Miego trūkumas arba nepakankamas poilsio valandų kiekis susiję su daugybe neigiamų pasekmių sveikatai bei akademiniams pasiekimams. Tad kiek iš tiesų turėtų miegoti mūsų mokinukai? Pasirodo, svarbus ne tik laikas, praleidžiamas lovoje, bet ir miego kokybė.

 

Neišsimiega beveik kas ketvirtasAdorable,Little,Boy,Sleeping,In,Bed

 

Miegas – sudėtinga fiziologinė būsena, pasižyminti smegenų bangų aktyvumo, kvėpavimo, širdies ritmo ir kitų organizmo funkcijų pokyčiais. Plačiai sutariama, jog naktį vykstantys atstatomieji procesai yra būtini, kad kūnas ir protas dieną veiktų sklandžiai. Vis dėlto, nepaisant gyvybiškai svarbaus miego vaidmens, statistika atskleidžia nerimą keliančią realybę: šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai vis dažniau susiduria su miego stygiumi, kurį lemia spartus gyvenimo tempas, nuolatiniai dirgikliai bei netinkama miego higiena.

 

JAV Arizonos universiteto mokslininkų duomenimis, net 23 % mokyklinio amžiaus vaikų miega vos aštuonias, o 8 % – tik septynias ar dar mažiau valandų per naktį. Kinijos Kufu pedagoginio universiteto psichologų atliktas tyrimas parodė, kad apie 70 % paauglių patiria lėtinį miego trūkumą. Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) tyrėjai, išanalizavę 16–19 metų moksleivių miego įpročius, nustatė, kad dauguma jų miega mažiau nei rekomenduojamas septynias valandas per parą.

 

Pagrindinės miego stokos priežastys – akademinis stresas, pernelyg ilgas ekranų naudojimas, nereguliarus dienos režimas bei netinkama miego aplinka. Miego trūkumas tiesiogiai veikia mokymosi galimybes: didėja išsiblaškymas, blogėja atmintis ir mažėja gebėjimas spręsti problemas. Visa tai daro įtaką mokinių pasiekimams ir pažymiams.

 

Poveikis raidai ir sveikatai

 

Ilgalaikis miego trūkumas neigiamai veikia vaikų ir paauglių psichinę sveikatą – didėja nerimo, depresijos, priklausomybių ir kitų emocinių sutrikimų rizika. Taip pat mažėja atsparumas stresui ir blogėja socialiniai įgūdžiai. Vienas amerikiečių tyrimas parodė, kad miego sutrikimai, tokie kaip sunkumai užmigti, dažni prabudimai ar nepakankamas bendras miego laikas (mažiau nei 8 val. per naktį), yra glaudžiai susiję su nuotaikų svyravimais ir elgesio problemomis. Norvegijos visuomenės sveikatos instituto mokslininkai nustatė ryšį tarp vakarinio ekranų naudojimo, prastos miego kokybės ir dėmesio trūkumo bei hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD).

 

Fiziologiniu požiūriu, kokybiškas ir optimalios trukmės miegas skatina augimo hormono sekreciją, palaiko fizinį vystymąsi, stiprina imuninę sistemą ir mažina lėtinių ligų riziką. Naujausi tyrimai atskleidė ir endokrininės sistemos svarbą – nustatytas ryšys tarp gliukozės kiekio kraujyje ir miego kokybės rodo, kad lėtinis miego trūkumas gali padidinti cukrinio diabeto riziką. Miego stygius pasunkina streso įveikimą, todėl dienos metu organizmas balansuoja tarp kompensacijos ir dekompensacijos būsenų. Įrodyta, kad prasta miego kokybė didina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį bei sutrikdo širdies ritmą. Be to, vėlyvas užmigimas susijęs su metaboliniu sindromu, kuris pasireiškia antsvoriu ir diabetu. Lėtinis miego nepakankamumas silpnina imunitetą, todėl dažniau pasitaiko peršalimo ligų, odos infekcijų (ypač paaugliams), ilgėja sveikimo procesas ir didėja jautrumas alergenams.

 

Pasekmės mokymosi rezultatams

 

Įsitraukimas į mokymosi procesą apima aktyvų dalyvavimą veiklose, loginį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą emocingai susidoroti su iššūkiais ir nesėkmėmis, motyvaciją bei norą kurti teigiamą patirtį ugdymo įstaigoje. Tai kognityvinio, elgesio ir emocinio įsitraukimo dermė.

 

Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad pakankama miego trukmė (daugiau nei 9 val. per naktį) yra reikšmingai susijusi su aukštesniais akademiniais pasiekimais. Prastas miegas, priešingai, lemia žemesnį akademinį efektyvumą ir prastesnius įvertinimus. Miegas veikia daugelį aspektų, svarbių mokymuisi: atmintį, dėmesį, emocijų reguliavimą. Neišsimiegoję mokiniai dažnai susiduria su koncentracijos stoka, išsiblaškymu, mieguistumu ir atminties spragomis, todėl negali visiškai išnaudoti savo potencialo. Ilgainiui sumažėja motyvacija mokytis, o dėl išorinio spaudimo siekti gerų įvertinimų kyla rizika patirti perdegimą. Susidaro užburtas ratas – miego stoka blogina mokymosi rezultatus, o nesėkmių sukeltas stresas dar labiau apsunkina miegą.

 

Įrodyta, kad miego įpročiai tiesiogiai veikia mokinių kognityvines funkcijas. Reguliarus ir kokybiškas miegas didina dėmesio lygį, darbinę atmintį ir problemų sprendimo įgūdžius, kurie yra būtini efektyviam mokymuisi. Trumpas popietinis miegas gali pagerinti susikaupimą ir atmintį antroje dienos pusėje. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad gera miego kokybė skatina didesnę motyvaciją siekti akademinių aukštumų – pailsėjęs vaikas geriau susidoroja su nesėkmėmis ir palaiko teigiamus socialinius santykius. Vyresnių klasių mokinių tyrimai atskleidė, kad miegas svarbus gebėjimui atlikti žodines ir matematines užduotis, retorikos įgūdžius bei streso valdymą per egzaminus.

 

Dar šis tas svarbaus

 
  • Švedijos mokslininkai išskyrė teigiamo psichologinio asmenybės tipo, kuriam būdinga viltis, optimizmas ir atsparumas stresui, įtaką įgūdžiams, gerinantiems miego kokybę ir didinantiems įsitraukimą į mokymąsi. Gabūs ir motyvuoti mokiniai jaučia didesnę atsakomybę, geba valdyti laiką ir kontroliuoti ekranų naudojimą, supranta poilsio svarbą siekiant užsibrėžtų tikslų. Tokie vaikai ir paaugliai atidžiau laikosi dienotvarkės ir eina miegoti laiku. Priešingai, mokiniai, kurie nedemonstruoja aukštų akademinių pasiekimų, nėra motyvuoti pagerinti pažymius, jaučia didesnę priklausomybę ekranams, nemoka planuoti laiko, linkę vėlai eiti miegoti, todėl trūksta miego valandų.
  • JAV Arizonos universiteto mokslininkai nustatė, kad miegas tiesiogiai veikia smegenų plastiškumą, o miego stoka sukelia neuronų komunikacijos desinchronizaciją. Prastas miegas siejamas su sumažėjusia aktyvacija smegenų srityse, atsakingose už budrumą ir dėmesį, todėl blogėja impulsyvumo kontrolė ir darbinė atmintis.
  • Kanados Makgilio universiteto mokslininkai pastebėjo, kad mokyklinio amžiaus vaikams, kurie daug miega, geriau sekasi matematika ir kalbos dalykai. Atrastas ryšys tarp akademinių įvertinimų ir miego efektyvumo (santykio tarp lovoje praleisto laiko ir faktiško miego laiko). Vadinasi, vaikai, kurie užmiega greičiau ir neprabunda iki ryto, mokosi geriau.
  • Londono universiteto koledžo psichologai teigia, kad geriausi akademiniai rezultatai priklauso nuo to, ar mokiniai eina miegoti anksti ir kasnakt išmiega ne mažiau kaip 8 valandas. Cirkadinio ritmo poslinkis į vėlyvą naktį (vėlyvas gulimasis), net jei yra galimybė ryto valandomis atgauti trūkstamas valandas ir sukaupti 9 valandų miego rezervą, negarantuoja gerų pažymių. Be to, miego trūkumo padariniai smegenų funkcijoms gali tęstis 2–3 dienas iš eilės.

 

Rekomendacijos tėvams

 
  • 5–12 m. vaikai turi miegoti 10–11 val., paaugliai – ne mažiau 9 val.
  • Padaryti miegą sveiku prioritetu šeimos dienotvarkėje.
  • Nustatyti sau ir vaikams tinkamą, nuoseklų režimą, kada gultis, ir jo laikytis.
  • Žinoti, ar vaikas naudoja ekranus lovoje. Nustatyti ribas prieš ir po miego.
  • Išnešti telefoną iš vaiko kambario nakties poilsio metu.
  • Aiškinti, kaip elektroninių prietaisų ekranų šviesa gali trukdyti miegoti.
  • Prabudimui naudoti tikrą žadintuvą, o ne telefoną.
  • Pasikalbėti su vaiku apie miego svarbą sveikatai ir gerovei.
  • Pasikalbėti su mokytoju apie vaiko budrumą. Atkreipti dėmesį, jei pirmų pamokų metu ar visą dieną atžala jaučiasi mieguista, pavėluotai reaguoja į žodines pastabas, lėčiau atlieka užduotis, sunkiai susikaupia.
  • Rodyti gerą asmeninį pavyzdį.
  • Vaiko kambaryje sukurti miegui tinkamą aplinką.
  • Skatinti prieš miegą skaityti arba klausytis muzikos. Nerekomenduojama žiūrėti televizorių, žaisti vaizdo žaidimų, naršyti internete.
  • Domėtis vaiko dienotvarke ir laiko planavimu, kad neruoštų namų darbų paskutinę valandą prieš miegą.
 

Autorė Jurgita Ramanauskienė