„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 7 iš 10 šalies gyventojų produktus ar paslaugas bent kartais renkasi atsižvelgdami į jų tvarumą – kilmę, gamybą, poveikį aplinkai ir visuomenei. Tačiau dauguma, kas šeštas respondentas, aktyviai neieško informacijos apie tai, koks prekes ar paslaugas siūlančios įmonės indėlis socialinės atsakomybės ir tvarumo srityje: tą daro vos kas dešimtas vartotojas šalyje.

 

Ką gyventojai laiko tvarumu?Renewable,Energy.,Light,Bulb,With,Energy,Sources,Icons,For,Renewable

 

Tvarumo terminas dažniausiai siejamas su aplinkos tausojimu. Tačiau atliktas tyrimas atskleidė platesnį šalies gyventojų požiūrį. Tvarumą tapatinantys su aplinkosauga (18 %) šią sąvoką supranta ir kaip atsakingą vartojimą.

 

„Daliai respondentų tvarumą siejant ne tik su aplinkosauga, bet ir apgalvotu pirkimu ar atsakingu vartojimu, verslams verta siūlyti ilgaamžių, atsakingai pagamintų prekių ar paslaugų, aiškiai parodant, kaip jų pasirinkimas padeda vartotojams gyventi tvariau. Įmonės turėtų komunikuoti apie realius pavyzdžius, kaip mažina atliekų kiekį, tausoja išteklius, skatina perdirbimą ar siūlo antrinį naudojimą. Tokie veiksmai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu“, – pastebi tvarumo ekspertė Milda Degutienė.

 

Platesnė tyrimo analizė atskleidžia dar įvairesnius tvarumo suvokimo aspektus. 17 % gyventojų šią sąvoką sieja su antriniu daiktų ar atliekų panaudojimu, o 12 % – su atliekų rūšiavimu. Tokie rezultatai rodo, kad visuomenės požiūris kinta – tvarumas suvokiamas ne tik kaip abstrakti vertybė, bet ir kasdienis, praktiškai įgyvendinamas pasirinkimas.

 

Visuomenė patiria klimato kaitos padarinius

   

2024 m. Europos investicijų banko (EIB) apklausos duomenimis, klimato kaita jau dabar daro įtaką Lietuvos gyventojams. Akivaizdus to pavyzdys – nemažai gyventojų teigia patyrę bent vieną ekstremalų oro reiškinį per pastaruosius 5 metus. Iš jų 59 % susidūrė su audromis, 49 % su karščio bangomis. Kone kas ketvirtas šalies gyventojų patyrė elektros tiekimo trikdžių, penktadalis – transporto sutrikimų, sveikatos problemų.

 

Pasak M. Degutienės, tampa akivaizdu, kad klimato kaita nebėra tolima grėsmė – tai realybė, su kuria Lietuvos gyventojai susiduria tiesiogiai. Tad verslas negali likti tyliu stebėtoju.

 

„EIB duomenimis, 9 iš 10 Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalis turi prisitaikyti prie klimato kaitos ir skubiai investuoti į jos prevenciją. Panaši dalis respondentų tiki, kad tai gali sukurti darbo vietų ir paskatinti ekonomikos augimą. Šie skaičiai atskleidžia ne tik iššūkį, bet sykiu ir galimybę. Verslas gali tapti lyderiu prisitaikymo procese – sumažinti poveikį aplinkai, kurti realią vertę visuomenei ir ekonomikai“, – pabrėžia tvarumo ekspertė.

 

O kaip tvarumą suprantate Jūs? Kiek šis aspektas svarbus renkantis prekes ir paslaugas? Nuomone kviečiame pasidalinti laiškais el. paštu egle.s@priekavos.lt

 

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur)

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR