Metas didesniam būstui  

Ne visiems reikia didelių namų, tačiau kai kuriems erdvė – ne prabanga, o būtinybė. Nors lemiamą vaidmenį atlieka finansai, egzistuoja aplinkybės, skatinančios įvertinti, ar tikrai palankus metas keisti gyvenamąją vietą.

Argumentai UŽ

Plečiasi šeima. Namas, kuris puikiai tiko santuokos pradžioje, net gimus pirmagimiui, gali nebetikti šeimai, kurioje yra du mokyklinio amžiaus vaikai, dvi katės ir du šunys. Nors malonu įsivaizduoti, kad visi telpa po vienu stogu, realybėje tėvai susiduria su dideliu galvos skausmu. Neišvengiama kivirčų dėl asmeninės erdvės poreikių ir priverstinio dalijimosi kambariais. Taip pat susiduriama su spintų ir kitų daiktų saugojimo vietų stoka. Didesni namai suteikia kiekvienam šeimos nariui atskirą erdvę, todėl mąžta įtampa, gerėja santykių mikroklimatas.

Nėra vietos pomėgiams. Yra keletas pomėgių, kuriais sunku užsiimti mažuose namuose. Reikia atskiro kambario, kuriame tilptų stalo futbolo ir biliardo įranga, smiginio lenta, namų kinas, kompiuterinių žaidimų konsolė, karaokė kolonėlės ir pan. Kolekcionieriams reikia papildomos vietos saugoti knygas, vinilines plokšteles ar porcelianines lėkštes. Rankdarbių mėgėjai turi sugalvoti, kur padėti audinių ritinius, siūlų atsargas ar siuvimo mašiną. Jeigu nėra rūsio ar garažo, sunku užsiimti baldų restauravimu ar automobilio priežiūra.

Kolekciniai baldai. Tie, kurie domisi interjeru, lavėjant skoniui sukaupia nemenką baldų, paveikslų ir aksesuarų kolekciją. Nesvarbu, ar paveldėjo iš turtingo giminaičio, ar įsigijo antikvariate, ilgainiui daiktai perpildo namus ir tampa vizualine našta. Jeigu sunku atsisveikinti su kolekcija ir leidžia finansinė situacija, verta įsigyti didesnius namus. Papildomas grindų ir sienų plotas leis įgyvendinti senas idėjas, o būstas neatrodys perkrautas. Sprendimas itin naudingas bohemiško pasaulio atstovams ar investuotojams, kaupiantiems autorinius meno dirbinius.

Svajonė apie kiemą. Daugeliu atvejų didesnis namas neatsiejamas nuo savo žemės sklypo. Ploto reikia, jei atžalos mėgsta tokias sporto šakas kaip futbolas, krepšinis, badmintonas. Esant poreikiui kieme galima suplanuoti vaikų žaidimų aikštelę su sūpuoklėmis ir smėlio dėže. Jeigu namuose auga keli šunys, reikia uždaros teritorijos pabėgioti. Didesnė veja reiškia daugiau privatumo ir atstumo nuo kaimynų, taip pat galimybę sukurti jaukias erdves: verandą, terasą, pavėsinę ar lauko virtuvę su kepsnine. Vasarą galima pastatyti laikiną baseiną arba įkurti saugią laužavietę.

Dažni svečiai. Kai kurie namai tiesiog sukurti bendravimui ir pramogoms. Jeigu šeimininkai dievina svečius, o gyvenimas būdas neatsiejamas nuo švenčių ir vakarėlių, pravers papildomas plotas. Dažniausiai reikia ne tik erdvesnės svetainės ir virtuvės, bet ir kelių papildomų miegamųjų ir WC. Erdvė suteikia namams patrauklumo ir komforto, susirinkus nemažam būriui nereikia ieškoti, kur prisėsti, ar laukti eilės prie tualeto. Ekstravertai – tipiniai didesnių būstų savininkai, net jei gyvena vieni ar su partneriu.

Kelios kartos po stogu. Yra daugybė aplinkybių, dėl kurių artimieji apsigyvena viename būste laikinai arba ilgą laiką. Pensija, liga, skyrybos, darbo ar pajamų pasikeitimas, gaisras ir turto praradimas, kūdikio gimimas – skirtingos priežastys lemia sprendimą, kodėl pagyvenę tėvai ar vienas iš jų persikelia pas suaugusius vaikus. Naujų narių įtraukimas į namų ūkį gali sukelti papildomo streso, jei trūksta vietos. Tokiais atvejais pravers būstas su papildomu kambariu.

Reikia saugyklų. Esminis mažo būsto trūkumas – sandėliavimo vietų stoka. Nėra sieninių spintų, tamsių kambariukų. Nėra vietos pastatyti talpių baldų: sekcijos, komodos, spintos. Dalis daiktų laikomi netipiniu būdu, pavyzdžiui, po lova, balkone arba rūsyje. Didesniuose namuose, priklausomai nuo išplanavimo, apgalvotos nišos ar sieninės spintos, telpa daugiau baldų, kuriuose patogu laikyti dažniausiai naudojamus daiktus. Įdomu, kad šiuolaikiniuose būstuose tikslingai įrengiama daugiau saugojimo vietų, palyginti su 20 m. senumo objektais.

Biuras namuose. Vis labiau populiarėja darbas nuotoliu, tačiau sunku organizuoti aplinką, jei nėra nors vieno personalizuoto kambario, tenka dalintis bendra svetainės ar miegamojo zona, namuose yra vaikų ar augintinių. Nuotoliu dirbantiems žmonėms reikia ramios erdvės, kurioje galėtų uždaryti duris ir atsiriboti nuo šeimos gyvenimo. Papildomų iššūkių kyla, jei tokiu būdu dirba abu partneriai arba vienas iš vaikų. Kita vertus, didesniuose namuose dažnai projektuojami specialūs namų biurai arba papildomi kambariai, kuriuose galima įrengti darbo zoną.

Tikslinga investicija. Nekilnojamojo turto vertė nuolat auga, todėl namai gali tapti pelno šaltiniu. Jeigu būstas atitinka rinkos kainas, neplanuojama remontuoti ar renovuoti, logiška parduoti ir įsigyti didesnį namą. Tokie objektai suteikia daugiau finansinio augimo ir dizaino tobulinimo galimybių. Abu šie veiksniai gali lemti didesnes pinigų įplaukas. Nereikia pamiršti, kad mažesnį būstą galima ne parduoti, o nuomoti, prireikus perleisti užaugusiems vaikams. Taip turtas lieka šeimos nuosavybe, tačiau neša pelną, kol nenaudojamas asmeniniams poreikiams.

Palanki rinka. Verta pasitarti su nekilnojamojo turto agentu ar vertintoju, jei artimiausiuose planuose yra noras įsigyti naujus namus, tačiau sunku susigaudyti rinkoje. Jei palūkanų normos mažos, o būsto kainos – priimtinos, įsigijus didesnio ploto butą ar namą galima sutaupyti daug pinigų. Sunku prognozuoti ateitį: rinka gali pagerėti arba pablogėti. Jeigu tinka dabartinės sąlygos, pranašumai nusveria rizikas, verta pasinaudoti galimybe.

Sena svajonė. Kai kurie žmonės nuo vaikystės brandina viziją, kur ir kaip norėtų gyventi. Galbūt jaunystėje tenkinasi mažesniu būstu, tačiau užsibrėžę siekia tikslo įsigyti kelių aukštų namą užmiestyje su išpuoselėtu sodu ir tvenkiniu. Nors pastaraisiais metais didžiuosiuose miestuose išlieka mažos kvadratūros butų paklausa, erdvius namus renkasi šeimos, pasiruošusios augimui – profesiniam, finansiniam, socialiniam, asmeniniam. Motyvacija – galinga paskata siekti svajonės.

Argumentai PRIEŠ

Finansinės išlaidos. Erdvesnis namas turi tam tikrų trūkumų, tokių kaip didesni išlaikymo kaštai ir priežiūros reikalavimai. Taip pat reikia atsižvelgti į pirminių investicijų dydį ir rinkos sąlygas. Ne paskutinėje vietoje – šeimos prioritetai: galbūt pinigų labiau reikia studijoms, karjeroms mokymams, asmeniniam tobulėjimui, sveikatos paslaugoms, kelionėms. Verta peržiūrėti erdvės planavimą ir daiktų saugojimo organizavimą, kad pavyktų išsitekti turimame būste.

Kokio dydžio reikia? Prieš imant paskolą, naudinga aptarti šeimos pagausėjimo ir karjeros planus. Jeigu keturių asmenų šeima, kurioje auga paaugliai, telpa (nors ir glaudžiai) turimame plote, tikėtina, neverta investuoti į didesnį namą, nes netrukus atžalos išvyks studijuoti ir pradės savarankišką gyvenimą. Neapsimoka kraustytis, jei tenka daug keliauti darbo reikalais arba yra tikimybė persikelti į įmonės filialą kitame mieste ar užsienyje.

Sprendimai už namų ribų. Jeigu trūksta ploto, dizaineriai siūlo tam tikrus poreikius iškelti iš asmeninės erdvės ribų. Užuot namuose įsirengus sporto salę, užsiregistruoti į netoliese esantį klubą. Jeigu norisi užsiimti daržininkyste, įsigyti kolektyvinį sodą. Taupant vietą, sporto inventorių (dviračius, motorolerį, snieglentes ar banglentes, turistinę įrangą) laikyti išnuomotame garaže.

Naujas interjeras. Prieš keliant sparnus, kritiškai pažvelgti į turimas erdves ir optimizuoti baldų išdėstymą. Interjeras turėtų būti ne tik stilingas, bet ir ergonomiškas. Didelį stalą iškeisti į mažesnį, gremėzdišką minkštą kampą – į sofą su keliais foteliais. Viename kambaryje galima sutalpinti namų biurą, laisvalaikio zoną ir svečių miegamąjį. Svarbu išlikti kūrybingiems ir lankstiems, suteikti sau laiko tyrinėti ir įvertinti, ar tikrai reikia didesnio būsto.

Autorė Jurgita Ramanauskienė