Vaisius vedantys augalai

Augalai valo namų orą, teigiamai veikia nuotaiką ir puošia interjerą. O tokie egzotiniai medeliai kaip citrinmedis, apelsinmedis ir granatmedis žavi ne tik įspūdinga lapija bei žiedais, bet ir veda gardžius vaisius. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir iš apelsinų, citrinų bei granatų sėklų galėsite užsiauginti puikių medelių bei mėgautis jų gėrybėmis!

Įspūdingieji citrinmedžiai

Rūtinių šeimos genčiai priskiriamų neaukštų daugiamečių visžalių krūmų tėvynė – Indijos Himalajų kalnų papėdės. Šie augalai vėliau paplito Floridoje, Kalifornijoje, Europoje, Afrikoje. Jų lapai yra tamsūs, blizgūs, kamienas plonas, tvirtas ir padengtas tamsiai ruda žieve.

Kantriems gėlių mylėtojams vaisius vedančius medžius pavyksta puoselėti netgi namų sąlygomis. Juos galima užsiauginti iš citrinoje esančių sėklų. Reikia 2–3 sėklas nuplauti, nusausinti ir pašalinti apsauginę plėvelę. Tada pasėti į derlingą ir purią žemę. Sėklos sudygsta per 2–4 mėn. Tiesa, pirmojo derliaus gali tekti laukti net 10–12 m. Taip pat citrinmedžius galima auginti iš ūglių. Juos reikėtų sodinti vasario–kovo mėn., antraip gali neprigyti. Iš ūglių išauginti citrinmedžiai pirmąjį derlių duoda po 2–4 m.

Medeliui vasarą tinkamiausia temperatūra – 18–25 °C, žiemą – 5–14 °C. Šaltymečiu esant šiltesnei temperatūrai būtina papildomai apšviesti šiuos augalus. Jeigu citrinmedžiai gausiai žydi ir mezga vaisius, būtina reguliuoti lapų skaičių. Vienai 100 g sveriančiai citrinai turi tekti 6–7 lapai. Vaisiai dažniausiai sunoksta per 3–7 mėn. Citrinos būna su mažomis sėklomis arba besėklės.

Šiuos augalus būtina laistyti 2 laipsniais vėsesniu nei kambario temperatūra vandeniu 1–2 kartus per savaitę, reguliariai purkšti vandeniu. Ant pietų pusėje esančios palangės citrinmedžius galima laikyti tik žiemą, o šiltymečiu juos geriau laikyti tose kambario vietose, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pastarieji gali nudeginti lapus.

Citrinmedžiai žydi kovo–balandžio mėn. stambiais kvapniais žiedais. Jų viduriai balti, o kraštai raudonai rožiniai. Pavieniai žiedai išsilaiko apie 5 d., beveik 80 % jų nubyra. Norint, kad citrinmedžių lapai būtų gražūs, patariama reguliariai apkarpyti silpnesnes augalų šakeles.

Kvapnieji apelsinmedžiai

Rūtinių šeimos genčiai priskiriami augalai kilo iš Pietvakarių Azijos ir paplito visose subtropinio klimato šalyse. Apelsinmedžius galima pamėginti užsiauginti ir namų sąlygomis. Reikėtų 2–3 sėklas nuplauti po tekančiu vandeniu, nusausinti ir pasėti į drėgną kompostinę žemę. Sėklos sudygsta per 2–3 mėn. Apelsinmedį reikėtų laikyti šviesioje kambario vietoje, kur jo nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Derėtų vengti skersvėjų. Rekomenduojama vasarą purkšti vandeniu, o žiemą tik laistyti. Patalpos temperatūra turėtų būti 20–22 °C, šaltymečiu – 10–15 °C. Tamsiuoju metų sezonu esant šiltesnei aplinkos temperatūrai būtina papildomai augalus apšviesti. Apelsinmedžio įskiepį galima įskiepyti į iš sėklų užaugintą granatmedį, citrinmedį ir kt.

Apelsinmedžiai žydi kvapniais baltais žiedais balandžio–gegužės mėn. Vaisiai sunoksta per 8–10 mėn. Jie dažniausiai džiugina ištisus metus. Žydėjimo ir vaisių mezgimo laikotarpiu reikia reguliuoti lapų skaičių. Vienam 150–200 g sveriančiam apelsinui turi tekti 12–18 lapų. Jeigu augalo lapija menka, derėtų praretinti ir žiedus. Pirmojo apelsinmedžio derliaus galima sulaukti po 3–4 m., nepaskiepijus – po 10–15 m.

Egzotiškieji granatmedžiai

Raudoklinių šeimos genčiai priklausančių daugiašakių krūmų gimtinė – Šiaurės Afrika ir Vidurinė Azija. Šiandien įvairios jų rūšys auginamos visose subtropinėse šalyse. Granatmedžiai nesunkiai prižiūrimi ir laikomi dekoratyviniais augalais. Todėl kaip kambariniai augalai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.

Granatmedį galima užsiauginti iš šviežių vaisaus sėklų. Reikėtų granatą apie 48 val. laikyti šaldytuve, tada išimti 3–4 sėklas, trumpai pamirkyti vandenyje ir pasėti. Geriausiai veši drėgmei pralaidžioje dirvoje. Tarkime, juodžemio, smėlio ir durpių mišinyje. Tačiau gali augti ir sausoje nederlingoje žemėje. Sėklos sudygsta per 4–6 savaites.

Granatmedžiai mėgsta kaitrias vietas, tad juos galima laikyti ant palangių pietrytinėje namo pusėje. Tačiau itin karštomis dienomis juos derėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Šie augalai mėgsta šilumą ir drėgmę, tad optimaliausia kambario temperatūra vasarą – 22–25 °C, žiemą – 6–10 °C. Šaltymečiu esant šiltesnei aplinkos temperatūrai augalus būtina papildomai apšviesti.

Kambariniai granatmedžiai yra neaukšti, užauga iki 1–2 m. Augalų lapus būtina genėti, trumpinti jaunus ūglius. Iš granatmedžių krūmų galima formuoti puikius bonsus.

Granatmedžiai žydi gegužės–rugpjūčio mėn. dideliais 2–5 cm skersmens ryškiai raudonais žiedais. Rugsėjį–spalį sunokina vaisius. Paprastai jie būna 5–10 cm skersmens, o vaisius dengia kieta luobelė, po kuria gausu sėklų. Pirmuoju derliumi galima mėgautis po 3–4 m.

Įdomu

• Vienas kambarinis citrinmedis sunokina 10–12 vaisių.
• 1747 m. Jamesas Lindas ištyrė, kad citrinos gali padėti įveikti skorbutą arba būti veiksmingos kaip profilaktinė priemonė prieš šią ligą.
• Apelsinmedžiai pasaulyje žinomi apie 4 000 m.
• Granatmedžiai žiemoja be lapų.
• 100 g apelsino yra 214 mg kalio, 44 mg kalcio, 17 mg magnio.
• Pasaulyje yra daugiau negu 150 granatų rūšių.
• 100 g granato yra 83 kcal ir 17 % rekomenduojamos vitamino C paros normos.
• Netinkamas auginimo sąlygas išduoda citrinmedžių, apelsinmedžių, granatmedžių lapai ir žiedai. Lapai pagelsta, kai augalams trūksta drėgmės arba jos būna per daug, žiedai nudžiūsta, kai jiems trūksta drėgmės arba šilumos.
• Citrusiniai augalai nemėgsta skersvėjų. Be to, jiems nepatinka, kai yra dažnai pernešami į kitus kambarius ar vietas.

Specialisto komentaras

Floristas Viktoras Bobinas

Su kokiomis dažniausiomis problemomis susiduria citrinmedžių, granatmedžių ir apelsinmedžių augintojai?

Citrinmedžiai, apelsinmedžiai ir granatmedžiai – lepūs, didelės priežiūros reikalaujantys lauko augalai, kurie namų sąlygomis prigyja ypač sunkiai. Tad jų mylėtojams reikia būti kantriems ir rūpestingiems.

Neretai šiems vaismedžiams kenkia sausas kambarių oras. Mat čia gali daugintis įvairūs parazitai, kurie apninka medelius ir sukelia ligas, tarkime, skydamariai arba miltuotieji skydamariai. Tai – smulkūs nejudrūs vabzdžiai, gyvenantys ant augalų lapų bei stiebų. Jie minta augalų sultimis ir užteršia juos lipniomis išmatomis. Taip pat šiuos vaismedžius puola voratinklinės erkutės. Jos dažniausiai gyvena apatinėje lapų pusėje, rezga tankius, plonus, baltus voratinklius ir čiulpa lapų sultis. Taigi medeliai skursta, jų lapai gelsta. Patariama naudoti šiems augalams skirtas trąšas, papildomai drėkinti patalpų orą. Tarkime, ant radiatorų uždėti specialų indą su vandeniu.

Šaltymečiu šiems egzotiniams augalams trūksta saulės šviesos. Be to, neretai kambario temperatūra būna netgi per didelė, kad jie galėtų ramiai žiemoti. Tad reikėtų pasirūpinti tinkama patalpų temperatūra arba augalus papildomai apšviesti specialiomis lempomis.