Operacijos be medicininių priežasčių, tokios kaip ausų ir uodegos kirpimas, balso stygų šalinimas, nagų šalinimas katėms, Lietuvoje uždraustos. Vis dėlto kai kurie šeimininkai jaučia nostalgiją seniems estetikos standartams arba, tingėdami auklėti, nori spręsti elgesio problemas chirurginiu būdu. Geresnis supratimas apie žalą padėtų galutinai sugriauti žiaurias tradicijas.

 

Skausmingos atgyvenosAdorable,Black,Cane,Corso,Dog,With,Cropped,Ears,And,A

 

Remiantis LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, nuo 2004 m. bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas pažeidžiant kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus atvejus, kai procedūra atliekama veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas. Uždraustas ne tik uodegų, ausų kirpimas, bet ir kitos mediciniškai nereikalingos estetinės procedūros, kurių metu atliekami pakeitimai lemia skausmą, sutrikdo natūralų elgesį, apsunkina išlikimą. Apribojimai galioja visose ES šalyse, Australijoje, Kanadoje. Koreguoti šunys negali dalyvauti parodose, draudžiama pardavinėti, eksponuoti parodose, reklamose – gresia užsitraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę.

 

Minėtos praktikos turi ilgą istoriją, o mitus apie naudą, susipynusius su tradicijomis, ypač uodegos ir ausų kirpimo atveju, nelengva išguiti. Nors tvarka galioja daugiau kaip 20 metų, vis dar pasitaiko šeimininkų, kurie vadovaujasi senais standartais, asmeniniu skoniu ir pageidauja patobulinti šunų išvaizdą. Ne paslaptis, kad pasitaiko nesąžiningų veterinarų, kurie pelnosi iš nelegalių procedūrų. Jos įmanomos tik esant medicininėms indikacijoms, pavyzdžiui, jei šuo susižalojo ausies kremzlę ar uodegą, nėra kitos išeities palengvinti būklę, kaip tik pašalinti pažeistą kūno dalį. Tačiau tuomet augintinis turi neproporcingas ausis arba atsitiktinio ilgio uodegą. Lengva atskirti medicininių ir estetinių operacijų rezultatus. Kita problema – operuoti gyvūnai įvežami į Lietuvą Baltarusijos ar Rusijos, kur tokios procedūros neuždraustos.

 

Uodegos kirpimas

 

Iki antibiotikų išradimo ir vakcinų sukūrimo manyta, kad uodegos amputacija naudinga sveikatai. Romos imperijos laikais tikėta, kad pašalinus uodegą arba liežuvio galą šuo negali užsikrėsti mirtina, žmonėms pavojinga pasiutlige. Iki XVIII a. praktika buvo paplitusi Anglijoje, padėjo atskirti darbinius šunis (be uodegos) nuo augintinių kompanionų (su uodega). Vyravo įsitikinimas, kad beuodegiai yra greitesni, ištvermingesni, geriau užuodžia ir sargauja. Motyvuota, kad bėgant uodega sudaro papildomą pasipriešinimą, kliūva už aplinkos objektų (spanieliams, pudeliams, dobermanams, bokseriams), jei šuo vizgina uodegą – silpnėja nugaros raumenys, nepaneša nešulių, nepatraukia vežimėlio (rotveileriams); jei šaltymečiu šuo miega įkišęs nosį į uodegos plaukus ir įkvepia sušilusio oro, neužuodžia artėjančio priešo (Vidurinės Azijos aviganiams).

 

Norint pateisinti estetines procedūras, visuomenė klaidinama, esą šuniukai nejaučia skausmo dėl neišsivysčiusios nervų sistemos. Uodegos nelegaliai karpomos be vaistų nuo skausmo ir narkozės pirmomis gyvenimo dienomis. Per pastaruosius 20 metų vis daugiau tyrimų rodo, kad šuniukai, kaip ir žmonių kūdikiai, iš tikrųjų patiria padidėjusį jautrumą skausmui. Mat atvedimo momentu skausmo receptorių ląstelės būna subrendusios, tačiau smegenyse dar neišsivystęs skausmo ir kančios slopinimo refleksas, kuris atsiranda tik 10 dienų amžiaus. Kitaip tariant, visi jaunikliai jaučia skausmą aukštesniu, o ne žemesniu lygiu. Reikia atsižvelgti į nereikalingas medicinines rizikas, tokias kaip kraujavimas ir infekcija. Šalinant uodegą pažeidžiami kaulai, sausgyslės, nervai, todėl po amputacijos gali likti lėtinis fantominis skausmas. Moksliškai įrodyta, kad uodega reikalinga emocijoms išreikšti, socializuotis, todėl beuodegiai netenka galimybės naudotis kūno kalbos įrankiu. Jie taip pat sunkiau išsilaiko vandenyje ir prasčiau plaukia.

 

Ausų kirpimas

 

Korekcija pirmiausia įvesta medžioklinėms veislėms, pavyzdžiui, dogams, kurie naudoti šernams varyti. Aiškinta, kad patrumpinus kremzlinę dalį sumažėja susižalojimo rizika, jei keturkojis grumiasi su žvėrimi. Vėliau praktika prigijo šunims, naudotiems ringo kovoms (pitbulterjerams, Stafordšyro terjerams), kalnų aviganiams, kurie gynė bandą nuo vilkų (Vidurinės Azijos aviganiams, mastifams). Ilgainiui tam tikroms tarnybinėms veislėms (dogams, dobermanams, bokseriams, šnauceriams) susiformavo išvaizdos standartas, neva stačios ausys suteikia pikto, grėsmingo, budraus, sargaus šuns įvaizdį. Kelta teorija, neva atidengus landą sumažėja ausų infekcijos rizika, tačiau tyrimai neįrodė naudos.

 

Ausys nelegaliai trumpinamos arba apkarpomos ir įtvirtinamos kietu įtvaru 2–3 mėn. šuniukams. Operacija gana sudėtinga, nes visiškai pakeičiama išorinės ausies forma. Jaunikliui taikoma narkozė, kad nejudėtų. Gyjant kremzlės specialiai statomos, jog ausys liktų pakilusios nuo galvos. Estetiniai rezultatai silpnėja, jei operuojamas vyresnis nei 16 savaičių šuniukas. Nepavykus ausų trumpinimo ar kėlimo procedūrai, kilus komplikacijų dėl netinkamos žaizdų priežiūros, neretai reikia pakartotinos operacijos.

 

Nagų šalinimas katėms

 

Nors iš apibūdinimo gali atrodyti, kad procedūros metu išoperuojami nagai, iš tikrųjų pašalinamas visas pirmasis piršto narelis. Procedūra išpopuliarėjo 1970-aisiais, kai katės persikėlė gyventi iš kaimo ir gatvių į butus, tapo kambarinėmis augintinėmis. Nagai šalinti norint apsaugoti nuo subraižymo baldus ir kitą turtą, mažus vaikus ir pan. Deja, procedūra kenkia gyvūnų gerovei ir atima galimybę patenkinti daugybę natūralių poreikių. Dalinė pirštų amputacija gali sukelti lėtinį skausmą, elgesio problemų ir sunkumų naudojantis kraiko dėže. Remiantis tyrimais, 50–80 % operuotų kačių patyrė vieną ar daugiau medicininių komplikacijų. Netyčia į lauką išbėgusi augintinė neturi galimybių išgyventi – negali lipti į medį ir pasislėpti, susimedžioti ėdesio, apsiginti nuo priešų.

 

Yra dar viena panašios paskirties procedūra, kurios metu įpjaunamos sausgyslės, kad katė negalėtų išleisti nagų. Nors mažiau skausminga, trumpesnis atsigavimo laikas, taip pat neapsieina be komplikacijų. Išlieka didelė šlubavimo, kraujavimo ir infekcijos rizika. Po operacijos nagai toliau auga, tačiau gyvūnas negali jų išleisti ir patrumpinti į aplinkos daiktus. Atsiranda priklausomybė nuo žmogaus. Šeimininkams svarbu nepamiršti reguliariai kirpti, nes peraugę nagai sukelia skausmą, trukdo vaikščioti.

 

Tatuiruotės ir kūno auskarų vėrimas

 

Atsižvelgiant į tatuiruočių ir auskarų vėrimo populiarumą per pastaruosius kelis dešimtmečius, tik laiko klausimas, kada kai kurie naminių gyvūnėlių savininkai norės perduoti šią tendenciją augintiniams. Ilgą laiką veisliniai šunys ir katės buvo tatuiruojami siekiant identifikuoti (vidinėje šlaunų ar ausų pusėje paliekant unikalų skaičių kodą), tačiau šiandien šią funkciją atlieka poodinės mikroschemos. Nėra jokio pagrindo keisti augintinio išvaizdos vien dėl dizaino ir estetikos. Tokia praktika yra skausminga, nehumaniška ir visiškai nereikalinga.

 

Balso stygų šalinimas

 

Veterinarijos chirurgijos vadovėliuose nurodyta, kad operacija gali būti atliekama sergant gerklų paralyžiumi ar vėžiu. Šunų savininkams panorus, kad augintiniai nelotų, atsirado procedūros kosmetinis aspektas. Dirglumas ir dažnas lojimas dėl kiekvieno įtartino triukšmo, inkštimas ir kaukimas likus namuose, kaimynų skundai dėl keliamų nepatogumų – dažniausios priežastys, skatinančios drastiškus sprendimus.

 

Lojimas – normalus šuns elgesys ir svarbi bendravimo priemonė žaidžiant, sveikinantis su žmonėmis ir gentainiais, reikalingas įspėti, atkreipti dėmesį. Pernelyg didelis lojimas dažnai yra pagrindinių elgesio problemų, tokių kaip nuobodulys, vienatvė ir nerimas, rezultatas. Jas galima spręsti humaniškais būdais, pavyzdžiui, auklėjant šunį, o ne šalinant balso stygas.

 

Operacija lemia dideles komplikacijų rizikas. Gali atsirasti kraujavimas, ūminis kvėpavimo takų patinimas, infekcija, kosulys, užspringimas, aspiracinė pneumonija. Labai dažnai gerklų spindis susiaurėja dėl rando, todėl gyvūnams reikia dar vienos operacijos, kad galėtų normaliai kvėpuoti. Poreikis šalinti balso stygas būdingesnis nelegaliems daugintojams, kurie netinkamomis sąlygomis laiko daug šunų, kalių su jaunikliais. Eliminavus lojimą lengviau paslėpti draudžiamą veiklą.

 

 Autorė Jurgita Ramanauskienė