Visi žino, kaip gera miške giliai įkvėpti šviežio, kvepiančio miško aromato. Net galva svaigsta nuo tiek švaraus oro, staiga užplūdusio visą kūną. Kokiu tuomet oru kvėpuojame biuruose, parduotuvėse ir namuose? Jeigu jūsų akys nuolat sausos, oda šerpetoja, pleiskanoja arba puola spuogai – būkite tikri, kad jūsų organizmas stipriai užterštas. Užuot pirkę brangius oro drėkintuvus ar kitas priemones, visų pirma atsigręžkite į gamtą – kai kurie kambariniai augalai puikiai valo patalpų orą!

   

NASA atradimas

 

Ne be reikalo žmonės taip mėgsta puošti savo namus gyvais augalais, ankštame bute pastatyti bent mažą vazonėlį su gėlyte arba biure – kaktusą, kuris, sakoma, puikiai sugeria nuo kompiuterių sklindančią radiaciją. Intuityviai jaučiame, kad būti šalia žalumos gera, be to, yra kur akis paganyti. Tačiau NASA nuojautomis nepasikliauja. Jiems reikėjo įrodymų ir faktų, kaip geriausiai išvalyti orą orbitoje esančiose stotyse. Kosmonautų atradimai puikiai pasitarnavo ir Žemės gyventojams. Pasirodo, tam tikri augalai šiek tiek geriau negu kiti valo orą patalpose nuo nuodingųjų medžiagų.

   

Pavojingosios medžiagos

 

Tyrėjus labiausiai domino tos medžiagos, kurių gausu pastatų konstrukcijose, balduose, dažuose, t. y. kurių išvengti neįmanoma, tačiau kurios nuolat išsiskiria į aplinką, mums to net nežinant. NASA specialistai išskyrė tris toksiškiausias medžiagas: formaldehidą, benzeną ir trichloretileną. Jų yra ne tik pastatuose, bet ir cheminiuose valikliuose, naudojamuose švarai palaikyti. Kitais žodžiais tariant, tai „tiksinčios bombos“, kurių buvimą žmonės vis atnaujina, tikėdami, kad taip tvarkosi namus ar darbo vietą. Taigi NASA, nustačiusi pavojingiausius chemikalus, dvejus metus paskyrė tam, kad ištirtų, kurie augalai geriausiai valo orą. Beje, tyrėjai pataria maždaug 600 m2 patalpai naudoti apie 15 skirtingų rūšių augalų. Kuo jie didesni, tuo geriau.

   

Alavijai

 

Šių augalų galima rasti daugelio lietuvių namuose. Juos labai lengva prižiūrėti, o stori lapai slepia ir gydomąsias sultis. Be to, dabar jau žinoma, kad alavijai puikiai iš oro šalina formaldehidą ir benzeną, kurie dažnai įeina į buityje naudojamų valiklių bei dažų sudėtį.

   

Chrizantemos

 

Šiomis saulę itin mėgstančiomis gėlėmis galima ne tik papuošti namus, bet ir išvalyti orą. Jų žiedai padeda filtruoti benzeną, kuris paprastai aptinkamas klijuose, dažuose, plastikuose ir buities valymo priemonėse.

 

 

Trijuostės sansevjeros

 

Šie augalai – vienas geriausių formaldehido, kurio apstu buities valymo priemonėse, tualetiniame popieriuje, popierinėse servetėlėse, asmeninės higienos priemonėse, filtruotojų. Dar žinomi kaip „anytos liežuviai“.

   

Kuokštiniai chlorofitai

 

Kai kurie žmonės nemėgsta turėti namuose augalų, nes nenori papildomų rūpesčių. Jeigu esate vienas tokių – šie augalai kaip tik jums. Kuokštiniai chlorofitai yra visiškai nereiklūs, padeda kovoti su ore esančiais benzenu, formaldehidu, anglies monoksidu ir ksilolu.

   

Vėzdūnės

 

Tai dar vienas augalas nuolat skubantiems žmonėms. Vėzdūnes užtenka palaistyti kartą per savaitę ir laikyti pavėsyje – jos puikiai pasitarnaus jums, valydamos orą nuo visų trijų pavojingiausių medžiagų. Be to, padeda kovoti su toluolu ir ksilolu.

 

 

Fikusai

 

Tai nepakeičiami augalai tiems, kurie labai mėgsta rūpintis gėlėmis. Fikusai – lepūs, tačiau atsidėkoja šeimininkui filtruodami teršalus, kuriuos skleidžia iškloti kilimai ir baldai – formaldehidą, benzeną ir trichloretileną. Patarimas ketinantiems įsigyti šį augalą – pasidomėkite, kaip jį teisingai laistyti ir kiek šviesos jam reikia.

 

 

Dėmėtosios dracenos

 

Iki įspūdingo dydžio galintys užaugti augalo lapai (iki 3,6 m) – stiprūs kovotojai su teršalais, esančiais lakuose ir aliejiniuose dažuose. Dėmėtosios dracenos gali augti be tiesioginės saulės šviesos, todėl tinkamos tamsiuose kampuose, didelių biurų atokiose vietose.

 

 

Kraštuotosios dracenos

 

Šie augalai taip pat mėgsta augti plačiai, tiksliau – aukštai, mat gali užaugti net iki lubų. Kuo laisviau jiems bus leidžiama augti, tuo geriau jie pašalins iš oro ksilolą, trichloretileną ir formaldehidą.

 

 

Simso rododendrai

 

Tai dar vieni augalai, tinkami tamsesnėse vietose, netgi rūsiuose, mat mėgsta vėsesnes vietas. Kita vertus, norint pasidžiaugti gražiai žydinčiais krūmais, galima juos laikyti ir tamsiuose biurų ar namų kampeliuose. Be to, Simso rododendrai padės susidoroti su kenksminguoju formaldehidu.

   

Filodendrai

 

Šie vijokliniai augalai yra šiek tiek pavojingi, mat veikia kaip nuodai. Tačiau jeigu neturite mažų vaikų, nelaikote gyvūnų ir patys jų neketinate valgyti, galite drąsiai džiaugtis sveikesniu oru, kurį padeda valyti filodendrai. Jie itinm tinkami, jeigu norite išvalyti orą nuo formaldehido.

   

Scindapai

 

Įdomiausia tai, kad šie augalai išlieka žali netgi laikomi tamsiose patalpose, todėl jie dar vadinami „velnio gebenėmis“. Scindapai puikiai kovoja su formaldehidu, kurio itin gausu buitinėje chemijoje.

   

Gerberos

 

Šios gėlės, skirtingai negu scindapai, reikalauja daug šviesos, tačiau jos gavusios atsidėkos veiksmingai šalindamos trichloretileną ir benzeną, kurio apstu dažuose.

   

Įdomybės

 
  • ·        Nesveiko namo sindromas – ilgą laiką gydytojai negalėjo nustatyti aiškių priežasčių, kodėl žmonės, iki šiol buvę visiškai sveiki, staiga pradeda sirgi. Jiems išryškėja tokie simptomai kaip galvos, gerklės skausmai, nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Vėliau paaiškėjo, kad visi jie pakeitė gyvenamąją vietą – apsigyveno naujuose ekonominės klasės namuose. Šie, siekiant pigumo, statyti vien iš sintetinių medžiagų. Visos jos į aplinką išskiria sveikatai kenksmingų medžiagų. Vienintelis gydymo metodas – pakeisti būstą arba kuo dažniau būti gamtoje.
  • ·        Vokiečių mokslininkai ištyrė, kiek vidutiniškai kenksmingų medžiagų yra vienoje uždaroje patalpoje. Skaičiai išties pribloškia – suskaičiuojama iki tūkstančio skirtingų pavadinimų nuodingųjų medžiagų. Iš jų 250 yra labai nuodingos, o apie 15 per ilgą laiką sukeliančios vėžį.
  • ·        Pavojingiausios ir dažniausiai pasitaikančios surastos medžiagos yra šios: formaldehidas H2CO (kiliminės dangos, kai kurie klijai ir lakas, dujinių viryklių dujos, indai iš melamino, popieriniai rankšluosčiai, nosinės ir t. t.), toluolas C6H5CH3 (lazeriniai spausdintuvai, kiliminės dangos, sienų apmušalai, lakas, dažai, nagų lako valikliai ir t. t.), benzolas C6H6 (tabako dūmai, spausdintuvai, kiliminės dangos, dažai, lakas ir t. t.), trichloretilenas C2HCl3 (dėmių valikliai, dažai, lakas, plastmasės klijai ir t. t.), acetonas CH3COCH3 (dažų tirpikliai, nagų lako valikliai, naujai nudažyti paviršiai ir t. t.), amoniakas NH3 (išsiskiria iš veikiančių kompiuterių, tabako dūmai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai).