Kur saugiausia laikyti pinigus – sąskaitoje, investuoti į nekilnojamąjį turtą, o gal rinktis investicinius fondus? Lietuvos gyventojų atsakymai į šį klausimą kinta lėtai – nors finansinis raštingumas per pastarąjį dešimtmetį išaugo, daugelis vis dar kliaujasi tradiciniais būdais. Banko „Artea“ užsakymu „Spinter research“ atliktas tyrimas atskleidžia, kaip santykį su pinigais vis dar formuoja saugumo poreikis.

 

Taupymas pačiam – vis dar labiausiai paplitęs įprotisBeautiful,Asian,Businesswoman,Insert,Coins,In,A,Pin,Piggy,Bank

 

Jei reikėtų apibūdinti lietuvių santykį su pinigais vienu žodžiu, tai būtų „atsargumas“ – 38 % gyventojų (3 % daugiau nei praėjusiais metais) mano, kad pinigus geriausia taupyti patiems: nesirenkant taupymo ir investavimo priemonių, laikant banko sąskaitoje ar grynaisiais. Tokį jų laikymo būdą dažniau renkasi moterys, rajonų gyventojai ir tie, kurie nepasitiki valstybės institucijomis. „Taupymas pačiam nesirenkant taupymo ar investavimo priemonių – giliai mūsų kultūroje įsišaknijęs įprotis. Jis reiškia kontrolės jausmą – pinigai čia pat, matomi, saugūs. Tačiau svarbu pabrėžti, kad iš tiesų tai nėra nei saugu, nei išmintinga, o šis požiūris turėtų keistis. Pinigus laikant grynaisiais ar tiesiog banko sąskaitoje, juos veikia infliacija, todėl šiandien turima suma ateityje bus verta mažiau. Tam, kad šios lėšos būtų bent jau apsaugotos nuo infliacijos poveikio, svarbu pinigus įdarbinti pasirinkus kiekvienam priimtiną įrankį ar įrankius, generuojančius didesnę grąžą nei infliacija“, – sako banko „Artea“ Privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

 

Nekilnojamasis turtas – stabilumo simbolis

 

Butas, žemės sklypas, sodyba – daugeliui tai ne tik finansinis, bet ir emocinis saugumo pagrindas. Neatsitiktinai NT išlieka vienu populiariausiu pinigų laikymo būdų: 27 % gyventojų laiko jį geriausia investicija, o dar 26 % – būdu gauti pajamų iš nuomos. NT kaip patikimą būdą dažniau įvardija vyresni apklaustieji ir rajonų gyventojai. Jų akimis, tai apčiuopiamas, laiko patikrintas turtas, kurį galima perduoti vaikams ar panaudoti kaip papildomą garantą ateičiai. „NT Lietuvoje turi ne tik finansinę, bet ir emocinę vertę – siejamas su stabilumu ir nuosavybės pojūčiu. Vyresniems tai būdas apsaugoti sukauptą turtą, o jaunesniems – siekiamybė, kuri dažnai tampa pirmu rimtu finansiniu tikslu. Todėl NT populiarumas toks pastovus ne vien dėl galimo pelno, bet ir emocinės ramybės“, – aiškina dr. D. Kolmatsui.

 

Auksas – naujai atgimęs senas įprotis

 

Kai ekonomika svyruoja, žmonės ieško stabilumo ir grąžą generuojančių priemonių. Pastaruoju metu aukso kaina augo itin sparčiai, tad tai paaiškina, kodėl šiemet auksą geriausiu vertės išsaugojimo būdu laiko 25 % gyventojų (8 % daugiau nei pernai). Jį dažniau renkasi vyrai. „Auksas išgyvena renesansą – kainos augimo tempas itin ryškus. Nors auksas lietuvių gretose jau kurį laiką yra tarp populiariausių investavimo priemonių, matyti, kad gyventojai seka kainos dinamiką ir į ją reaguoja, todėl populiarumas šiemet ryškiai šoktelėjęs“, – teigia finansų ekspertė.

 

Indėliai – vis dar svarbus saugumo garantas

 

Dar prieš kelerius metus indėliai atrodė tarsi universalus pasirinkimas. Šiandien jų populiarumas sumažėjęs – juos geriausiu būdu laikyti pinigus laiko 23 % gyventojų (3 % mažiau nei pernai). Indėlius dažniau renkasi aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai ir tie, kurie pasitiki valstybės institucijomis. Anot dr. D. Kolmatsui, tokie gyventojai paprastai vertina saugumą, bet linkę rinktis sprendimus, leidžiančius gauti nedidelę grąžą. „Indėliai vis dar turi aiškią nišą – tai sprendimas žmonėms, kurie nori saugumo, bet jau pradeda domėtis galimybe gauti grąžos. Net jei palūkanos nėra didelės, pats faktas, kad pinigai „dirba“, keičia požiūrį į taupymą ir gali tapti tarpine stotele link investavimo“, – sako dr. D. Kolmatsui.

 

Investiciniai fondai ir vertybiniai popieriai – dar tik atrandami

 

Jei NT ar auksas simbolizuoja senus, patikrintus būdus, tai investiciniai fondai ir vertybiniai popieriai – ženklas, kad dalis gyventojų jau ieško naujų kelių, kaip auginti pinigus. Kol kas šiuos būdus kaip geriausią pinigų laikymo metodą laiko mažesnė dalis apklaustųjų – vertybinius popierius 12 %, o investicinius fondus 10 % gyventojų. Lyginant su praėjusiais metais, šie rodikliai išliko stabilūs. Vertinant jau investuojančius gyventojus, į vertybinius popierius investuoja 19 %, į investicinius fondus – 25 % lietuvių. Abiejų priemonių populiarumas tarp investuojančių nuo 2017 m. išaugo atitinkamai daugiau nei 6 ir 8 kartus. Abu pasirinkimai populiaresni tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą ir didmiesčių gyventojų, o vertybinius popierius apklausoje dažniau nurodė vyrai. Tokie rezultatai rodo, kad finansų rinkomis labiau pasitiki tie, kurie turi daugiau informacijos ir patirties, o kartu didesnį norą prisiimti tam tikrą riziką mainais į galimą grąžą. „Vertybiniai popieriai ir fondai Lietuvoje vis dar suvokiami kaip rizikingesni būdai, bet nebe kaip nepažįstama sritis. Žmonės vis dažniau supranta, kad be tam tikros rizikos neįmanoma pasiekti didesnės grąžos. Tai rodo brandesnį santykį su investavimu – siekį ne spėlioti, o planuoti. Būtent toks požiūris po truputį formuoja investavimo kultūrą, ypač tarp aukštesnes pajamas gaunančių miestų gyventojų“, – pabrėžia dr. D. Kolmatsui.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė