Kiekvienas kačių mylėtojas, nors kartą bandęs išmaudyti augintinę, žino, jog šie gyvūnai bijo vandens. Žinoma, pasitaiko išimčių, bet dauguma vengia sušlapti. Reakcijas lemia tiek savisaugos instinktai, tie ankstesnės patirtys.

 

10 priežasčių, kodėl…Cat,Grooming.,Funny,Cat,Taking,Shower,Or,Bath.,Man,Washing

 

Bloga patirtis. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl katė gali nekęsti vandens, – trauma dėl neigiamos patirties. Jeigu augintinė laipiojo ant pripildytos vonios krašto ir netyčia įkrito, tikėtina, labai išsigando. Galbūt ramiai vaikštant kiemo pievelėje nustebino staiga įsijungusi vejos laistymo sistema. Blogi prisiminimai, susiję su vandeniu, neleidžia mėgautis maudynėmis. Priešingai – jei kačiukas ar jauna katė švelniai pratinami prie procedūrų, susiformuoja teigiamos asociacijos ir tikimybė, jog bijos sušlapti, mažėja.

 

Priverstinis veiksmas. Katės vertina savo laisvę, o paėmimas ant rankų, nešimas į vonią, maudymas, džiovinimas, šukavimas prilygsta suvaržymui. Negali kontroliuoti situacijos, todėl priešinasi. Sąlytis su vandeniu dažnai būna priverstinis. Moksliniai tyrimai rodo, kad kačių kraujyje streso hormono kortizolio lygis padidėja labiau, jei maudant naudojamas tekantis vanduo iš dušo galvutės, palyginti su ąsotėliu. Jeigu ši situacija kartojasi dažnai, gali išsivystyti lėtinė baimė ir nerimas, kuriuos sužadina vandens garsas ir vaizdas.

 

Bendras diskomfortas. Kūno paviršiuje gausu nervinių receptorių, todėl katė jautri prisilietimui. Jeigu nori, glostymas teikia didelį malonumą, jeigu – ne, prisilietimas tampa kančia. Sušlapęs kailis prisiploja prie odos, o džiūdamas pasišiaušia į visas puses, o tai dirgina nervinius receptorius. Augintinė patiria diskomfortą. Vanduo jaučiamas lyg svetimkūnis, kurio reikia nedelsiant atsikratyti. Dažniausiai ima laižyti save ir šalinti drėgmę.

 

Prarasta savikontrolė. Katės yra greitos ir vikrios būtybės, lengvai spyruokliuoja ant kojų, įgudusiai šokinėja ant ir nuo aukštų objektų, išlaiko pusiausvyrą eidamos siauru plotu. Vandenyje reakcijos sulėtėja. Gyvūnas sutrinka, nes praranda kontrolę. Gąsdina gylis ir kūno nesvarumas. Geriau toleruoja maudymą, jei vanduo vos siekia pilvą. Ilgaplaukės katės, ištrauktos iš vonios, tampa mažiau vikrios ir grakščios, nes padidėja kūno masė. Atgauna savikontrolę, kai išdžiūva kailis.

 

Temperatūra. Kartais rainėms nepatinka ne pats vanduo, o jo temperatūra. Galima pastebėti, jog vengia šaltos, tačiau toleruoja šiltą vonią ar srovę iš čiaupo. Sušlapus kailiui gali sumažėti kūno temperatūra, o atvėsus vystosi hipotermija. Gali būti, kad gyvūnas mėgsta maudytis, tačiau nepakenčia džiūvimo periodo. Tokiu atveju padeda šilto oro srovė iš plaukų džiovintuvo (garsas gali kelti stresą), storas pašildytas rankšluostis ar speciali gyvūnų džiovinimo dėžė.

 

Kvapas. Katės užuodžia 14 kartų geriau nei žmogus. Kliaunasi uosle tirdamos aplinką ir ieškodamos grobio. Puikiai atskiria nešviežią arba nuodingą substanciją. Jeigu augintinei nepatiks vandens ar šampūno kvapas, priešinsis maudynėms. Geriau naudoti bekvapes kailio priežiūros priemones. Būtent dėl tobulos uoslės katės atsisako lakti pastovėjusį vandenį. Labiau patinka plastikiniai ir keraminiai dubenėliai, o ne plieniniai, suteikiantys nemalonų prieskonį.

 

Garsas. Iš prigimties katės yra labai atsargios ir vengia pavojų. Daugelį gąsdina tekančio vandens arba pildomos vonios garsas. Gyvūną geriau atnešti į patalpą tik visiškai pasiruošus procedūroms – pripildžius dubenį ar vonelę, po ranka sustačius buteliukus, padėjus rankšluostį ir pan. Kuo trumpiau reikės laukti, tuo mažiau streso. Kalbinti tyliu ir ramiu balsu. Neleisti muzikos ir nekelti triukšmo.

 

Rutinos kaita. Įpročiai ramina ir suteikia saugumo jausmą. Jeigu sutrinka rutina, kyla chaosas. Katė gali išsigąsti, jei netyčia nuvirto daiktas, pavyzdžiui, dušo žarna su galvute, suskambo telefonas, kažkas pasibeldė į duris. Neramina bet kokie pasikeitimai, pavyzdžiui, per gilus vanduo, jei anksčiau buvo sėsliau; galvos šlapinimas, jei ankščiau ji likdavo sausa; slidus dugnas, jei anksčiau būdavo guminis kilimėlis. Galiausiai katė, pripratusi, jog maudo šeimininkas, priešinsis, jei darbo imsis kitas šeimos narys.

 

Auklėjimo klaidos. Šeimininkai gali nesąmoningai įskiepyti baimę, jei naudoja vaikišką vandens šautuvą ar vandens buteliuką su purkštuku, kad koreguotų augintinės elgseną, pavyzdžiui, atgrasytų nuo lipimo ant stalo ar virtuvės stalviršių. Jeigu planuojama reguliariai maudyti katę, nenaudoti vandens kaip bausmės įrankio.

 

Evoliucinis bruožas. Naminių augintinių protėvis – afroazinė katė (Felis silvestris lybica) – natūraliai paplitusi Artimuosiuose Rytuose ir prisitaikiusi gyventi sausose dykumose. Evoliucionuojant nebuvo priėjimo prie natūralių vandens šaltinių, tokių kaip upės ar ežerai, todėl gyvūnai įprato „maudytis“ šiltose saulės voniose. Šlapias kailis – nenatūrali būsena, kuri sumažina išlikimo galimybes. Dėl savo kilmės katė laka labai nedaug vandens, palyginti su tokio pat svorio šunimi. Protėviai lakdavo mažai, o skysčių poreikį patenkindavo kartu su drėgnu ėdesiu.

 

Unikalios ir nepakartojamos

 

Ne visos katės nemėgsta vandens. Tai individuali savybė. Laukiniai giminaičiai, tokie kaip tigrai ar leopardai, nevengia pūkštelėti į vandenį, kad atvėsintų kūną arba sumedžiotų grobį. Kai kurios naminės katės, kurios prieštarauja maudynėms vonioje, mielai žaidžia su varvančiu čiaupu. Pasirodo, tekantis vanduo ir šviesos atspindžiai sužadina medžioklės instinktus, todėl į darbą paleidžiamos letenos. Pačios išrankiausios augintinės nelaka iš dubenėlio, nes netinka panaudotas ir seilėmis suterštas vanduo, iš kurio pati lakė prieš kelias valandas. Jos laka tiesiai iš bėgančio čiaupo arba specialaus fontanėlio, kuris palaiko tėkmę. Tolerancija maudymui priklauso ne tik nuo charakterio, bet ir veislės. Pastebėta, kad vandens procedūras vertina ilgauodegės, savo elgsena primenančios šunis. Tai Abisinijos katės, Meino meškėnai, norvegų miškinės katės, Bengalijos katės, turkų van katės, Amerikos trumpaplaukės katės. Šių veislių kailis skiriasi savo tekstūra, todėl yra atsparus vandeniui. Sušlapę gyvūnai nepatiria didelio diskomforto.

 

Jei pūkuotas draugas bijo vandens, kyla klausimas, ar reikia maudyti apskritai. Gal galima apsieiti be vonios? Rainės iš prigimties yra švaruolės ir 30–50 % dienos praleidžia laižydamos kailį. Taigi, įprastai kačių nereikia maudyti dažnai. Išimtis – beplaukės veislės, tokios kaip sfinksai, kurių plika oda labai greitai riebaluojasi. Visgi gali kilti situacijų, kai gyvūnas nesugebės užtikrinti švaros dėl senyvo amžiaus ar ligų, pavyzdžiui, artrito, susiteps taip, jog reikės maudyti, pavyzdžiui, viduriuojant ar naikinant blusas. Nepaisant to, kad katės moka plaukti, sąlytis su vandeniu – patirtis, kuriai būtina pasiruošti iš anksto.

 

Sunku pratybose, lengva mūšyje

 

Mokslininkai nėra 100 % tikri, kodėl katės nemėgsta vandens, todėl prieš maudant verta atsižvelgti į kūno kalbą ir siunčiamus signalus. Baimę išduoda agresyvus priešinimasis ir garsus miaukimas. Protestų galima išvengti ar bent susilpninti palaipsniui pratinant prie vandens procedūrų.

 

Naują namų gyventoją derėtų auklėti nuo pirmųjų dienų. Anot veterinarijos gydytojų, iki 4 mėn. amžiaus kačiukas itin aktyviai tyrinėja aplinką, todėl ne pro šalį sudominti vandeniu, pavyzdžiui, pasiūlyti pažaisti su sklidiname dubenyje plūduriuojančiais kamuoliukais ar guminiais žaisliukais. Teigiamą patirtį galima pastiprinti skanėstais ir paglostymais. Mažylis mokosi, jog nieko baisaus sušlapti letenas, apsitaškyti snukutį. Vėliau reikėtų perkelti augintinį į tuščią vonią ar didesnį dubenį. Leisti apsiprasti ir susipažinti. Po kiek laiko pripilti šiek tiek šilto vandens, sudėti mėgstamus žaisliukus. Švelniai nuleisti katę prie vandens paviršiaus ir paraginti nulipti žemyn. Jokiu būdu neversti. Gylis turėtų būti toks, kad vos sušlaptų letenėlės. Jeigu katė toleruoja, palaipsniui didinti gylį, kol vanduo pasieks pilvą. Sekantį kartą atsargiai apšlakstyti nugarą ir stebėti reakciją. Sudominti skanėstu, ypač jeigu nerimauja. Jeigu katė stengiasi iššokti iš vonios, iškelti ir bandyti po kelių dienų. Svarbu vengti staigių judesių, garsų ir neskubinti įvykių.

 

Šeimininkų laukia apdovanojimas už kantrybę, nes pripratinta maudytis katė išsaugo įgūdžius visą gyvenimą. Tai be galo palengvina priežiūrą ir apsaugo nuo streso. Žinoma, galima auklėti ir vyresnę augintinę, tačiau procesas bus lėtesnis.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė