Daugybė moterų nėra patenkintos rytiniu atvaizdu veidrodyje. Paburkęs veidas išduoda miego stoką, inkstų veiklos sutrikimus ir… nesugebėjimą susitvarkyti su stresu. Kaip kortizolis lemia veido edemą ir ar įmanoma susigrąžinti tikrąją „aš“?

 

Didėja susirūpinimasWoman,Lying,On,Bed,Covering,Her,Face,With,Hands,,Her

 

Platformoje „TikTok“ terminas „kortizolio veidas“ tapo dažniausia paieškos fraze, susijusia su grožio puoselėjimu. Medicininio išsilavinimo neturinčios moterys ir merginos pasakoja apie simptomus, tokius kaip pavargęs veidas, dingę kontūrai, paakių maišeliai, siūlo masažuoti save nefrito voleliais bei naudoti firminius odos serumus. Remiantis populiariais vaizdo siužetais, tokių priemonių turėtų pakakti, norint susigrąžinti švytėjimą ir lygią tekstūrą. Deja, nėra taip paprasta. Naminiai grožio ritualai nepašalina pagrindinės priežasties.

 

„Nors kortizolis gali paveikti organizmą įvairiais būdais, tarp jų paskatinti uždegimą ir vandens susilaikymą, mažai tikėtina, kad kasdienis stresas padidintų hormono kiekį tiek, kad lemtų pastebimą ir didelį veido patinimą“, – pažymi klinikinė mitybos specialistė Jess Sepel. – Svarbu atsargiai žiūrėti į mėgėjišką diagnostiką internete ir nedaryti skubotų išvadų, ypač jeigu moteris nesupranta pagrindinių simptomų, tokių kaip paburkęs veidas, priežasčių.“ Visi kūnai yra skirtingi ir šiuolaikinė visuomenė patiria daug streso, tačiau kaltas ne tik kortizolis. Kai kurie žmonės apdovanoti apskrita veido forma, o bruožus lemia genetika, ne sveikatos būklė.

 

(Ne)estetinė bėda

 

Dažniausiai tai yra kompleksinė problema, o stresas – tik viena sudedamųjų dalių. Nuovargio ir paburkimo požymius lemia hormonų disbalansas (perimenopauzės ir menopauzės laikotarpis, antinksčių išsekimas, insulino bangos), lėtinis miego trūkumas, nesveika mityba, pavyzdžiui, gausus perdirbtų produktų ir druskos, cukraus vartojimas, kepenų ir inkstų veiklos, limfos tėkmės sutrikimai, nusilpęs imunitetas ir alergija, kenksmingi aplinkos veiksniai, tokie kaip UV saulės spinduliai, užterštas oras, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio, kofeino vartojimas), kai kurie vaistai, pavyzdžiui, steroidai. Patinęs veidas – signalas, kad kūnas gyvuoja išgyvenimo režimu. Požymiai ryškiausiai matomi ryte – patinę, sunkūs vokai ir susiaurėjęs akių spindis, suglebusi ir paburkusi paakių zona, raudonis ir odos jautrumas, nelygus veido kontūras, papilkėjusi oda ir ligota išvaizda, „išsipūtęs ir vaškinis“ veidas be gyvybingumo, žvalumo, energijos.

 

„Tikrasis kortizolio veidas nėra laikinas skysčių susikaupimas po nemiegotos nakties ir audringo vakarėlio. Tai fiziniai ir pastovūs pokyčiai, kurie atsiranda dėl ilgalaikio padidėjusio kortizolio, streso hormono, kiekio, – aiškina skubiosios pagalbos gydytojas ir sveiko amžėjimo specialistas dr. Toddas Dorfmanas. – Pokyčiai apima padidėjusias riebalų sankaupas ties viršutine ir apatine skruostų dalimis, suteikiant apvalesnę formą ar patinimo efektą, kartais vadinamą mėnulio veidu. Svarbu pastebėti, kad veido pilnėjimas nebūtinai sutampa su bendru kūno antsvoriu, todėl susidaro neadekvatus kontrastas.“

 

Įrodyta, kad kortizolis skatina didesnę riebalų gamybą, aktyvina uždegimą ir pagreitina kolageno skaidymą, todėl gali kilti dermatologinių problemų, tokių kaip spuogai, rožinė, egzema, audinių tonuso sumažėjimas ir raukšlės. Ir atvirkščiai, nepakankamas kortizolio kiekis gali sukelti kserozę (sausumą), pleiskanojimą, pilkai matinę veido spalvą. Kortizolio poveikis pasireiškia ne tik veide. „Reikėtų įsivertinti kitus svarbius savijautos aspektus, tarp jų miego kokybę, lytinį potraukį, energijos kiekį, mitybos įpročius ir svorio pokyčius, nerimo lygį, pažinimo funkcijas ir daug kitų“, – priduria specialistas.

 

Neįmanoma atsiriboti

 

Gali susidaryti nuomonė, kad kortizolis yra žalingas ir kenkia, tačiau antinksčiai gamina jį ne be reikalo. „Hormonas išsiskiria natūraliai, kai pabundame, arba suteikia energijos ir budrumo, kai suvokiame grėsmę. Jis svarbus daugeliui kūno funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitos kontrolę ir riebalų, baltymų bei angliavandenių naudojimą. Jei organizmas nustotų gaminti kortizolį, mirtų“, – teigia endokrinologas dr. Mehboobas Hussainas. Sergant, pavyzdžiui, patyrus traumą, operaciją ar karščiuojant, išsiskiria daugiau šio hormono, kuris skatina mobilizuoti resursus sveikimui. Dienos pradžioje koncentracija būna aukštesnė, kas lemia didesnį energijos antplūdį, palyginti su vakaru.

 

Labiausiai kenkia padidėjusi kortizolio koncentracija, kuri išsilaiko ilgą laiką. „Daug dažniau perteklius susidaro ne dėl gyvenimo niuansų, o dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, ilgą laiką vartojant hormoninius vaistus, – sako gydytojas. – Dar kelios būklės – Kušingo sindromas, kurį lemia per didelis antinksčių aktyvumas, ir hipotirozė, reiškianti skydliaukės nepakankamumą. Būdingas ne tik mėnulio veidas, bet ir policistinių kiaušidžių sindromas, cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, raumenų silpnumas, aukštas kraujo spaudimas, galvos skausmas, prasta dėmesio koncentracija ir smegenų rūkas, greitai atsirandančios kraujosruvos.“ Įrodyta, kad ilgalaikis didelis kortizolio kiekis padidina širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės, psichikos sutrikimų riziką.

 

Metas išsitirti

 

Nors tema sukėlė daug triukšmo socialiniuose tinkluose, tai nėra medicininė diagnozė. Kita vertus, nereikėtų ignoruoti ir numoti ranka. „Terminas „kortizolio veidas“ yra madinga etiketė, o ne įprasta būklė, – perspėja J. Sepel. – Tik retais atvejais pasireiškia sunkūs endokrininiai sutrikimai, kurie yra daug rimtesni nei rytinis tynis. Pavyzdžiui, Kušingo sindromo dažnis – 4–5 atvejai 1 mln. žmonių.“

 

„Nepaisant asmeninės nuomonės, kad susiduriate su dideliu stresu, tikėtina, kad kortizolio koncentracija nėra tokia, kuri lemtų veido pokyčius, matomus internete. Be to, nuolatinis domėjimasis ir naujienų sekimas, bandymas diagnozuoti sau problemas padidina nerimo lygį ir gali prisidėti prie pablogėjimo. Baisiausia pranašystė išsipildys, nes patirsite stresą dėl streso. Tai visiškai nenaudinga, – aiškina gydytojo padėjėja ir grožio ekspertė Dafna Gershoony. – Sveiko žmogaus organizmas geba efektyviai reguliuoti kortizolio koncentraciją ir išlaikyti normos ribose, pavyzdžiui, neutralizuoti pikus po sudėtingų socialinių situacijų. Siūlau mažiau naršyti internete ir labiau kliautis savimi.“

 

Atpažinus kelis nepalankius gyvenimo būdo veiksnius, kurie tiesiogiai susiję su stresu, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad ištirtų bendrą organizmo būklę ir hormonų balansą. „Sveikos gyvensenos gairėse nurodoma, kad būtina mažinti stresą ir jo padarinius. Norint nustatyti, ar problemos priežastis – kortizolis, rekomenduojama atlikti testus iš kraujo, seilių ar šlapimo. Tačiau svarbu pripažinti, kad šie testai pateikia momentinę kortizolio vertę esamuoju laiku. Atsižvelgdami į tai, kad hormono koncentracija svyruoja visą dieną ir naktį, reaguodami į įvairius streso veiksnius, sudėtinga tiksliai diagnozuoti disbalansą“, – sako dr. T. Dorfmanas.

 

Pagalbos planas

 

Tiesa ta, kad žymus veido tynis – tik pasekmė. Išvaizdą galima pagerinti pritaikius šalčio terapiją, masažą, veido jogą. Pajutus didesnį nerimą, pats geriausias sprendimas – ne ieškoti patarimų socialiniuose tinkluose, o susitelkti į savo gerovę. „Vietiškos priemonės nepanaikina paburkimo priežasties, nesvarbu, ar tai nemiga, ar stresas, tačiau padeda valdyti simptomus, tokius kaip skysčių kaupimasis, paraudimas, sausumas, nelygūs kontūrai. Šioms odos problemoms palengvinti rekomenduojama naudoti produktus, kurių sudėtyje yra uždegimus slopinančių ingredientų, tokių kaip niacinamidas, drėkinamųjų komponentų, tokių kaip hialurono rūgštis“, – pažymi dr. T. Dorfmanas. Produktai su kofeinu arba žaliosios arbatos ekstraktu tonizuoja, aktyvina medžiagų apykaitą, todėl taip pat pagerina veido būklę.

 

Paradoksas, tačiau sunkiau spręsti odos problemas, nei tiesiogiai kovoti su stresu ir kortizoliu. „Gyvename laikotarpiu, kai kūnas reaguoja į stresą maksimaliai ūmiai, neadekvačiai situacijai. Mes nepasiekiame sistemos „Kovok. Bėk. Sustink“ lygio, būdingo pirmykščiams urviniams žmonėms. Retas susiduria su realia grėsme gyvybei, tačiau nerimas dėl darbo, finansų, sveikatos, tarpasmeninių santykių uždaro į užburtą ratą“, – sako tvarių odos priežiūros produktų kūrėja Justine Kahn. – Labai svarbu suprasti, kokį vaidmenį atlieka kortizolis ir kaip galime valdyti stresą.“

 

Norint sumažinti nerimo lygį, savo ruožtu slopinti uždegimą ir skysčių kaupimąsi, užtenka rūpintis savimi. „Stresas – viena lengviausių problemų, kurias galime išspręsti patys. Iš tikrųjų yra dalykų, kuriuos galite kasdien daryti nemokamai, – aiškina J. Kahn. – Atraskite ritualus, kuriuos galite praktikuoti reguliariai, pavyzdžiui, kasdienė mankšta, meditacija, kvėpavimo pratimai, veido kaukės. Sustojimas suteikia kūnui palengvėjimo akimirką ir sustabdo kortizolio gamybą.“

 

Sveikas ir subalansuotas gyvenimas:

 
  • Pakankamai miegoti (7–9 val. per parą; vengti ekranų 1–2 val. prieš miegą).
  • Reguliariai sportuoti (tinka lėtos judėjimo technikos, tokios kaip joga, taiči).
  • Laikytis sveikos ir maistingos mitybos principų (nervų sistemą ramina melisų, ramunėlių, valerijonų arbatos, magnio, omega-3 riebalų rūgščių papildai).
  • Mokytis kvėpavimo ir kitų streso mažinimo metodų (meditacija, technika 4–7–8).
  • Užsiimti veikla ir pomėgiais, kurie skatina gerovės jausmą (rašyti dienoraštį, būti gamtoje kasdien ne mažiau kaip 30 min.).
  • Palaikyti sveikus socialinius santykius.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė