prie šių medžiagų uostymo greitai priprantama, o per ilgesnį vartojimo laiką pažeidžiami vidaus organai, sutrinka nuovoka, protinė veikla, sustoja asmens psichinė raida.

 

Kanapėmis vadinami hašišo ir marichuanos produktai, kurie pavartojus žmonės tampa ramesni, mieguisti, labiau atsipalaidavę, stipraus jaučiama aplinka. Jie stipriausiai veikia asmens psichiką. Narkotikuose esančios medžiagos pažeidžia už emocijų, atminties ir mąstymo kontroliavimą atsakingus smegenų centrus. Dėl to gali atsirasti miego, atminties ir koordinacijos sutrikimai. Pasak kai kurių medikų, rūkantiems kanapes rizika susirgti plaučių vėžiu išauga 5–10 kartų, lyginant su tabako vartotojais.

 

Analgetikų grupei priskiriami opioidai, kurie ne tik malšina skausmą, bet ir sukelia euforiją, nepagrįstą pasitenkinimą. Organizmas prie šių medžiagų pripranta ypač greitai, tad kaskart reikalinga vis didesnė dozė. Jų negavęs žmogus jaučiasi irzlus, priekabus ir neramus. Visi opioidai liedžiami į veną, dėl to išauga komplikuotų infekcijų (pvz., sepsio, tromboflebito) grėsmė, pažeidžiama nervų sistema.

 

Depresantams priskiriami įvairūs raminamieji ir migdomieji vaistai. Daugelis raminamųjų savo poveikiu labai panašūs į alkoholį – abu greitai apsvaigina. Paprastai dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų juos skiria gydytojai, tačiau vartojant nepasitarus su medikais ir ilgą laiką gali išsivystyti priklausomybė. Šiuose vaistuose esančios medžiagos sukelia mieguistumą ir lėtina mąstymo procesus, išsiplečia vyzdžiai, greitai krenta kraujospūdis, kalba tampa neaiški ir nerišli.

 

Narkotikus vartojantį asmenį išduodantys ženklai

  • Dažnai kintanti nuotaika ir elgesys;
  • Išsiblaškymas, dėmesio nesukaupimas;
  • Abejingumas darbui/mokyklai, seniems pomėgiams bei ilgalaikiams draugams;
  • Dažnas pinigų skolinimasis;
  • Dažnėjantis melas ir vagystės;
  • Neįprastos žymės ant kūno;
  • Dėmėti ir keistų kvapų prisigėrę rūbai;
  • Slepiami švirkštai, tabletės ar milteliai.

 

Įdomu

  • Remiantis higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė apie 80 asmenų, kurių amžiaus vidurkis siekė 33,5 m.
  • Beveik trečdalis amerikiečių yra bent kartą gyvenime išbandę narkotikus.
  • Daugelis nuo narkotinių medžiagų priklausomų žmonių dažnai net nesupranta, kad turi šią problemą. Negydomos priklausomybės gali ne tik sutrikdyti sveikatą, bet ir pražudyti.
  • Dėl ilgalaikio narkotinių medžiagų vartojimo ar perdozavimo gyvybės neteko tokios pasaulio įžymybės kaip dizainerė Coco Chanel, roko grupės „Nirvana“ vokalistas Kurtas Cobainas, italų dainininkė Dalida, prancūzų aktorė Lolo Ferrari, amerikiečių dainininkė ir aktorė Whitney Houston, aktorė Marilyn Monroe, dainininkas Elvis Preslis, aktorius Chrisas Farlis, komikas Johnas Belushis, aktorius Heathas Ledgeris ir kt.