Metams ritantis į pabaigą pradedama galvoti apie artėjančias didžiąsias metų šventes. Jos turėtų teikti daug smagių akimirkų, tačiau pasiruošimas joms neatsiejamas nuo skubėjimo, gausybės darbų ir išlaidų. Laimė, daugelio rūpesčių galima išvengti, jei paisoma kelių naudingų patarimų. Jie padės šventinės ruošos maratoną įveikti lengviau, todėl Kalėdos ir Naujieji metai bus sutinkami džiugiau.

 

sventems

Įtampos kupinas metas

 

Didžiosios metų šventės turėtų būti džiugių akimirkų kupinas metas, bet JAV mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad iš tiesų tai daugiausia streso sukeliantis metų laikas. Net 90 % žmonių ruošdamiesi Kalėdoms ir Naujiesiems metams patiria didelę įtampą. Mokslininkai atliko apklausą, norėdami sužinoti, kas kelia daugiausia streso ruošiantis šventėms.

 

  • 68 % apklaustųjų labiausiai nervina spūstys ir ilgos eilės parduotuvėse.
  • 37 % nerimauja, kad per šventes priaugs svorio. Dar tiek pat baiminasi įklimpti į skolas.
  • 28 % stresą kelia dovanų ieškojimas.
  • 25 % nemėgsta tolimų kelionių pas giminaičius.
  • 24 % jaučia įtampą, nes tenka susitikti su tam tikrais giminaičiais.
  • 23 % erzina tipinė šventinė muzika.
  • 19 % jaučia nusivylimą gaudami nepatinkančių dovanų.
  • 16 % patiria stresą, nes tenka dalyvauti šventiniuose vakarėliuose.
  • 15 % nepakenčia šventinio laiko, mat per jį tenka būti itin mandagiems ir pozityviems.
  • 12 % pykdo tai, kad per šventes tenka duoti daugiau arbatpinigių.

 

Prieššventinis laikotarpis ypač daug streso kelia moterims, nes būtent joms tenka didžioji dalis darbų – nuo namų tvarkymo ir vaišių ruošimo iki planavimo, kokias dovanas kam dovanoti. Laiko sau ir poilsiui tiesiog nelieka. Dėl nuovargio ne tik kamuoja prasta nuotaika, bet ir ima reikštis įvairios fizinės negalios.

 

Dovanos – tik pačios geriausios

 

Dovanų paieškos gali tapti tikru galvos skausmu, todėl Londono universitetinio koledžo (Didžioji Britanija) mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kokios dovanos tinkamiausios. Pasirodo, mėginimas atspėti, ko norėtų dovanos gavėjas, nėra tinkamas būdas dovanai rinkti, nes dažniausiai išrenkama klaidingai. Atlikus bandymą su 122 žmonėmis, kurie turėjo dovanų artimam žmogui išrinkti dainą, paaiškėjo, kad labiausiai vertinami tie pasirinkimai, kurie geriausiai atspindi paties dovanotojo asmenybę. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad labiau džiaugiamasi, kai gaunama viena dovana, o ne jų šūsnis. Pastaruoju atveju viena dovana būna pagrindinė, brangesnė, o kitos – įvairios smulkmenos. Tokiu atveju, pasąmoningai skaičiuodamas dovanų vertę, gavėjas nuvertina pagrindinę dovaną vien dėl to, kad ją supa menkesnės vertės niekučiai. Tai mažina emocinį pasitenkinimą. Tyrėjai turi patarimų ir neseniai kartu esančioms poroms, švenčiančioms pirmąsias bendras Kalėdas. Nerekomenduojama vienas kitam pirkti brangių dovanų, nes tai pasąmoningai priimama kaip rimtas įpareigojimas, be to, didina gavėjo lūkesčius, todėl ateityje išrinkti dovanas bus dar kebliau. Beje, ne veltui sakoma, kad verta pamąstyti apie rankų darbo dovanas – jas kaip geriausias vertina 57 % žmonių. Tokias ypač mėgsta moterys.

 

Kaip taupyti laiką?

 

  • Susidaryti darbų sąrašą. Pirmiausia turite pasižymėti, ką iki švenčių privalote nuveikti, geriausia – eilės tvarka. Tada negaišite laiko panikuodami, kad kažką pamiršote, aiškiai žinosite, kur ir kada turite būti. Neturint aiškaus plano, sugaištama bent trečdaliu daugiau laiko.

 

  • Įtraukti artimuosius. Svarbiausia – nemanyti, kad viską turite padaryti vieni. Lai į pasiruošimą šventėms įsitraukia visa šeima, net vaikai. Bus ne tik paprasčiau, bet ir smagiau, visi jausis reikalingi. Būtina kiekvienam šeimos nariui paskirti užduočių pagal galimybes. Norint, kad vėliau nekiltų ginčų, geriausia visiems kartu nutarti, kas už ką bus atsakingas, ir paruošti sąrašą, nurodant darbus ir vardus šalia jų.

 

  • Nepasilikti visko paskutinei minutei. Geriausia šventėms pradėti ruoštis likus bent mėnesiui. Po truputį galima galvoti, kam ką dovanosite, ką kviesitės į svečius, kaip puošite namus. Ramiai planuodami galėsite optimaliai suskirstyti ir išnaudoti laiką. Jei svarbiausius darbus atidėsite paskutinei akimirkai, greičiausiai teks lakstyti it pametus galvą, nervintis keliuose ir prekybos centruose dėl milžiniškų spūsčių, suplukus tempti pilnus maišus dovanų ir puošmenų, kuriomis neskubant galima pasirūpinti ir anksčiau.

 

  • Pirkti internetu. Šiais laikais internetinėse parduotuvėse galima įsigyti visko: nuo maisto produktų iki prabangiausių dovanų, ir viskas pristatoma tiesiai į namus. Taip apsipirkinėdami sutaupysite marias laiko, juolab kad užsisakyti prekių galima kad ir vidurnaktį.

 

Gudrūs būdai išleisti mažiau

 

  • Nusistatyti limitą. Būtina tiksliai numatyti, kiek pinigų galima skirti šventiniam biudžetui. Dar geriau tuos pinigus atsidėti atskirai, kad nekiltų pagunda naudoti daugiau, nei numatyta. Pravartu numatytą biudžetą suskirstyti, kiek ketinama išleisti maistui, dovanoms, dekoracijoms ir kt.

 

  • Naudotis nuolaidomis. Kai kurias negendančias prekes galima pradėti pirkti anksčiau, kai pastebima, kad joms taikoma nuolaida. Taip galima sutaupyti 30–40 % visų išlaidų.

 

  • Dovanų šulinys. Jeigu kartu su artimaisiais sutariate, kad pirkti dovanas kiekvienam per brangu, galite pagaminti dovanų šulinį. Reikia surašyti visų žmonių vardus, sumesti juos į dėžutę ir nemačiomis kiekvienam išsitraukti po vardą. Būtent tam žmogui reikės pirkti dovaną. Tada visi bus apdovanoti, bet dovanoms išleisite mažiau pinigų.

 

  • Į parduotuvę – tik turint pirkinių sąrašą. Parduotuvėje tyko galybė pagundų, ypač prieššventiniu metu, todėl nejučiomis prisiperkama dalykų, kurių pirkti neplanuota. Išvengti tokių nesklandumų padeda prekių sąrašas. Su juo apsipirksite greičiau, pigiau ir nepamiršite nieko svarbaus.

 

  • Mąstyti išradingai. Kartais nesusimąstoma, kiek pinigų išleidžiama smulkmenoms, kad ir dovanų pakuotėms. Juk supakuoti galima patiems. Originaliai atrodo vietoj dovanų popieriaus naudojamas laikraštis, o vietoj kaspino priklijuoti keli kankorėžiai. Tereikia išlaisvinti fantaziją!

 

  • Suneštinės vaišės. Jeigu ketinate švęsti kartu su giminaičiais ir draugais, galite susitarti nedovanoti vieni kitiems dovanų, bet surengti suneštinių vaišių stalą. Tai taupo ne tik pinigus, bet ir laiką.

 

  • Pirkti tik tiek, kiek reikia. Dažniausiai lietuviškas vaišių stalas lūžte lūžta ir šventėms ruoštus patiekalus tenka valgyti dar kelias dienas. Norint sutaupyti, patartina iš anksto apskaičiuoti, kiek iš tiesų gali suvalgyti svečiai, kad vėliau maisto likučių netektų išmesti.

 

Įdomu

 

  • 54 % žmonių mėgsta gauti dovanų, ant kurių būtų užrašytas jų vardas.
  • Didžiausia užfiksuota kalėdinė dovana – 225 t sverianti Laisvės statula, kurią Prancūzija padovanojo JAV 1886 m.
  • Kas dešimta per Kalėdas gauta dovana sulaužoma ar kitaip sugadinama dar iki Naujųjų Metų.
  • 45 % amerikiečių sutiktų praleisti Kalėdas, nes pasiruošimas joms kelia pernelyg daug įtampos.
  • 52,9 % žmonių iki gruodžio 10 d. jau būna beveik viskuo apsirūpinę šventėms. Kiti tai atideda dėl įvairiausių priežasčių: beveik pusė vis dar tiksliai nežino, ko reikės, apie trečdalis laukia, kol prie pasiruošimo prisidės kiti šeimos nariai, likusieji laukia prieššventinių nuolaidų.
  • Greitųjų paskolų įmonės „Ferratum“ 2015 m. atlikta apklausa 21-oje Europos šalyje atskleidė, kad daugiausia pinigų iš visų Baltijos šalių Kalėdoms ketino skirti lietuviai – apie 26 % visų namų ūkio per mėnesį gaunamų pajamų, arba vidutiniškai 502 Eur. Dovanoms tautiečiai vidutiniškai skiria 30–100 Eur. Apskritai visoje Europoje daugiausia lėšų Kalėdoms pernai ketino skirti britai – apie 39 % visų namų ūkio per mėnesį gaunamų pajamų, o mažiausiai – kroatai – apie 13 % visų namų ūkio per mėnesį gaunamų pajamų.
  • Biudžetą kalėdinėms dovanoms iš anksto numato vos 12 % lietuvių.
  • Apie 30 % tautiečių šventiniam stalui perka šiek tiek brangesnių produktų nei įprastai.
  • Europoje per Kalėdas dažniausiai dovanojama knygų, kelionių, kosmetikos ir drabužių, taip pat populiaru dovanoti pinigų.