Atėjus pavasariui dalis žmonių jaučia sumažėjusį energijos lygį ir mieguistumą, tampa sunkiau susikaupti. Nors dažnai kalbama apie pavasarinį nuovargį, medikai aiškiai pabrėžia, kad tai nėra atskira liga. Vis dėlto sezonų kaita iš tiesų gali paveikti savijautą – keičiasi miego ritmas, hormonų pusiausvyra, fizinis aktyvumas, todėl organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų.

 

Organizmui tenka persireguliuoti Seasonal,Affective,Disorder.,Lack,Of,Sunshine,And,Short,Daylight,Hours.

 

Sezonų kaita daro įtaką daugeliui organizmo procesų – nuo hormonų pokyčių iki miego kokybės ar fizinio aktyvumo pasikeitimo. Ilgėjant dienoms keičiasi biologinis laikrodis, o kūnui gali prireikti laiko prisitaikyti prie naujo ritmo. „Ilgėjant dienos šviesai mažėja melatonino gamyba, todėl keičiasi cirkadinis ritmas ir gali trumpam pablogėti miego kokybė. Tuo pačiu metu organizmui tenka prisitaikyti ir prie temperatūros svyravimų, todėl gali padidėti energijos sąnaudos termoreguliacijai. Sezonų kaita irgi daro įtaką elgsenai – keičiasi fizinio aktyvumo įpročiai, netiesiogiai veikiantys bendrą energijos lygį ir savijautą“, – sako Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasita Remeikaitė. Pasak gydytojos, vienas svarbiausių veiksnių – biologinio laikrodžio persitvarkymas. Organizmui prisitaikant prie ilgesnių dienų gali atsirasti laikini miego sutrikimai, sykiu didesnis nuovargis. „Cirkadinio ritmo persitvarkymas, melatonino gamybos pokyčiai ir staigūs temperatūros svyravimai gali didinti fiziologinį stresą. Be to, sezoniniai elgsenos pokyčiai neretai daro įtaką fiziniam aktyvumui. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su energijos pojūčiu ir metabolizmu, todėl jo sumažėjimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl pavasarį dalis žmonių jaučiasi labiau pavargę“, – pažymi gydytoja.

 

Kada verta kreiptis dėl tyrimų?

   

Nors sezoninis nuovargis dažniausiai būna laikinas, kartais jis susijęs ir su kitais sveikatos sutrikimais. Tokiais atvejais svarbu ne ignoruoti simptomus, o išsiaiškinti jų priežastį. „Jei nuovargis užsitęsia, pirmiausia reikėtų įvertinti galimas biologines priežastis. Viena dažniausių nuolatinio nuovargio priežasčių – geležies trūkumas organizme, todėl rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą ir feritino tyrimą, kuris parodo geležies atsargas. Taip pat siūloma įvertinti vitamino D, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekį organizme“, – nurodo R. Remeikaitė. Pasak jos, svarbūs ir kiti rodikliai, galintys turėti įtakos energijos lygiui: „Nuovargį gali lemti elektrolitų disbalansas, todėl svarbu ištirti kalio, natrio ir magnio kiekį kraujyje. Patartina patikrinti skydliaukės hormonų rodiklius ir gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimai visuomet parenkami individualiai, įvertinus nusiskundimus ir bendrą sveikatos būklę“. Specialistai pabrėžia, kad adaptaciniai sezoniniai pokyčiai paprastai laikini. Jei nuovargis užsitęsia arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta rimtesni procesai. „Sezoniniai simptomai paprastai būna lengvo ar vidutinio intensyvumo ir palaipsniui mažėja prisitaikius prie naujų sąlygų. Tačiau jei nuovargis trunka ilgiau nei 4–8 savaites, jei energijos stoka pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, atsiranda mieguistumas dieną, pablogėja nuotaika ar sumažėja darbingumas, tai jau signalas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako R. Remeikaitė.

 

Būdai, kurie padeda atgauti energiją

 

Pasak gydytojos, dažniausiai organizmui prisitaikyti padeda paprasti kasdieniai įpročiai. „Pirmiausia svarbus stabilus miego režimas – pastovus užmigimo ir kėlimosi laikas, nes jis padeda biologiniam laikrodžiui persireguliuoti. Antra, rekomenduojama ryte bent 20–30 min. praleisti natūralioje dienos šviesoje, kad organizmas galėtų greičiau prisitaikyti prie ilgesnės dienos. Trečia, svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, suvartoti užtektinai skysčių, pasirūpinti tinkama apranga, kad būtų lengviau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių“, – pataria R. Remeikaitė. Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, gyventojai dažnai linkę nuovargį ar savijautos pablogėjimą priskirti sezoniniams pokyčiams ir atidėti vizitą pas gydytoją. Vis dėlto svarbu įsiklausyti į organizmo signalus ir laiku pasitarti su specialistais. „Neretai žmonės mano, kad nuovargis ar energijos stoka praeis savaime. Tačiau jei savijauta nesikeičia ilgą laiką, verta konsultuotis su gydytoju ir išsiaiškinti priežastis. Laiku atlikti tyrimai gali padėti greičiau nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms“, – sako A. Zinevičius. Jo teigimu, vis daugiau gyventojų sveikatos klausimus šiandien sprendžia nuotolinių konsultacijų būdu. „Gyventojų pasitikėjimas nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis Lietuvoje nuosekliai auga. Tyrimai rodo, kad net 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Tokios konsultacijos leidžia greitai pasitarti su specialistu, aptarti simptomus, gauti siuntimus tyrimams ar receptus vaistams, todėl padeda greičiau išspręsti sveikatos klausimus“, – teigia ekspertas. Specialistai primena, kad nors sezoniniai savijautos svyravimai dažniausiai būna laikini, svarbiausia – stebėti savo organizmą ir nelaukti, kol simptomai taps nuolatiniai. Laiku atlikti tyrimai ir gydytojo konsultacija padeda išsiaiškinti tikrąsias nuovargio priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimus.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė