Lietuvos gyventojai pasitiki šalies kariuomene ir kario profesija, palankiai vertina narystę NATO, o šalies užpuolimo atveju prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 61 % piliečių. Daugiau nei pusė gyventojų agresijos prieš Lietuvą metu ryžtųsi prisidėti prie pasipriešinimo ginklu. Kasmet tokių ryžtingų žmonių daugėja. Tokias tendencijas parodė praėjusių metų gruodį Krašto apsaugos ministerijos užsakyta visuomenės nuomonės apklausa.

 

Ką reikėtų daryti, žino ne visiMobilization,In,Russia.,The,Gathering,Of,Recruits,For,The,Special

 

Tiesa, ne visi žmonės tiksliai žino, kaip elgtųsi mobilizacijos atveju ar ką turėtų ir galėtų daryti kilus ginkluotam konfliktui. Pasak politologės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, dalis žmonių, kurie nežino, ką darytų, jei kiltų pavojus tėvynei, arba nėra apsisprendę, kaip prisidėtų prie pilietinio pasipriešinimo, arba dar neturi visos reikiamos informacijos, taip pat negali nuspėti savo reakcijos kilus neramumams. Anot politologės, natūralu, kad kylant neramumams žmonės nežino, ką daryti, kaip jaustis, dalis jų negali nuspėti savo reakcijų. Būtent todėl apklausos duomenys rodo, kad 40 % apklaustųjų jaučiasi ne iki galo žinantys apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo. Dar 22 % teigia visiškai nieko apie tai nežinantys. 33 % apklaustųjų jaučiasi pakankamai informuoti apie savo galimybes prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o 34 % sako žinantys, kaip reikėtų elgtis mobilizacijos atveju.

 

Daugėja norinčių prisidėti prie gynybos

 

Visuomenės tyrimus ir apklausas atliekantys mokslininkai pastebėjo, kad žmonių nusiteikimas ginti tėvynę, dalyvauti pilietiniame pasipriešinime didėja kartu su kylančiomis geopolitinėmis įtampomis. „Grėsmės suvokimas mobilizuoja. Žmonių, kurie neramiais laikais linkę laikytis nuošalyje, sumažėja. Taigi, daugėja tiek nežinančių, kaip galėtų prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, tiek ketinančių prisidėti“, – sako politologė I. Petronytė-Urbonavičienė. Lietuvos užpuolimo atveju 61 % žmonių dalyvautų taikiame pilietiniame pasipriešinime, 11 % imtųsi iniciatyvos organizuoti tokį pasipriešinimą. Tai, pasak politologės, didelio aktyvumo potencialas. „Gal norėtųsi, kad prisidedančių skaičius būtų dar didesnis, bet realiai vertinant skaičiai nemaži. Taip, iniciatyvių, organizuojančių pasipriešinimą žmonių dalis visuomenėje visada mažesnė, nes organizuoti pasipriešinimą reikia žinių, psichologinių savybių. Prisidedantys yra reikšmingiausia dalis, ta dalis, kurią visuomenėje norime auginti“, – svarsto politologė.

 

Taikaus pasipriešinimo būdai

 

Apklausos dalyviai nurodė, kad agresijos prieš Lietuvą atveju taikaus pasipriešinimo būdai, jų manymu, būtų įvairūs. Vieni leistų dronus, kiti naikintų kelio ženklus ir statytų barikadas, treti rūpintųsi kariais. Be to, žmonės priešintųsi grupėse ir nepaklustų okupantų reikalavimams ar agituotų, kovotų su dezinformacija, taip pat rinktų informaciją apie užpuolikus. I. Petronytė-Urbonavičienė įsitikinusi, kad itin svarbu sudaryti visas sąlygas, jog kai žmogus nutars prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, jis turėtų visas galimybes ir informaciją tai padaryti. „Pasirengimo veiksnys itin svarbus, nes norisi pasirūpinti savimi ir savo aplinka. Kartu tai duoda psichologinį ramumą. Nes pasaulis aplink mus kuo toliau, tuo labiau kelia nerimą“, – sakė politologė I. Petronytė-Urbonavičienė. Pilietinis pasirengimas, užtikrintumas, žinojimas, ką daryti suteikia ramybės. Žinojimas svarbus ne tik kalbant apie dieną „X“, bet ir apie mūsų dabartinę situaciją.

 

Visuomenės apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2023 m. gruodžio 15–23 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė