„Per daug galvoji“ – teko girdėti tokį priekaištą? Nė neįsivaizduojate, kad gali būti kitaip? Greitai įvertinti situacijos privalumus ir trūkumus, iškart pereiti prie veiksmų jums atrodo pernelyg lengvabūdiška ir trumparegiška. Overthinking – angliškas per didelio mąstymo apibrėžimas. Toks mąstymas neduoda vertingo rezultato, tik apsunkina gyvenimą. Psichologai jau ne vieną dešimtmetį nagrinėja, iš kur kyla šis poreikis ir kaip jo atsikratyti.

 

mintys

KAIP TAI VEIKIA IŠ TIKRŲJŲ?

 

Perdėtas mąstymas pasireiškia kaip didžiulė baimė, kuri, nors ir nereali, ilgainiui užvaldo mintis ir visiškai blokuoja veiksmus. Natūrali reakcija – didinti mąstymo intensyvumą ir priversti smegenis dirbti be perstojo, dieną ir naktį, desperatiškai ieškant sprendimo. Per daug mąstymo – tai procesas, kuris neišvengiamai veda prie emocinio ir fizinio išsekimo, nes protas niekada nenustoja dirbti ir eikvoja energiją.

 

Kritinis mąstymas – tai įgūdis, kurio labai reikia šiuolaikiniame pasaulyje. Daugybė darbdavių moka nemažus pinigus bandydami į komandą pritraukti žmogų, kuris išmoko aktyviai mąstyti. Nors ir koks svarbus būtų šis įgūdis, jis tampa problema, kai peržengiamos ribos. Jei taip nutinka, gali paaiškėti, kad polinkis planuoti kiekvieną įvykį iki mažiausių smulkmenų prieš žengiant bet kokį svarbų žingsnį tampa rimta problema.

 

Ši problema išryškėja tuomet, kai žmogus pradeda jausti, kad praranda susidomėjimą ir pastebi, jog trūksta stimulo imtis konkrečių veiksmų. Į tikslą orientuotas asmuo gali pripažinti, kad reikia turėti konkretų visų veiksmų planą. Tačiau planavimo procesas turėtų vykti saikingai ir atsižvelgiant į kontekstą. Priešingu atveju nieko nepasieksite, išskyrus planus.

 

KOKIE POŽYMIAI RODO, KAD PER DAUG GALVOJATE

 

– Kartais eikvojate protinę energiją nevertingiems dalykams.

– Būna akimirkų, kai negalite galvoti apie nieką kitą, nors žinote, kad geriau būtų galvoti apie ką nors kita.

– Jaučiatės tarsi įstrigę, kai svarstote apie tai, kas nutiko praeityje, arba galvojate apie ateitį.

– Dažnai abejojate savimi.

– Nerimaujate dėl smulkmenų, per daug laiko praleidžiate galvodami apie palyginti nedideles problemas.

– Mintys neleidžia užmigti naktį.

 

PER DIDELIO GALVOJIMO PAVOJAI

 

1. Dėl intensyvaus mąstymo gali sutrikti sveikata. Daug mąstydamas žmogus nerimauja. Trumpalaikis nerimas naudingas, nes skatina hormonų, kurie sukelia energijos antplūdį, išsiskyrimą. Tačiau, apėmus ilgalaikiam nerimui, tie patys hormonai veikia centrinę nervų sistemą, galimas pykinimas ar galvos svaigimas. Prarandama koncentracija, prasideda migrena, atsiranda psichikos sutrikimų. Didėjant nerimui, stiprėja ir fiziniai simptomai, todėl gali prasidėti panikos priepuoliai.

 

2. Skirtumas tarp savistabos ir per didelio mąstymo. Savirefleksija ir (arba) analizė atliekama siekiant kritiškai išnagrinėti gyvenimo aspektus, kad juos būtų galima pakeisti ir pasiekti didesnės sėkmės, o permąstymas – tai tas pats veiksmas, tik gvildenant plano spragas ir problemas. Perdėtas mąstymas stabdo teigiamą judėjimą tikslo link, o savistaba – galingas įrankis siekiant pažangos ir maksimaliai išnaudoti visas pastangas. Pernelyg daug galvojant gresia visiškai save apriboti ir pasiekti priešingą rezultatą. Mat dėmesys sutelkiamas į tai, ko žmogus negali kontroliuoti. Per didelis mąstymas niekada nebuvo sėkmės lydimo asmens sąjungininkas. Tokie žmonės neskiria laiko kontroliuoti tam, ko jie negali kontroliuoti. Verčiau atsižvelgia į visus prieinamus veiksnius ir, atsižvelgdami į tai, gali maksimaliai išnaudoti savo veiklą.

 

3. Nusiteikiama nesėkmei. Psichologų teigimu, kiekvienas gali mąstyti visiškai be reikalo. Net tie, kurie paprastai kontroliuoja savo mintis, esant ypatingoms aplinkybėms gali analizuoti detales ir tapti niūriais ateities pranašais. Tuomet ir pasigirsta nerimą keliantys užkalbėjimai: „O jei staiga…“, „O kas, jeigu…“ arba „Aš niekada negalėsiu / nesugebėsiu…“ Toks minčių srautas kankina mąstytojus, įtraukia juos į streso liūną. Ekspertai ilgus apmąstymus ir refleksijas apie praeitį vertina kaip destruktyvų energijos švaistymą. Anot specialistų, svarbu suprasti, kad galvojimas apie praeitį ir negebėjimas priimti greitų sprendimų sukelia nereikalingas baimes, kurios veikia kaip savaime išsipildančios pranašystės. Kai mintys ima blaškytis be tikslo, smegenyse įsijungia nerimo mechanizmai, kurie ilgainiui gali peraugti į depresiją. Niekam nėra lengviau, jei žmogus, užuot gyvenęs dabartimi, nuolat galvoja apie praeityje nutikusią situaciją ar baiminasi dėl ateities.

 

4. Perfekcionizmo spąstai. Mintys, kurių kyla ketinantis imtis rimtos užduoties ir verčia sustoti, gali būti tiesiogiai susijusios su tobulumo siekiu. Statistiškai perfekcionistai (žmonės, kurie susilaiko nuo darbų, nes nori, kad viskas būtų tobula prieš pradedant projektą) beveik niekada nepasiekia nieko vertingo. Mat nieko nėra tobulo, visada yra ką tobulinti.

 

MOTERYS MĄSTO DAUGIAU NEI VYRAI

 

Tai tiesa. Gamta apsaugojo vyrų galvas nuo gebėjimo per daug mąstyti, o moterys instinktyviai suka galvas dėl įvairių nesąmonių. Šią tendenciją, beje, lemia socialinės priežastys. Pasak psichologų, mergaitės augdamos pratinamos kalbėti apie emocinius poreikius ir rūpintis aplinkiniais. Berniukai auklėjami šiek tiek kitaip, jiems kalbėti apie jausmus nepriimtina. Paauglystėje dauguma mergaičių save suvokia per santykius, o partnerio patikimumą ir būsimą vaikų tėvą laiko svarbiausiu gyvenimo prioritetu. Dėl tokio pasirinkimo verta ginčytis, tačiau kol kas sudėtinga paneigti šią tiesą.

 

Skirtingas mąstymas grindžiamas biologiniais skirtumais, nes moterys psichologinį disbalansą įveikia kitaip nei vyrai. Priimant sprendimus ar apdorojant informaciją vyrų smegenyse sužadinama dešinioji priekinė smegenų skiltis, kuri taip pat susijusi su emocijų kontrole, o moterų suaktyvėja kairysis pusrutulis. Jos iškart galvoja apie galimas pasekmes, o vyrai bando kuo ilgiau ignoruoti nemalonumus.

 

BANDYTI NAUDINGIAU NEI GALVOTI

 

Specialistai pataria pasaulį, žmones ir patirtis suvokti tokius, kokie jie yra. Tik taip įgyjama tikrų žinių. Iš tiesų daugumos įvykių neįmanoma paveikti. Apmąstymai nevirs melancholija, jei atsikratysite neigiamų stereotipų ir atkursite emocijų kontrolę. Štai keletas rekomenduojamų metodų.

 

1. Tegul mintys ir lieka mintimis. Neleiskite sau projektuoti jų į realybę, nepieškite vaizduotėje paveikslų su visais „jei tik“. Pajutus, kad rimtai užvaldė mintys, stengtis ištrūkti iš jų srauto ir užduoti sau klausimą: ar priartėjau prie sprendimo, ar supratau tai, kas buvo neaišku, ar jaučiuosi geriau? Jei į šiuos klausimus nepavyksta atsakyti teigiamai, greičiausiai veltui gaištate laiką.

 

2. Pažvelgti į problemą (-as) iš kitos perspektyvos. Tai galbūt padės atpažinti daug žadančią galimybę. Įvardinti arba sudaryti sąrašą, kas konkrečiai gąsdina / kelia stresą / verčia abejoti gebėjimais. Pateikti kuo objektyvesnį vaizdą – kiek tikėtinas įsivaizduojamas siaubas ir kokie teigiami įvykiai galėtų jį pakeisti, jei sektųsi pasiekti teigiamą rezultatą? Kai jau turite geriausią ir blogiausią versiją, nustokite apie tai galvoti. Jau žinote, ko reikia.

 

3. Daryti susikaupimo ir koncentracijos pratimus. 15 min. pertraukėles skirkite supantiems daiktams tyrinėti ir apibūdinti. Neišgalvojant sudėtingų epitetų ir asociacijų, bet įvardijant paprastus faktus: „Tai stalas, jis baltas, kvadratinis, patogus ir t. t.“ Taip pat stebėti gamtą vaikštant. Žiūrėti, klausytis, ragauti, uosti, liesti, užuot nuolat skendėjus mintyse. Sąmoningai nukreipti dėmesį nuo vidinių dalykų į išorinius, mėgautis visais pojūčiais, pajusti mažus gyvenimo malonumus.